Manote, kad patiriate realybę tokią, kokia ji yra iš tikrųjų? Net arti to. Mūsų smegenys vykdo didžiausią biologinę apgaulę. Šiuo metu, kai skaitote, jos filtruoja apie 98 proc. visko, kas vyksta aplink jus ir sąmoningai slepia nuo jūsų.
Tai, ką patiriate kaip realybę, yra kruopščiai redaguota svarbiausių akimirkų kolekcija, optimizuota ne tiesai, o tam, kad jus išlaikytų gyvus ir funkcionalius. Jūsų smegenys nerodo objektyvios realybės. Jos rodo naudingą realybę, skelbia žurnalas „Nature Reviews Immunology“.
Mes manome, kad jutimo organai, kaip kamera, įrašinėja išorinį pasaulį ir siunčia duomenis į smegenis, kad šie juos apdorotų. Kognityvinė neurologija įrodė, kad tai pasenęs supratimas.
Mūsų smegenys sukuria vidinį pasaulio modelį dar prieš gaunant jutiminius duomenis. Jos projektuoja prielaidas į jutimo organus, numatydamos, ką turėtume matyti, girdėti ir jausti. Akys ir ausys siunčia tik skirtumus tarp to, ko smegenys tikisi, ir to, kas yra iš tikrųjų. Smegenys pakoreguoja savo vidinę simuliaciją. Tai, ką patiriame, nėra objektyvus pasaulis. Tai spėjimas, sutampantis su fiziniais duomenimis. Ir toje redaguotoje realybėje kuriame mokslą, kultūrą, sukčiaujame, kariaujame.
Realybę formuoja nematomos jėgos. Žmogaus intuicija pasitiki tuo, ką mato. Kieti daiktai atrodo realūs. Judėjimas atrodo akivaizdus. Pasaulį įsivaizduojame kaip matomų objektų realybę. Tačiau fizika pasakoja keistesnę istoriją. Didžiąją realybės dalį valdo jėgos ir laukai, kurių nematome.
Gravitacija traukia galaktikas į struktūrą, tiesiogiai savęs neatskleisdama. Magnetiniai laukai organizuoja materiją per nematomą įtaką. Elektromagnetinės jėgos laiko nematomus atomus ir skatina beveik kiekvieną sąveiką. Kvantiniai laukai nuolat virpa, formuodami daleles ir sąveikas, kurių neįmanoma suvokti.
Didžiosios fizinės realybės dalies nematome. 95 proc. kosmoso nematome. Mūsų akys mato labai siaurame 380–770 nanometrų elektromagnetinio spektro ruože. Infraraudonųjų, ultravioletinių, gama ir kitų bangų nematome. Ausys girdi garsą tik 20 Hz – 20 kHz ruože (hiperjautrūs girdi daugiau). Infra–, ulta– ir hipergarso negirdime. Tačiau šie neregėti ir negirdėti dažniai egzistuoja, veikdami gamtą ir mus, to net nesuvokiant. Milijardai neutrinų nuolat praeina mūsų kūnus. Net didžiausios kosmologijos paslaptys yra nematomos. Tamsioji materija nematoma, tačiau jos gravitaciniai pirštų atspaudai matomi galaktikose ir kosminėje struktūroje. Fizikai atranda realybę ne tiesiogiai matydami kažką, o matuodami, ką ji daro.
Realybė sudėtingesnė, nei rodo mūsų pojūčiai. Mokslas paslėptas struktūras aptinka per pasekmes ir įtaką. Dažnai nematomas pasirodo esąs fundamentalesnis nei matomas. Visata nesukurta iš objektų. Tai, ką vadiname realybe, giliausiu lygmeniu yra pokalbis tarp laukų, jėgų ir struktūrų, kurių nepastebime, bet tarp jų gyvename. Realybė skatina mus smalsauti sluoksniais, kurių galbūt niekada tiesiogiai nepatirsime.
Fizika paneigė idėją, kad materija sudaryta iš dalelių. Kvantinio lauko teorijoje dalelės yra erdvėje egzistuojančių laukų virpesiai. Elektronas yra elektronų lauko virpesys. Fotonas yra elektromagnetinio lauko raibuliavimas. Tai patvirtino dešimtmečius trukę eksperimentai. Laukai yra esminiai, o dalelės atsiranda iš jų. Net tuščia erdvė nėra tuščia. Vakuumo virpesiai rodo, kad laukai išlieka net nesant materijos.
Dar nežinoma, ar kvantiniai laukai yra paskutinis realybės sluoksnis, ar jie atsiranda iš kažko gilesnio. Kvantinės gravitacijos ir erdvėlaikio tyrimai rodo, kad laukai, erdvė ir laikas gali atsirasti iš fundamentalesnių struktūrų. Jei materija kyla iš laukų, o laukai atsiranda iš kažko gilesnio, koks yra galutinis šaltinis, iš kurio viskas sudaryta? Kuo giliau žvelgiame, tuo realybė atrodo gilesnė…
Kadaise manyta, kad atomai yra pagrindiniai materijos statybiniai blokai, tačiau kvantinė fizika atskleidžia, kad jie nėra mažiausi. Atomo viduje yra protonai, neutronai ir elektronai, kurie turi savo struktūrą ir savybes. Protonai ir neutronai sudaryti iš kvarkų, kuriuos kartu laiko stipri branduolinė jėga. Elektronai pasižymi keistu kvantiniu dalelių ir bangų elgesiu. Yra neutrinai, fotonai ir gliuonai, kurie sąveikauja paslėptomis subatominio pasaulio jėgomis. Jie sudaro chemijos, fizikos ir visos realybės pagrindą.
Kiekvienas atradimas atskleidžia gilesnius realybės sluoksnius, parodydamas, kad Visata yra daug sudėtingesnė, nei įsivaizdavo ankstyvieji mokslininkai. Visata yra didžiulis kvantinis dalelių, jėgų ir reiškinių sluoksnių gobelenas. O mes esame įausti į audinį tos Visatos, kuri veikia pagal tikslius dėsnius. Bet dėsniai patys savęs neparašė…
Ir vėl kaip Pilypas iš kanapių išlindo „prasalietis” pasirodyti, kaip rusai sako, aby durost byla vidna, pademonstruoti savo silpnaprotiskuma ir kažkodėl neapykantą Grigui.
…kacapai paprate nekest visu protingu zmoniu..
….Jus,profesoriau,jau atleiskit jam – turim cia si ligoniuka jau seniai,nieks negali pasakyt,kas yra nutike siai zmogai.Paprastai jis buna ramus,nesikandzioja,tik raso ilgus laiskus kazkam ir paslaptingai sypsosi……
….is ko matome – negydytinas,su birbyne po medziu.Bebenciukas.
…negydytinas.Mokslas cia bejegis.
…pagarba del paskutinio sakinio subtilaus pajuokavimo.Einu galvoti apie kvarkus.Jei tik nesoksiu nuo razumelio….
Dideli tų smulkių , iš pasklidų virpančių laukų sudarytų, dalelių skaičiai sumuodamiesi sukuria patikimus , mūsų organų jaučiamus vidurkius, kurias galime vadovautis kasdieniame gyvenime. Ir darome tą tūkstančius metų iki visų fizikos atradimų.