Tikriausiai dauguma iš mūsų sutiktų su teiginiu, kad Sąjūdis kovojo už laisvą Lietuvą ir savo tikslus didesniu ar mažesniu mastu įgyvendino.
Tačiau ar tvarūs yra tokie Sąjūdžio iškovojimai?
Kita vertus, man visada rūpėjo dar ir toks klausimas – laisvė yra savaiminis istorinio vyksmo, visuomenės, tautos tikslas, ar laisvė yra tik ypatingai svarbi priemonė aukščiausiajam tikslui, kuris, tarkime, gali būti apibrėžiamas truputėlį kitaip nei laisvė, įgyvendinti.
G. Hegelis tikina, kad pasaulinio proto vairuojamos istorijos galutinis tikslas yra laisvės įsisąmoninimas ir jos įgyvendinimas, o jo žodžiais tariant, pasaulio istorija yra laisvės sąmonės pažanga. Taigi G. Hegelis net ir kalbėdamas apie laisvę žongliruoja abstrakcijomis, savo ruožtu Sąjūdžio kolektyvinis protas laisvę, regis, suprato itin konkrečiai ir gyvai kaip tautos galimybę pačiai lemti savo likimą, kaip palankiausių sąlygų tautos suklestėjimui ir atitinkamai žmogaus teisių bei laisvių užtikrinimui sukūrimą. Dar kitaip tariant, Sąjūdis kaip nacionalinio išsilaisvinimo judėjimas laisvę veikiausiai įsivaizdavo kaip būtiniausiąją priemonę, leidžiančią išpurenti dirvą tautos savęs apturėjimui, kuri kaip priemonė savo ruožtu yra tokia svarbi aukščiausiojo tikslo įgyvendinimui, jog priemonių ir tikslų hierarchijoje ji (laisvė) gal būti pradėta suprasti kaip organiškai, be sudurtinių siūlių sutampanti su aukščiausiu tikslu ir atpažįstama kaip atskira priemonė tikslui pasiekti tik virtualiai.
Kaip bent man atrodo, kritiniu požiūriu radikaliausią Sąjūdžio tikslų pervertinimą mūsų dienomis pateikė N. Putinaitė, kurią galimai, be visa ko kito, ypač netenkino tai, kad Sąjūdis nenumatė seksualinės įvairovės įgyvendinimo programos paspartinimo gairių, specialiai neforsavo pažangos ta kryptimi.
Tačiau antisąjūdžio vėliavą Lietuvoje neabejotinai aukščiausiai iškėlė I. Šimonytė, kai būdama valdžioje jau pasuko konstitucinio perversmo keliu ir drauge aplink save subūrė strategines šalies raidos gaires turėjusią numatyti Pažangos tarybą, kurios susirinkimuose nuo pat pradžių buvo skelbiama, kad lietuviškos tautinės tapatybės puoselėjimas yra pažangos stabdis, o tautinė lietuvių kultūra yra reakcingas reiškinys, šioje terpėje užgimė ir VU rektoriaus R. Petrausko „auksinė mintis“, kad neva Lietuva labiausiai klestėdavo tais laikais, kai šalis priklausydavo kokiai nors unijai (sic!).
Būtent R. Petrausko ištaros leidžia itin reljefiškai pamatyti tai, kaip galiausiai per prabėgusį laiką pakito pažangos samprata, kai nuo nacionalinio išsilaisvinimo idealų buvo pereita prie bandymų įpiršti populiacijai nacionalinio įsibelaisvinimo viziją…
Kas be ko, mūsų dienomis didžiausiu antisąjūdžio pergalės laidininku yra tapusi LRT, akivaizdžiai pasukusi antilietuvizmo keliu instancija, antroji tokia po kaspervizijos, dosniai valdžios šeriamas antinacionalinis transliuotojas, išvešėjusios nacionalinės išdavystės bastionas, kitaip jau nėra kaip pavadinti.
Kartais vis dar yra bandoma sumėtyti pėdas, kai į kasdieninius žmonių priekaištus, jog LRT yra tapusi vienos, iš esmės antinacionalinės nuomonės ruporu, atšaunama: nejaugi turėtume eterį atiduoti Celofanams?
Vaje vaje…
Celofaninės sąžinės žmogeliukai, nešvankūs veidmainiai, apipuvusios lėlės yra jie, LRT vadovai, pavyzdžiui, nutiesiantys kelius bjaurios lenkų šovinistės K. Sabaliauskaitės, neslepiančios savo paniekos ir pasišlykštėjimo Vasario 16-osios Lietuva, siautėjimui eteryje, o prieš tokius garbingus Lietuvos piliečius, kurie gali priminti titulinės tautos teises, kaip, tarkime, Darius Kuolys, Vytautas Radžvilas, Arvydas Juozaitis ir kt. parodantys užkaltas duris.
Kiekviena šių apgailėtinų veidmainių tupėjimo LRT vadovybės postuose sekundė yra tiksintis Lietuvos pralaimėjimas, ne kitaip.
Kaip atrodo bent man, abstrakčiomis kalbomis apie globalizmo vėjus ir ES faktorių jau nebeišeina paaiškinti bręstančios situacijos, kai lietuvių tauta begėdiškai yra stumiama tapti trąša kitoms tautoms. Ar klausiate – dėl kokios tautos interesų galimai bus siekiama paaukoti lietuvių tautą? Atsakyti į šį klausimą nėra lengva, nes Lietuvos išdavikai žaidžia seną turgaus sukčių žaidimą, žinomą „Antpirščio“ pavadinimu…
P. S.
Sąjūdžio idealų degradacija lėmė ir demokratijos idėjos išsigimimą, kai šiandien jau įrodinėjama, kad už demokratiją reikia kovoti nedemokratinėmis priemonėmis, jog visuomenės pažanga neva neatskiriamai yra susijusi su cenzūros griežtėjimu…
Antisąjūdis nebūtų taip lengvai laimėjęs, jei Sąjūdis nebūtų užsislaptinęs ir vaikščiojęs „tarp mūsų”.
Vienas žinomas Lietuvos istorikas berods yra pasakęs maždaug tokią frazę- gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvoje pasirodyti girtam viešoje vietoje laikoma daug didesne nuodėmė, negu vogti. Teko skaityti apie vieną berods didžiausios Lietuvos gydymo įstaigos vaikų gydytoją, puikų specialistą, kurį kažkas paskundė administracijai, esą,neblaivus darbe-administracijos reakcija greita ir aiški- rašyk pareiškimą išeiti iš darbo savo noru. Nepadėjo ir tėvelių prašymai palikti puikų specialistą gydyti jų vaikus.Panaši istorija ištiko ir vieną labiausiai atsidavusių Tėvynės tarnybai prokurorų… O štai dabar skaitome apie galimus pasikeitimus Vyriausybėje. Toks įspūdis, kad istorijos su televizoriais ir telefonais jau pamirštos,kaip beje, ir istorijos su teismų nuosprendžiais dėl viešųjų pirkimų „neskaidrumų” , formuojant pirmą Vyriausybę po Seimo rinkimų…Valstybės pareigūnų reputacijai tai galimai netrukdo? Sąjūdžio idealai kažkur nutolo.Tokia mano nuomonė.
Jei ne Sąjūdis, Iki šiol sedetume ausis suglaude teroristinėje valstybėje.
Pone Bliu, man keliais aplink langus ropoję asmenys, kad būtų pakelti į seimūnus ar seimūnes neįdomūs. Neįdomūs ir Konservatorių partijos slaptieji patarėjai, besidarbavę pas socdemus – pas pasaulinius socialistus, taip sakant, anot Ške. Gerai žinai, ką aš čia turėjau omenyje.
…ne..
Tik jau taip nesakyk. Na, o ropotojai bet kam visada pasirengę – išduos nemirktelėję, jei daugiau bus pasiūlyta.
…kas ropojo,ir ka isdave…..Labai idomu,gal papasakotum…ar balbatuoji,kaip tas lukas aa..
Prisipažinsiu, kad nieko bendro su Lukaška neturiu, bet pats vis vien nepatikėsi ir eisi ieškotis informacijos apie juodligės fabrikėlius Škotijoje WWII metais arba apie drg. I. D. Berg „dushegubka’es (soul killers) Pamaskvyje.
…neisiu
Aha, o ko vertos lietuvaičių pastangos 1915 – 1921 metais, jeigu galiausiai laimėjo Stalino Rusija, Sovietų Sąjunga vadinama? Todėl ir be Hegelio manau, kad buvo verta tada ir dabar tą patį pakartoti su Gorbio perestroikės judėjimu, mūsuose „Sąjūdžiu“ vadinamu“ už Lietuvių valstybės atkūrimą. P.S. Antantė (Rusijos imperija, anglų Britanijos imperija ir Prancūzų respublika) jokių Baltijos šalių po pergalės prieš Vokietijos imperiją irgi nenumatė net tolimoje ateityje, o Brest-Litovsko taika numatė po Rusijos imperijos visagalybės, jos kariuomenės, sutriuškinimo Antrajame Žalgiryje, po kurio mano senelio brolis į nelaisvę vokiečiams pateko.
…jam pasiseke…
Čiuldė vėl nusišvilpė (čia apie kitokį gamtinį procesą) rašydamas: „…mūsų dienomis didžiausiu antisąjūdžio pergalės laidininku yra tapusi LRT, akivaizdžiai pasukusi antilietuvizmo keliu instancija, antroji tokia po kaspervizijos, dosniai valdžios šeriamas antinacionalinis transliuotojas, išvešėjusios nacionalinės išdavystės bastionas, kitaip jau nėra kaip pavadinti…”
Ir sugalvok tu man… Tik filosofas ir gali išmastyti.
…viena gamtini procesa tu cia atlikineji nuolat.Nesakysiu,koki..
„Kaukštelk” nepamažindamas „diklofoso” ir tu sugalvosi, išmąstysi… šumnesnų nei Čiuldė dalykų..
…anas dar per mazas.Lepinasi tik… Momentu….kai sedi ant puoduko.
” Tikriausiai dauguma iš mūsų sutiktų su teiginiu, kad Sąjūdis KOVOJO už laisvą Lietuvą ir SAVO TIKSLUS didesniu ar mažesniu mastu ĮGYVENDINO”…. Praleidus Čiuldės psicho straipsnelyje perestroijkiniais laikais buvusį, beviltiškiems runkeliams skirto jų proto psicho „kašperovskinimui ir čiumakinimui”- „laisvė yra SAVAIMINIS istorinio vyksmo, visuomenės, tautos TIKSLAS, ar laisvė yra tik ypatingai svarbi priemonė aukščiausiajam tikslui, kuris, tarkime, gali būti apibrėžiamas truputėlį kitaip nei laisvė, įgyvendinti… (cha cha Čiuldę) G. Hegelis tikina….Sąjūdis kaip nacionalinio išsilaisvinimo judėjimas laisvę VEIKIAUSIAI ĮSIVAIZDAVO kaip būtiniausiąją priemonę, LEIDŽIANČIĄ IŠPURENTI DIRVĄ („laisvės grūdo sėjai”) tautos SAVĘS APTURĖJIMUI…”..-, tegalima paminėti vieną kitą KONKRETŲ ĮGYVENDINIMĄ.. Sąjūdžio simbolis, „SUGRIOVĘS” Tarybų Sąjungą Lansbergis Vycka dar savo „audringos veiklos” pradžioje NUGVELBĖ tuometiniam sąjūdžiui remti Norvegijos žmonių surinktus pinigus, suorganizavo įstatymus-apstatymus pagal kuriuos Lansbergis Vycka iš Lietuvos pakampių prie Vilniaus atsitempė paveldėtus, susiveiktus savo sklypus, už „nuopelnus tautai” gavo „buvusio valstybės vadovo” statusą su priklausančiomis privilegijomis apie kokias tarybinių laikų didžiausia komunistinė nomenklatūra net nesapnavo ir t.t.
Taip kad save 70 metų įslaptinęs ir neįslaptinęs sąjūdis „SAVE APTURĖJO” SU KAUPU.. Kaip rodo šiandiena „SUNKIU DARBU” susiveikto „APTURĖJIMO” liko ir lieka „SU PATRIOTINIU KAUPU” jų vaikams, giminėms, sėbrams…
…savo gedai,esu priverstas deti pliusa,nes nemeluoja,zaltys….
o, kaip mes laukėm, kaip tikėjome tavo, žydrasis, pliuso…
…..aa….
Ar tai įmanoma pavogti, jei net prezidentui Trumpui nepavyko Nobelio premijos nušvilpt? Ne tas lygis, kad taip koks tai lietuvaitis galėtų padaryt? Pavyzdžiui, Vokietijos karo paskelbimo Sovietų Sąjungai yra oficialus ir viešas dokumentas su visais parašais ir herbais bei registracija ir kino kronika. Čerčilio – Stalino 1939 metų spalio 15 dienos paktas irgi su visais reikiamas parašais ir antspaudais. Sunku patikėti, kad Norvegija nebūtų padavusi į teismą už tokią vagystę. Norime patikslinimo.
….xe xe xe….
Joks ne „xe xe xe“, o labai rimta. Prašom čia mums pateikti visus planus ir vykdymo dokumentus. Kartu dėk ant stalo ir Niurnbergo verdikto originalo, oficialiai reikiamų institucijų patvirtintą, kopiją arba nutilk kaip per santuokos registravimą tiek Bažnyčioje, tiek merijoje. Nėr ko čia nuo mūsų slėpti. Teisę į informaciją mums garantuoja Konstitucija ir konvencijos.
…reikejo ziuret Grineviciute,kai ji nuejo pas Rucyte….Betgi tu,kaip tas tuopas ruskelis – i argumenta tas visuomet atsako…..i cio…..
……galima rekti,keiktis,trypti kojomis raunantis plaukus ir spjaudantis……galima tyliai ar choru melstis – kas,beje,yra labai itaigu iki saviekstazes………galima paslapciom,slepiantis net paciam nuo saves,regzti teroristini akta,kaip lenino brolis,pries lietuviska cara,leninsbergi…….galima samprotauti,rasyti str. – stai dar kiek,hmmmmm – galima…………Bet sunkiausia yra pripazinti sau – mes,normalus zmones,pralaimejom visiskai,galutinai,negriztamai – MIRTINAI………Su tuo galima susitaikyt ar nesusitaikyt,esme nebepakis……Greiciausia,mus pakeis ui vei – khaskas…
Mano nuomone, Sąjūdis siekė gerovės visiems Lietuvos piliečiams. Dabar susidaro įspūdis, kad galimai vyksta kova dėl biudžeto ar fondinių pinigų ,kuri pavadinta „už laisvą žodį”, kova už mažus mokesčius milijonieriams ir eilinių piliečių apkrovimą naujais mokesčiais net už paveldėtą tėvų ir senelių sodybas… Kai kurių valstybinių institucijų vadovų algos jau siekia keliasdešimt tūkstančių eurų, jos didesnės už Lietuvos prezidento ar Ministro pirmininko…
Skaičiau, kad Vokietijoje, Anglijoje, Prancūzijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse yra kitaip- ten algos valstybinėse įstaigose negali būti didesnės už valstybės vadovų algas, milijonieria moka iki-45-55 proc.pajamų mokesčius nuo viršmilijoninių pajamų ( Lietuvoje 32 proc.bet, kai kurios milijoninės pajamos neapmokestinamos), pelno mokesčiai siekia 25-30 proc.( Lietuvoje 17 proc.), dividendų mokesčiai- 25-52 proc. ( Lietuvoje 15 proc.) . Kažin, kur gali nuvesti tas,mano nuomone, besaikis godumas?
Sąjūdis įvykdė savo užduotį ir kas vyksta po to jau kitų kartų reikalas ir atsakomybė. „A republic, if you can keep it”, kaip pasakė vienas iš JAV steigėjų ir tėvų (jei ta citata teisinga), atsakydamas į klausimą, ką gi steigėjai sukūrė. Tas pats tinkama ir Sąjūdžio laikų veikėjams, nors pvz. Juozaitis dar nenusišalina nuo res publica’os veiklos.