Įdomus tokio pavadinimo straipsnis yra patalpintas nepriklausomos Ičkerijos naujienų portale.
Žinoma, Rusija norėtų pulti Baltijos šalis, siekdama sukelti visuomenės nerimą šiose valstybėse, daryti spaudimą ES vadovybei, pažeminti NATO kaip karinio aljanso, balansuojančio ties iširimo riba, autoritetą bei priversti Europos Sąjungą atsisakyti paramos Ukrainai ir sutikti su taika Rusijos sąlygomis. Tačiau pažvelgus į situaciją iš šalutinių problemų, kurios Rusijai kiltų įgyvendinant tokį planą, perspektyvos, noras pulti išnyksta.
Prie neigiamų Baltijos šalių įtraukimo į karą su Rusija pasekmių reikėtų priskirti kovos veiksmų fronto išplėtimą vakariniame Rusijos sienos perimetre 853 kilometrais. Dėl to didžiausi Rusijos naftos terminalai Ust Lugoje ir Primorske, esantys Suomijos įlankoje ir užtikrinantys iki 45 proc. Rusijos skystųjų angliavandenilių eksporto, atsidurtų kritiškai arti kovos veiksmų zonos ir pirmosiomis agresijos prieš Baltijos šalis dienomis būtų sunaikinti. Tai turėtų katastrofiškų pasekmių Rusijos ekonomikai.
Be to, Rusija netektų išėjimo į Baltijos jūrą bei susisiekimo su Karaliaučiaus sritimi jūra, oru ir sausuma, o tai sukeltų visas iš to atsirandančias pasekmes šiam regionui.
Jeigu prie karinių veiksmų prieš Baltijos šalis prisijungtų Baltarusija, Lenkija užblokuotų tranzitą per savo teritoriją, kuriuo vyksta apie 90 proc. visos Kinijos ir Europos Sąjungos prekybos per Baltarusiją. Tai sukeltų itin neigiamą Pekino reakciją Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu.
Jeigu į karą su Rusija įsitrauktų Suomija, tai reikštų karinių veiksmų išplėtimą dar 1 340 kilometrų vakariniame Rusijos sienos perimetre. Taigi prie maždaug 2 000 kilometrų ilgio Ukrainos ir Rusijos sausumos sienos prisidėtų dar 2 193 kilometrai Baltijos šalių ir Suomijos sausumos sienų. Tai taptų nepakeliama našta Rusijai, kuri tuo pačiu būtų praradusi 45 proc. naftos eksporto galimybių Baltijos jūroje, kontrolę Karaliaučiaus srityje ir susidurtų su įtampa santykiuose su Kinija.
Pabaigai: net jeigu būtų daroma prielaida, kad pati NATO tiesiogiai nedalyvautų Rusijos pradėtuose karo veiksmuose prieš rytines Aljanso nares, Suomija, Baltijos šalys ir Lenkija, veikdamos koordinuotai su Ukraina, galėtų savarankiškai suduoti Rusijai triuškinamą smūgį ir be visos NATO karinės galios įsitraukimo”.
P. S. Aš asmeniškai sutinku su nepriklausomos Ičkerijos šalininko mintimis, tačiau, manau, kad Rusija tikrai nesurizikuotų pulti, mums reikia dviejų pagrindinių sąlygų:
1. JAV karių dislokavimo Lietuvoje.
2. Labai stiprios, modernios Lietuvos kariuomenės ir nesusiskaldžiusios visuomenės.
1. JAV karių dislokavimo Lietuvoje.
2. Labai stiprios, modernios Lietuvos kariuomenės ir nesusiskaldžiusios visuomenės.
1) Lietuvoje oficialiai ir atvirai pila pamazgas ant JAV.
Baisi korupcija ir savivalė, į konstitucija senai nusipjauta ir nusivalytos kojos. Tai be abejo labai „stiprina” JAV nora Lietuvai padėti. Einant tokiu keliu ruskis čia ateis ir be šūvio, kaip į „broliška” parašistana, kur viskas jau kaip pas juos.
2) Labai stipri kariuomenė, negalima be visuomenės vienybės. Be TIKRO patriotizmo, kylančio iš visuomenės supratimo kad JIE yra valstybė. Šito nemoko mokyklose, nėra net konstitucijos ir valstybingumo pagrindų „nebent kažkas radikaliai pasikeitė pastaruoju metu), tokiu būdu auginant avinų banda kuri nesuvokia, kad valdžia yra JŲ renkama, JIEMS turi būti atskaitinga ir nesuvokia, kad tai JIE yra tos valdžios šeimininkai, bei darbdaviai. Daugeliui neaišku, kad valstybės iždas tai JŲ pinigai, o ne valdžios iš stebuklingo šulinio pasemta mana.
Nebus vienybės be visuomenės kuri žino savo istorija. Ta pačia labai turtinga, audringa, skaudžia ir baisia, bet kartu didinga istorija, kurioje Lietuva kyla kaip feniksas iš pelenų, vėl ir vėl. Rimtai nemokina istorijos, kad tik gink dieve kas nors neapkaltintu nacionalizmu ar kokiu kitu ‘izmu.
Dabar užtenka migloto ir nepagrysto kaltinimo, kad viskas kas stiprina Lietuvos nacionalinį identiteta, būtų užkasta į purva.
Negalima stipri kariuomenė kariaujanti iki galo, jeigu jie nežinos partizanų tragiškos ir baisios, bet kartu pilnos vilties, pasiaukojimo ir ryžto ginti Lietuva istorijos.
Nebus ryžto ginti, be partizanų , sovietinių disidentų, birželio sukilimo gyvo pavyzdžio.
Nebus supratimo ir vienybės, be žinojimo kokiom baisom, nežmogiškos sąlygom jiems teko stot prieš nužmogintus, siaubūniškus rėžimus. Kurie sunkiausiom ir beviltiškiausiom akimirkom, rado jėgų ir drasos stot prieš žymiai didesnį ir stipresnį prieša, nepaklust, nenusilenkt, priešintis visais būdais.
Nebus vienybės be suvokimo, koks stebuklas, kad Lietuva išvis dar yra. Kol nebus supratimo, kiek jėgų ir pasiaukojimo sudėta. kad ji būtų, o jūs būtūt čia, joje, dar kalbantys Lietuviškai.
Nebus stiprios kariuomenės be žmonių kurie suvokia, kad tai JŲ žemė, o ne visokių miglotų interesų grupių valdoma teritorija, kad jie čia yra šeimininkai, o ne minėtos miglotos grupės ar kokie beveidžiai funkcionieriai, kad tai JIEMS neginčytinai ši žemė priklauso, o ne supirkta miglotų tarptautinių fondų ir kitų neaiškių veikėjų, paverčiant vietinius žmones čiabuviais rezervate.
Nebus stirpios kariuomenės, be bendros savos kultūros. Tai nereiškia, kad kitom kultūrom uždaros durys, tai reiškia viena, sava dominuojanti kultūra, viena kalba, kada visi kalba ta pačia kalba ir supranta vienas kita iš pusės žodžio ir laiko savu, nes yra tos pačios kultūrinės-etninės terpės nariai.
Negalima stipri kariuomenė su miglota „europine” tapatybe kuri tėra tusčias garsas ir gali reikšti ka nori, nors dažniausiai tapatinasi su naujaja žmoga ir kitiais komunistiniais kliedesiais, o žmonės banaliai nežino už ka turi kovot, jau nekalbant apie tai, kad už komunitinius kliedesius kovot norinčių atsiras aplamai vienetai.
Nebus vienybės ir ryžto gintis, jeigu žmogus Lietuvoje neturės savos nuosavybės, nes kam ginti kažkokių pinigų maišų supriktas žemes ir nekilnojama turta, suprantant, kad čia NĖRA NIEKO TAVO (linkėjimai nekilnojamo turto burbulo pūtikams, kainų augintojams ir veikėjams kurie parduoda Lietuvos žemes ir nekilnojama turta užsieniečiams)?
Apibendrinant, palinkėjimai geri, bet Lietuvos nemonklatūrinė administracija, neatskaitinga visuomenei tolsta nuo tų palinkėjimų septinmyliais žingsniais.