2026 m. birželio 9 d. Briuselyje, Solidarumo aikštėje prie Europos Parlamento, vyko sovietų masinių trėmimų aukų pagerbimo ceremonija ir politinių kalinių bei tremtinių vardų skaitymas. Renginyje taip pat buvo pagerbti ir pastaraisiais metais iš Ukrainos teritorijos deportuoti žmonės.
„Taigi čia, kartu, pagerbiame šiuos žmones. Susigrąžiname jų atminimą ir iškeliame jį į šviesą. Nes čia, Europos širdyje, jų atminimas saugus su mumis.“ – ceremonijos atidarymo metu sake EP pirmininkė Roberta Metsola, kuri ir pradėjo tremtinių vardų skaitymą.
Masinių deportacijų aukų vardus taip pat skaitė ES gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius, Europos Parlamento nariai iš Lietuvos Rasa Juknevičienė (Europos liaudies partija), Vytenis Povilas Andriukaitis (Socialistai ir demokratai), Aurelijus Veryga (Europos konservatoriai ir reformuotojai), Dainius Žalimas („Atnaujinkime Europą“) bei kitų ES valstybių EP nariai, Lietuvos nuolatinis atstovas ES ambasadorius Nerijus Aleksiejūnas, „BALTIJOS ALJANSAS“ tremčių ir deportacijų istorinės atminties asociacijos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai ir kiti renginio svečiai.
Europos Parlamente šis renginys* vyksta jau šeštąjį kartą ir prisideda prie Baltijos šalių tradicijos garsiai skaityti deportuotųjų vardus. 2021 m. trėmimų minėjimą ir aukų vardų skaitymus inicijavo EP narė Rasa Juknevičienė. Trečiaisiais metais ši iniciatyva tapo tradiciniu Europos Parlamento renginiu.
Istorijos šaltiniai liudija, kad šiemet sukanka 85 metai kai, 1941 m. birželio 14 d. 3 val. ryto prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų – lietuvių, lenkų, rusų, baltarusių, žydų ir kitų tautybių trėmimas. Pasirengimo 1941 m. birželio trėmimams baigiamasis etapas prasidėjo dar 1941 m. gegužės 16 d. VKP(b) CK ir SSRS Liaudies Komisarų Tarybai priėmus slaptą nutarimą „Dėl socialiai svetimo elemento iškeldinimo iš Baltijos respublikų, Vakarų Ukrainos, Vakarų Baltarusijos ir Moldavijos“. Vyriausiuoju akcijos vykdytoju buvo paskirtas SSRS vidaus reikalų liaudies komisaras Lavrentijus Berija. Vykdant centro direktyvą, gegužės 23 d. okupacinio Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisaro Piotro Gladkovo slaptu įsakymu Kaune buvo sudarytas respublikinis štabas trėmimo operacijai įgyvendinti.
Lietuvos komunistų partija kaip sovietų okupacinio režimo vykdytoja ir Maskvos interesų atstovautoja ypač jos vadovybė, dalyvavo priimant sprendimus dėl Lietuvos gyventojų trėmimo. Iki trėmimų pradžios likus 10 dienų viskas turėjo būti parengta: numatyti tremiamų žmonių pervežimo maršrutai, apskaičiuota, kiek reikės vagonų, sudarytas tremtinių įlaipinimo planas. Kad žinia apie trėmimus nepasklistų po Lietuvą, trėmimų vykdymo grupių nariai po instruktavimo neturėjo teisės palikti tarnybinių patalpų. Trėmimams vykdyti buvo mestos beveik visos Lietuvos SSR vidaus reikalų ir valstybės saugumo pajėgos, prokuratūros darbuotojai, aktyvūs kolaborantai (vadinamasis sovietinis komunistų ir komjaunuolių aktyvas). Pasitelkti NKGB ir NKVD darbuotojai iš SSRS.
Į suformuotus 17 ešelonų 1941 m. birželio 14–19 dienomis buvo patalpinta ir iš Lietuvos išvežta apie 17 tūkst. Lietuvos žmonių: apie 13 tūkst. – į tremtį, 4 tūkst. – į lagerius. Tiksliai žinomas 12 331 tremtinio ir 3915 politinių kalinių likimas. Tremtyje atsidūrė virš 5 tūkst. vaikų iki 16 metų amžiaus. Lietuvos geležinkelio stotyse nuo šeimų atskirti vyrai išvežti į Komijos ASSR, Archangelsko, Gorkio, Molotovo, Sverdlovsko, Vologdos sr., Kazachijos SSR ir Krasnojarsko krašto lagerius. Šeimos nariai ištremti į Komijos ASSR, Novosibirsko ir Tomsko sr., Altajaus ir Krasnojarsko kraštus.
