Seime iniciatyva – silpninti pasitikėjimą daugiabučių bendrijomis ir eliminuoti namų valdymą jungtinės veiklos sutartimis
Šiuo metu daugiabutis namas yra valdomas savininkams sudarant jungtinės veikos sutartį, steigiant bendriją, arba savivaldybė namui skiria administratorių.
Seimo nariai Lauras Stacevičius ir Kęstutis Mažeika nusprendė, kad daugiabučius namus valdyti geriausia gali administratoriai.
Jie pateikė Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektą, kuriame naikinami kolegialūs bendrijos valdymo organai (valdyba). Projekto autorių nuomone, toks bendrijos valdymo institutas yra neaktualus, nes šiuo metu valdybai priskirtas funkcijas ir taip atlieka bendrijos pirmininkas.
Tačiau šie motyvai niekuo nepagrįsti, nes neaišku kas ir kokiais tyrimais apklausomis ar kitokiu būdu tai nustatė. Priešingai, ginčai teismuose rodo, jog esama daug nesutarimų daugiabučių namų bendrijose dėl vienašališkų pirmininko sprendimų, kuriems nepritaria dauguma konkrečios bendrijos valdybos narių. Kolegialaus valdymo organo eliminavimas dar labiau sustiprins nepasitikėjimą daugiabučių namų bendrijomis.
Be to kolegialūs juridinio asmens valdymo organai yra įtvirtinti Asociacijų, Labdaros ir paramos fondų, Profesinių sąjungų, Sodininkų bendrijų, Akcinių ir Uždarųjų akcinių bendrovių įstatymuose. Neaišku, kodėl šis valdymo organas naikinamas tik daugiabučių namų savininkų bendrijose? Akivaizdu, kad ši inciatyva sukuria diskriminacines nuostatas daugiabučių namų savininkų bendrijų atžvilgiu.
Analogiškai projekte nepagrįsta ir nemotyvuota dalis, kurioje nurodoma, kad „jungtinės veiklos sutartį gali sudaryti tik visi pastato savininkai…“. Vien dėl to Projekte daugiabučių namų savininkų teisė sudaryti jungtinės veiklos sutartį tampa deklaratyvi. Galimybė ją sudaryti absoliučiai su visais daugiabučiame name faktiškai yra neįgyvendinama. Jeigu name yra 50 ir daugiau butų, netgi atmetant asmeniškumus, praktiškai neįmanoma rasti absoliučiai (100 proc.) visų gyventojų sutarimo visais namo priežiūros klausimais. Tai reiškia, kad Projektu daugiabučio namo valdymas jungtinės sutarties pagrindu iš esmės eliminuojamas.
Be to, Projekte įtvirtinta nuostata, kad jungtinės veiklos sutartis pasibaigia „vienam iš partnerių atsisakius būti jungtinės veiklos sutarties partneriu“. Ši nuostata sudaro ypatingas sąlygas piktnaudžiavimui – pakanka vienam asmeniui (patalpų savininkui) nutraukti jungtinės veiklos sutartį ir ji netenka galios. Tokiu būdu vienas savininkas šantažuodamas (grasindamas nutraukti sutartį) gali trukdyti savininkų daugumai priimti bet kokius su namo priežiūra susijus sprendimus. Akivaizdu, jog tokio pobūdžio sutartis negali būti netvari ir negali užtikrinti namo patalpų savininkių teisinių santykių stabilumo.
Pats įstatymo projektas leidžia daryti išvadą, kad minėti Seimo nariai siekia silpninti daugiabučių savininkų pasitikėjimą bendrijomis, kartu siekiant eliminuoti daugiabučių valdymą jungtinės veiklos sutarties pagrindu, paliekant vienintelę alternatyvą – daugiabučių namų administratorius.
Įdomu, kaip turėtų būti vertinamas šis Projektas anti korupcijos požiūriu. Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė tik atskirus šio projekto straipsnių vertinimus.
Jame neatsakoma į klausimą, kodėl Projektu yra proteguojami namų administratoriai. Kodėl valstybė, užuot stiprinusi bendruomeniškumą, skatinusi daugiabučių savininkus savarankiškai rūpintis bendru turtu, teikusi jiems lengvatas ir kitas priemones daugiabučių namų savivaldai skatinti, elgiasi visiškai priešingai?
Savo pastabas dėl šio ydingo įstatymo projekto Seimo nariams pateikė neseniai susibūrusios į Lietuvos nepriklausomų visuomeninių organizacijų sąjunga susibūrusios nevyriausybinės organizacijos.
Visas jų pastabas rasite ČIA.
Asmeninį turtą (butus, gražus ir kitą nekilnojąmą turtą, kuris įregistruotas registre tvarko savininkas. Bet yra bendro naudojimo turtas, kurį taip pat reikia valdyti, prižiūrėti. Tam tikslui steigiamos bendrijos, sudaromos jugtynės veiklos sutartys, skiriami administratoriai. Dabar yra kvaišalynė, nes prižiūrėtojai valdo bendro naudojimo objektųs skirtingais pagrindais ir neatitinkančiais Civilinio kodekso normoms..Civilinio kodekso 4.85 str. nustatyta, kad sprendimus dėl bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo, ir jais disponavimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, o šių objektų valdytojas (bendrija, administratorius , jungtynės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo) įgyvendina su bendraja nuosavybe susijusius butų savininkų sprendimus ir pavedimus. Taigi sprendimus priima savininkai, o juos vykdo bendrijos. O dabar yra atvirkščiai. Pirmiausia reikėtų, kad valstybė detaliai sureglamentuotų savininkų ir prižiūrėtojų santykius,.
Šunsnukiai. Tuo siekiama maksimaliai apriboti savininkų teises ir galop visai nusavinti asmeninį turtą. Formaliai turtas bus tavo, bet tu su juo nieko negali daryti, savivaldybės skirtas asmuo jį tvarkys, kaip jis nori. Ir kuo ne komunizmo statyba. O gal tuo nereikia stebėtis, nes Lietuvą jau valdo liberalmarksistai.