
Redakcija gavo tokiu pavadinimu advokato Jono Ivoškos ir ilgamečio teisminių procesų dalyvio laišką, kuriame keliami klausimai dėl teismų nepriklausomumo, teisėjų atsakomybės ir teisingumo vykdymo Lietuvoje. Advokatas, remdamasis daugiau nei dvidešimt metų trunkančiu teisiniu ginču dėl jo lėšomis ir valstybės institucijų iniciatyva kurto visuomeninės paskirties objekto, piktai vertina kai kurių teisėsaugos ir teismų institucijų veiksmus.
Tekste daug dėmesio skiriama Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniams sprendimams, keliami klausimai dėl teisėjo Donato Šerno vaidmens nagrinėjant su autoriaus byla susijusius ginčus, taip pat aptariamos galimos sisteminės teisėsaugos ir teismų veiklos problemos. Advokatas pateikia savo įvykių ir teisinių aplinkybių interpretaciją, argumentuoja, kad jo atžvilgiu priimti sprendimai prieštarauja Konstitucijos principams ir teisingumo sampratai.
Publikuojamas tekstas atspindi autoriaus nuomonę ir asmeninę patirtį. Jame išdėstyti teiginiai bei vertinimai yra autoriaus pozicija, skirta viešai diskusijai apie teismų sistemos veikimą, teisėjų atsakomybę ir piliečių pasitikėjimą valstybe.
Šiame laiške advokatas pateikia itin kritišką ir emocionalų pasakojimą apie daugiau nei du dešimtmečius trunkantį teisinį ginčą, susijusį su jo lėšomis ir valstybės institucijų iniciatyva pradėtu visuomeninės paskirties objektu Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje. Jis teigia, kad projektas buvo kuriamas bendradarbiaujant su valstybės ir savivaldybės institucijomis, siekiant Lietuvos tūkstantmečiui skirto viešojo objekto sukūrimo, tačiau vėliau tapo teisminių procesų ir institucinių konfliktų objektu.
Didžiausią dėmesį laiške J. Ivoška skiria teisėjo Donato Šerno veiklai. Jis kaltina teisėją sąmoningai ignoravus Konstitucijos principus, toleravus, autoriaus nuomone, nepagrįstus prokuratūros veiksmus ir prisidėjus prie sprendimų, dėl kurių autorius neteko galimybės apginti savo teises teismuose. Laiške reiškiama pozicija, kad kai kurie teismų sprendimai buvo priimti ne siekiant teisingumo, o ginant institucinius interesus.
Advokatas taip pat pasakoja apie savo investicijas į projektą, galimus korupcinius reikalavimus dėl Europos Sąjungos lėšų panaudojimo, vėliau sekusius prokuratūros ieškinius ir ilgus teisminius procesus, kurių metu buvo sprendžiama dėl statinių teisėtumo ir galimo jų nugriovimo. Jo teigimu, teismai nepaisė aplinkybės, kad statybos vyko gavus valstybės institucijų išduotus leidimus ir pagal partnerystės susitarimus.
Laiške kritikuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinių skundų atrankos praktika. Advokatas tvirtina, kad atsisakymas priimti jo kasacinį skundą nagrinėti reiškia teismo atsiribojimą nuo konstitucinės pareigos vykdyti teisingumą. Jis kelia klausimą, ar teisėjai, priimdami tokius sprendimus, iš tiesų vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais.
Iš esmės tai yra viešas kaltinamasis ir poleminis laiškas apie, autoriaus vertinimu, neteisingą teisėsaugos ir teismų sistemos veikimą, korupcijos apraiškas bei asmeninę kovą dėl nuosavybės, teisės į būstą ir teisingumo atkūrimo.
Teksto pabaigoje advokatas kreipiasi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vadovybę, ragindamas įvertinti jo kritikuojamo teisėjo veiksmus ir atsakomybę.
Visa laiškas yra skelbiamas ČIA.






Aldona Meilutytė. IŠSIGIMĘ TEISMAI, SUŽLUGDYTA VALSTYBĖ. Lietuvos Visuomenės Taryba, 2019, 290 psl..
,,Kad Lietuvoje būtų kitaip, visų pirma, valstybėje turi būti įgyvendinamas teisingumas. Gyventi garbingai, kai nėra teisingumo, neįmanoma. Kol Lietuvoje bus nebaudžiama teisėjų savivalė, kol prisidengdami ,,nepriklausomumu” teisėjai tyčiosis iš teisingumo, tol apie jokias permainas į gerąją pusę nėra ko net svajoti”, psl. 289. ,,Ar galime rinkti prezidentą – valstybės vadovą, kuris nemato jokių problemų teismų darbe ir nesiruošią jų spręsti”, psl. 285. KĄ REIKĖTŲ DARYTI LIETUVOJE. Paimkime praktinį pavyzdį iš Izraelio: Korupciją prilygino Tėvynės išdavystei, o korumpuotus pareigūnus – išdavikais iki septintos kartos, Izraelyje atstatė teisingumą ir neleido sužlugdyti Izraelio valstybės.
Todėl, Lietuvoje reikalingas išrenkamas nuo nieko nepriklausomas ir niekam nepavaldus, išskyrus tik pačius Konstitucinius Lietuvos Respublikos Piliečius – Šeimininkus – Rinkėjus – Mokesčių Mokėtojus, TRIBUNOLAS, kuris atstatytų teisingumą ir tvarką Lietuvoje. Reiškia reikia iš pagrindų keisti Lietuvos valstybės valdymo politinę partinę sistemą. Tik per mūsų SUSITELKIMĄ, kuris jau vykdomas.
…baikis papai…
Advokatas žino, ką kalba. Teisėsauga tarnauja ne žmonėms, o pinigams.