KAIP VILNIAUS LEGENDA PABRUKO UODEGĄ.
Vilius Kavaliauskas
Patikėkit, aš žinau, ką reiškia Vilniuje statyti skulptūrą. Dar tik sumanėme Respublikos 100-mečiui priminti tautai valstybės simbolį, kai iš visų pusių pasipylė kaltinimai apie ketinimus pastatyti „mongolišką arklį“.
Gerai, kad Vilniuje nėra Mongolijos ambasados – būtų tekę aiškintis. Tik vėliau supratau, kad žirgas buvo „ne prie ko“ – niekas negalėjo užimti aikštės, kurioje jau buvo numatytas… pliažas.
Kai dar Niujorke apžiūrinėjau Vytauto Kašubos „Gediminą“, turėjau įspėti skulptorių, kad pjedestale pavaizduotas „geležinis vilkas“ – visai ne tai, kokio norės Vilniaus valdžia 2026-ais. Ji norės baikštaus šunėko, gailiai inkščiančio ir pabrukusio uodegą.
Iš televizijos sužinojau, kad jį mūsų legendiniame kalne pastatė „užsieninis animalistas“, mėgstantis lankytis zoologijos sode ir lipdantis orangutangus, katinus ir šiaip žvėrelius. Vieną iš jų pasiūlė Vilniaus merui, ir jam patiko.
Šiuo atveju nebuvo 15 autoritetų komisijos, kažkada atrinkinėjusios sostinei Vytį, nebuvo diskusijų spaudoje.
Gal ir gerai, nes mano bendražygis statant „Laisvės karį“, Geležinio vilko brigados įkūrėjas ir vadas Česlovas Jezerskas, pamatęs tik ruošiamą skulptūrą, būtų paėmęs idėjos autorius už atlapų.
O Geležinio vilko brigados veteranai gal nuveikę ir kai ką ryžtingesnio.
Dabar gi šis nupiepėlis amžiams užėmė legendinį Gedimino kalną ir turistams bus pateikiama jau kita Vilniaus įkūrimo istorija – pagal Valdą Benkunską.
Ir nereikia įpainioti keistos skulptūros į miestų kūrimo legendas – ji neturi nieko bendro nei su mūsų simboliu, nei su Kapitolijaus vilke, išmaitinusia dvynius Romulą ir Remą.
Kas matė, sakė, bausi skulptūra. Manau, laikinai.
1000 balų už nuotrauką! Nors tai juokas pro ašaras…
Rekia įpareigoti Benkunską pasistatyti vilką vilko išgarsinto miesto savivaldybėje
Paveiksliukas prajuokino. Tikrovė nuliūdino. Ta tikroji skulptūra yra kaip tik tokia- vargšas pasiklydęs augintiis. Koks dar Gedimino sapnas, koks dar Geležinis Vilkas?
Ir jau visai piktai.
Na, kiek galima mano miestą nuo 1969 versti (tada mane į Vilnių tėvai atvežė) į žaidimų aikštelę?
Tendencija „gražinti” Vilnių, paverčiant jį vaikų darželiu suaugusiems, prie šitos valdžios ypač ryški. Menininkai matosi spaudžia su sava kūryba, o valdžia negali atsispirti…
Skulptūra IŠKILO .Net nuo papėdės matosi.
Ir Ėlėrtė ją taip aprašo (straipsnis):
Ant sostinės Gedimino kalno iškilo vilko skulptūra
Žinoma ne to , animalistinio, kažkaip atsidūrusio Gedimino pilyje, priklydusio, galima sakyti. O tikro dailininko darbo, reikšmingo, stilizuoto, aukštai pakelto… Vytis Lukiškių aikštėje ne visai tinka, ne tik dėl pliažo, o dėl to kad herbinis Vytis nėra ir negali būti trimatis. Jis negali turėti vaizdo iš priekio , užpakalio ar iš papilvės. O raitelis Vyčio motyvais, ką gi, yra dabar Kaune, ne visasi ir blogas.
Matyt, ši skulptūra galimai atspindi mūsų visuomenės kultūrinį ir socialinį išsivystymą?
Kalba ne apie „šią” skulptūrą, o bendrai apie Geležinį vilką, Vilniaus garsintoją ir pritinkantį garsintojo išgarsinimą miesto centrinėje aikštėje. Išvengiant, be kita ko, kitas iniciatyvas stabdančios politikos