Įsidėmėtinas straipsnis apie šį mėnesį vyksiantį valdžios ypatingos veidmainystės spektaklį. Už poros dienų – dar vienas Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Svarbus tik nedideliam būreliui dar asmeniškai išgyvenusių ir prisimenančių tremties vargų ir kančių kelią bei jų šeimų nariams. Valstybės lygmeniu – rituališkas ir šaltas posėdis Seimo salėje su daug abejingai nuobodžiaujančių veidų. Kitaip vargu ar gali būti. Lietuvos valdžioje pernelyg daug tremiamųjų sąrašus sudarinėjusiųjų ir į gyvulinius vagonus lydėjusiųjų okupacinės valdžios „aktyvistų“ palikuonių. Tik atėję kitokie laikai privertė jų tėvus ir senelius, o dabar ir juos pačius, šiek tiek pakeisti plokštelę. Jeigu ne Sąjūdis ir 1990 m. kovo 11-oji, jie ir šiandien kartotų, kad „nelojalaus elemento“ trėmimas buvo absoliučiai teisėta ir pateisinama būtinybė artėjusio karo išvakarėse. Kai kurie gal pro sukąstus dantis pripažintų, kad tremiant „liaudies priešus“ būta šiokių tokių „perlenkimų“ ir „socialistinio teisėtumo“ pažeidimų. Nėra net menkiausių požymių, kad būtų nors kiek apgriuvusi šias dvi anų laikų įvykių patirtis ir aiškinimus skirianti absoliutaus susvetimėjimo ir net po 85-ų metų išliekanti tylios budelių „klasinės“ neapykantos savo aukoms siena.
Tačiau tikrąjį valdžios požiūrį į tautos kančių ir laisvės kovų istoriją ryškiausiai demaskuoja straipsnyje atskleidžiamas šiurpus kontrastas tarp 1941 m. birželio Tremties ir vos po savaitės įvykusio Sukilimo minėjimų. Tremtis vis dėlto prisimenama ir dėl jos auka bent veidmainiškai gedima. Birželio 23-osios – Sukilimo dienos – valstybinių minėjimų kalendoriuje tiesiog nėra. Tarsi tokio įvykio ir nebuvo. Apie jį, kaip apie tarpukario Lietuvos valstybę okupacijos laikais, galima kalbėti tik blogai arba nieko nesakyti. Sukilimas taip uoliai stumiamas į viešojo gyvenimo užribį ir taip nuosekliai trinamas iš Tautos atminties, kad netrukus galima sulaukti ir dienos, kai jį net privačiai minėti bus „griežtai nepatariama“, tai yra faktiškai uždrausta. Prisiminti ir švęsti šią kovų už Lietuvos valstybingumą datą gali tapti poelgiu, maždaug prilyginamam mėginimui Vasario 16-ąją iškelti Trispalvę okupacijos laikais.
Tokia kovos su Sukilimo atmintimi baigtis atrodo savaip logiška ir todėl neišvengiama. Juk kol toji atmintis nebus ištrinta, visi mėginimai pasmerkti Sukilimą suduš atsitrenkę į keletą Sukilimo menkintojams ir šmeižėjams labai nepatogių klausimų.
Pavyzdžiui, ar okupantų terorizuojama ir tūkstančiais siunčiama į tremties kančių ir mirties pragarą lietuvių tauta vis tiek negalėjo, o svarbiausia – neturėjo teisės sukilti? Yra žinoma, kad sukilėliai spėjo išlaisvinti ir išgelbėti nuo Rainių kankinių likimo dalį NKVD kalėjimuose buvusių pasmerktų išžudyti kalinių bei užkaltuose vagonuose uždarytų ir netrukus turėjusių pajudėti į Rytus tremtinių. Tai gal lietuviai, užuot sukilę, turėjo su gėlėmis ir padėkos ašaromis išlydėti iš Lietuvos sprukusią okupacinę armiją ir su šypsenomis akyse stebėti netrukdomai išdardančius iš Lietuvos tremtinių ešelonus ir atsisveikindami džiaugsmingai mojuoti vagonuose alkstantiems ir ištroškusiems savo artimiesiems, draugams ir kaimynams?
O apibendrinant klausimą galima kelti šitaip: ar smerkiantieji Birželio sukilimą nori pasakyti, kad lietuviai – antrarūšė prigimtinių vergų tautą, neturinti teisės sukilti net tada, kai masiškai tremiama ir žudoma?
Vienintelis patikimas būdas galvotrūkčiais išdūmusių į „plačiąją tėvynę“ lietuvių trėmėjų palikuonims visam laikui nutildyti šiuos ir panašius klausimus – apskritai ištrinti Sukilimą iš Lietuvos istorijos. Jie tai ir daro. Štai kodėl nebus jokio Seimo posėdžio Birželio sukilimui paminėti, o skambūs pažadai pripažinti sukilėlių paskelbtą Lietuvos nepriklausomybės atstatymo deklaraciją valstybės teisės aktu kol kas tėra tuščias oro virpinimas.
Tad klausimas tik toks: pamiršime ir nutilsime ar vis dėlto kalbėsime ir pri(si)minsime?
Kaip komunikuoja Ėlėrtė – „Nevienareikšmiškai vertinamas sukilimas”
Straipsnis:
Arkadijus Vinokuras. Tapti naudingais Kremliaus *****
Goglinkites patys , nes tiesioginės nuorodos neleidžia įkelt.
Turime vertinti sukilimą taip kaip nori Kremlius, nes kitaip Kremlius pasinaudos… O mes ką, mes Kremliaus pozicijos savo naudai panaudoti negalime?
Labai geras straipsnis – retai tenka tokius skaityti. Ačiū gerb. Profesoriui.
Net jei valdžioje dabar būtų komunistų priešininkai, Birželio sukilimas ne toks įvykis kad galims būtų tik šlovinti kovotojus už Lietuvos laisvę. Priežastis – sukilėlių sąjungininkai , be kurių pagalbos sukilimas buvo beviltiškas.O su pagalba labai greitai išaiškėjo ko nori iš lietuvių tie sąjungininkai. Paklusnumo visame kame , tame tarpe nacių taip nemėgstamų žydų naikinime. Tokių atsirado ir tarp sukilėlių, mažuma. O dauguma buvo neutralizuota ir nusodinta iki minimalios savivaldos. Taip kad yra daug medžiagos Sukilimo aptarimams, o štai iškilmingiems posėdžiams ir pagerbimams per klampi tema. Su neišvengiamais nesmagiais nutylėjimais, arba glodžiomis išlygomis, tipo, taip , kai kurių sukilėlių veikloje pasitaikė palankumo nekaltų žmonių žudymui, tačiau…
O ko nori kiti sąjungininkai, ko neparašei? Ko nori Stalino Rusijos sąjungininkės? Bijai sąskaitos banke sunulinimo ar labiau darbo netekt, atspėjau?
Parašyt, kiek iki 1941 metų Sovietų Sąjungoje buvo nugalabita žmonių nesugebėjai, bet minusiukus dėt labai „okatnus’, kodėl? Viršininkas taip liepia, ane? Troikė įpareigoja ar kas?
Pradžia po 1990 nepriklausomybės atkūrimo buvo kitokia. Viską pakeitė 1992 Seimo rinkimai. Tautos daugumos valia komunistų nusikaltimai buvo nurašyti, komunistai vėl ėmė telkti tautą gražios Lietuvos kūrimui, o ne knaisiojimuisi po kiršinančią praeitį.
Du metai mažai pakeist ką gali. Buvo įspūdingieji 1996-1997 metai su konstitucine dauguma ir naudos jokios. Šnipštas, ne daugiau. Kam dabar čia runkeliokus dezuot? Jaunimą apgaudinėt.
1996 metais jau visi politikai žinojo su kokia tauta turi reikalą. Ir komunistų revanšo galimybes. Dar išaugusias po sėkmingo prichvatizacijos keturmečio.
Tauta ir dabar tokia pat. Baisu žiūrėt, kas šiandien darosi su Vyriausybe ir pačiu Seimu. Kokios oligarchinių klanų grumtynės ir deziuko mana prastuomenei – rinkėjams. Kokie ten kadrai susirinkę, Dieve, Dieve! O ir nusimato ne ką geresni, bet politinėms davatkoms su dviem aukštaisiais tikrai tiks. Rinks kandidatus iš antilietuviškų šeimų, kaip įprasta.