Seime vyko svarstymas „Dėl Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 190 dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo ratifikavimo“.
Socialdemokratai, ponas Šedvytis ir ponas Ruslanas kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nori mūsų Seimą arba Lietuvos teisinę sistemą per užpakalines duris įvesti į Stambulo konvencijos arealą.
Tai yra todėl, kad šios konvencijos tekste pirmojo straipsnio apibrėžimuose ši sąvoka siejama ne tik su biologine lytimi, bet ir su socialine lytimi – gender.
Ką dar galiu pasakyti?
Pateikiamas konvencijai lyčių sampratos dualizmas supainioja tai, kas yra. Stambulo konvencijos trečio straipsnio C punkte kalbama apie socialinės lyties sąvoką, kuri, mano nuomone, prieštarauja biologinės lyties sampratai.
Lytis čia suprantama ne kaip biologinė duotybė, bet kaip kiekvieno žmogaus pasirinkimas, socialinis konstruktas, socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais vyrams ir moterims.
Kolegos, kai komitete paklausiau ministerijos atstovų, kam reikalinga ši konvencija, atsakymas buvo paprastas: Lietuva greit pirmininkaus Europos Sąjungai. Na, kažkaip būtų gerai ją turėti. Kas mūsų viso to prašo – neaišku.
Noriu pasakyti, kad Lietuvos teisėje jau egzistuoja visi teisiniai instrumentai, skirti kovai su seksualiniu priekabiavimu ir diskriminacija. Todėl naujų papildomų priemonių mums greičiausiai nereikia.
O dėl pirmininkavimo – jo kokybę lemia ne viena ar kita ratifikuota konvencija. Ją lemia mūsų diplomatų, mūsų Vyriausybės ir mūsų parlamento darbas.
Todėl siūlau nepalaikyti šios konvencijos.
Ačiū. Jaunieji socialdemokratai.
Balsavimo rezultatai: 41 – už, 23 – prieš, 20 – susilaikė. Įstatymo projektui nebuvo pritarta, todėl jis grąžintas į komitetus tobulinti.
Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Konvencija Nr. 190 pristatoma kaip priemonė kovoti su smurtu ir priekabiavimu darbo aplinkoje. Tačiau kyla pagrįstas klausimas – ar Lietuvai tikrai reikia ratifikuoti dokumentą, kurio tikslai jau yra įgyvendinti mūsų nacionalinėje teisėje?
Lietuvos teisinė sistema jau šiandien draudžia smurtą, priekabiavimą ir seksualinį priekabiavimą darbo vietoje, numato darbdavių pareigas užtikrinti saugią darbo aplinką bei darbuotojų teisių apsaugą. Todėl naujų sąvokų įvedimas ne tik nesukuria papildomos apsaugos, bet ir gali tapti teisinių interpretacijų šaltiniu.
Didžiausią susirūpinimą kelia Konvencijos 1 straipsnyje įtvirtinta „smurto ir priekabiavimo dėl lyties“ sąvoka. Joje nurodoma, kad tai yra smurtas ir priekabiavimas, nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba socialinės lyties tapatybės, arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties ar socialinės lyties tapatybės asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą.
Ši formuluotė iš esmės atkartoja tas pačias sąvokas ir aiškinimo logiką, kurios buvo vartojamos Stambulo konvencijos kontekste. Todėl natūralu, kad kyla diskusijų, ar tokios nuostatos yra būtinos Lietuvos teisėje, kai apsauga nuo smurto ir priekabiavimo jau yra įtvirtinta galiojančiuose įstatymuose.
TDO konvencija buvo priimta 2019 m. birželio 21 d. Ženevoje, o už ją balsavo ir Lietuvos atstovai. Tačiau iki šiol ją yra ratifikavusios vos dvylika valstybių, o įsigaliojusi ji tik keliose šalyse – Argentinoje, Fidžyje, Namibijoje, Somalyje ir Urugvajuje.
Smurtui ir priekabiavimui darbo vietoje turi būti taikoma nulinė tolerancija. Tačiau kovojant su šiomis problemomis svarbiausia ne naujų sąvokų kūrimas ar tarptautinių dokumentų gausinimas, o veiksmingas jau galiojančių teisės aktų įgyvendinimas. Lietuva turi visas būtinas teisines priemones darbuotojų apsaugai užtikrinti, todėl prieš prisiimant naujus tarptautinius įsipareigojimus būtina atsakyti į klausimą – kokią realią papildomą naudą jie suteiktų mūsų valstybei?
Kad pastebėta šita kliurka! Ar tai vertėjo klaida, sr galimas uźsakymas ir nematymas išversto?