Tautos forumo reikalavimas dėl patyčių iš valstybinės vėliavos, laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo
J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministrei Ritai Tamašunienei
Kopijos:
Lietuvos Respublikos Seimui
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai
TAUTOS FORUMO
REIKALAVIMAS
Dėl patyčių iš valstybinės vėliavos,
Laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo
2020 m sausio 8 d., Vilnius
Lietuvos visuomenė buvo šokiruota, kai Lietuvos policijos pareigūnė Karina Antipova sausio 3 d. sulaikė ir nugabeno į Vilniaus policijos nuovadą pilietę Astrą Genovaitę Astrauskaitę už tai, kad pastaroji viešoje vietoje laikė iškeltą valstybinę Lietuvos Respublikos vėliavą. Pareigūnės motyvai – esą minėta pilietė ir dar trys asmenys, susirinkę prie K. Škirpos alėjos, pagerbdami Lietuvos laisvės kovų dalyvių atminimą ir genocido aukas, degindami žvakutes pažeidė Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymą (toliau – Įstatymas).
Tautos forumas pažymi, kad Įstatymas (2 str.) leidžia taikius asmenų susibūrimus, skirtus jų pažiūroms ir nuomonei viešai laisvai reikšti. Įstatymo 6 str.1 dalyje yra nustatyta sąlyga informuoti miesto savivaldybės administraciją apie rengiamą taikų piketą (iki 15 žmonių), tačiau Įstatymas negali būti taikomas piliečiams, kurie taikiai reiškia pagarbą Lietuvos laisvės kovų dalyvių, Lietuvos genocido aukų atminimui ir valstybės simbolikai – Lietuvos Respublikos valstybinei vėliavai. Neprotinga manyti, kad piliečiai, spontaniškai priartėję prie Seimo arba Prezidentūros pastatų ir taikiai pasveikinimui pamojavę valstybinėmis vėliavomis, būtų laikomi Įstatymo pažeidėjais.
Šiuo atveju policijos pareigūnų ir jiems nurodymus davusių asmenų veiksmai prieštarauja ESBO 2007 m. Taikių susirinkimų laisvės gairėms („Guidelines on Freedom of Peaceful Assembly“) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai. Pagal tarptautinės teisės normas Lietuvos valstybė privalo užtikrinti savo piliečiams ne leidiminę, bet pareikštinę konstitucinės susirinkimų laisvės įgyvendinimo tvarką. Minėtos normos nustato Lietuvos valstybei prievolę leisti piliečiams taikiai ir nedelsiant (spontaniškai) reaguoti į atitinkamus įvykius – spontaniškus susirinkimus valstybė turi vertinti kaip laukiamą (o ne išimtinį) sveikos demokratijos pasireiškimą („Guidelines on Freedom of Peaceful Assembly“ 97 p.).
Europos Komisija „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija) yra nurodžiusi, kad valdžios institucijos turi remti ir ginti bet kokius spontaniškus taikius susirinkimus. Apie spontanišką susirinkimą neturi būti pranešama iš anksto, kai jis kyla kaip atsakas į įvykį, kurio nebuvo įmanoma numatyti iš anksto.
Atkreipiame dėmesį, kad 2019 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje S. Drėlingas prieš Lietuvą (Nr.28859/16), Sovietų Sąjungos represijas prieš Lietuvos partizaninį judėjimą pripažino genocidu, o Lietuvos valstybei atsirado prievolė ginti genocido aukų atminimą. Šiuo atveju piliečių reakcija į nesibaigiančias Vilniaus mero R. Šimašiaus patyčias iš Laisvės kovų dalyvių (K. Škirpos) ir genocido aukų (J. Noreikos) atminimo tapo spontanišku veiksmu, kurio išraiška – deginti žvakutes ir mojuoti valstybine vėliava pagerbiant Lietuvos valstybės nacionalinius didvyrius, kurie Lietuvai lemtingu laikotarpiu priešinosi sovietų okupacijai. Todėl policijos pareigūnų elgesys sulaikant A. G. Astrauskaitę ir taikant jai prievartos priemones už mojavimą valstybine vėliava, laikytinas šiurkščiu piliečių persekiojimu už jų reiškiamą pagarbą Lietuvos laisvės kovų dalyviams ir genocido aukų atminimui bei valstybingumo simboliams – Lietuvos valstybinei vėliavai.
Be to minėta policijos pareigūnė pati šiurkščiai pažeidė įstatymą – šiuo atveju sulaikyti asmenį ir nugabenti jį į nuovadą pareigūnė galėjo tik siekdama nustatyti šio asmens (tariamo “pažeidėjo”) tapatybę, tačiau įvykio vietoje nustačiusi A.G.Astrauskaitės tapatybę, pareigūnė jau nebeturėjo pagrindo jos sulaikyti. Manydama, kad buvusioje K.Škirpos alėjoje vyksta „susirinkimas“, pareigūnė turėjo fiksuoti šį faktą, nustatyti, ar pranešta apie tai savivaldybės administracijai ir tik nustačiusi esant „pažeidimą“, kviesti tariamus “pažeidėjus” į policijos nuovadą tam, kad būtų surašytas administracinio pažeidimo protokolas ir „pažeidėjai“ nubausti.
Aptariamas įvykis K. Škirpos alėjoje (dabar pervadintoje į Trispalvės alėją) akivaizdžiai rodo, jog teisėtvarkos institucijos ima kėsintis net į piliečio teisę laisvai mojuoti nepakeista ir neuždrausta savo šalies vėliava, tuo leidžiant suprasti, kad Lietuvos piliečiai negali būti laikomi tauta, o Lietuvos valstybė nėra tikra valstybė. Primename, kad sovietmečiu trispalvė vėliava buvo uždrausta kaip lietuviškojo „nacionalfašizmo“ simbolis, išdrįsusieji iškelti Trispalvę buvo gaudomi, teisiami ir siunčiami į Sibiro lagerius. Tokiu būdu sausio 3 d. policijos veiksmai K. Škirpos alėjoje kuria analogiją su „Bananų baliumi“ Katedros aikštėje 1988-aisiais, kai tarp Trispalvę branginusių bei gynusių patriotų ir jos nekentusių bei persekiojusių kolaborantų įvyko atviras konfliktas. Nepriklausomos valstybės piliečio gabenimas į policijos nuovadą, patyčios iš jo už Lietuvos valstybinės vėliavos mojavimą ir galiausiai minėtos Trispalvės atėmimas rodo, jog mes sugrįžome į 1988 m. laikotarpį, priartėję prie visuomenei itin pavojingos ribos – prie konstitucinių teisių ir laisvių praradimo.
Įvertindami susiklosčiusią situaciją valstybėje kaip ypatingą ir pavojingą, reikalaujame:
Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministrę Ritą Tamašunienę nedelsiant imtis priemonių, kad iš pareigų būtų pašalinta policijos pareigūnė Karina Antipova ir asmenys, davę nurodymą sulaikyti piliečius, kurie sausio 3 d. K. Škirpos alėjoje išreiškė pagarbą Lietuvos laisvės kovų dalyvių atminimui, genocido aukoms ir Lietuvos valstybingumui – Lietuvos Respublikos valstybinei vėliavai.
Kviečiame J.E. Prezidentą Gitaną Nausėdą:
- Inicijuoti Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo pataisas, reglamentuojančias spontaniškus mitingus, kurios atitiktų (ESBO) 2007 m. „Taikių susirinkimų laisvės gairių“ nuostatas.
- Inicijuoti įstatymą arba įstatymų pataisas, įgalinančias saugoti ir gerbti Lietuvos Laisvės kovų dalyvių ir genocido aukų atminimą ir atitinkamas sankcijas už šio atminimo niekinimą.
TAUTOS FORUMAS
Reikalavimas priimtas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Trakų, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus forumų bendru sutarimu.
Visiems nuolat kyla klausimas, ką daryti į kurią pusę eiti. Eiti bet kur ir apgraibomis, beprasmiška. Dažnai kviečiantieji ir patys nelabai žino kur eiti, tačiau eina, kad tik būtų eisena, nes būtent EISENA tampa svarbiausiu tikslu.
Būna, kad ir žino, kur eiti, tačiau tas “žinojimas” nuolat kinta. Tuomet kinta ir judėjimo kryptys. Iš to vėl kyla nepasitikėjimas ir noras neskubėti, nesijungti į eiseną, o palaukti “po medžiu”.
Pvz., sako: “mes už žodžio ir informacijos laisvę!” Šis tikslas, regis, turėtų visus suvienyti. Bet kai vieni (pvz. forumiečiai) surengia mitingą prie LRT reikalaudami žodžio laisvės ir pažiūrų sklaidos įvairovės, kiti, skelbiantys save kovotojais už įsitikinimų ir žodžio laisvę, jame nedalyvauja.
Kodėl skirtingos eisenas netampa viena EISENA? Ar Kamblevičiaus bendraminčiai nelinki Lietuvai to paties, ko pvz., linki Tautininkų sąjunga? Negali būti, kad vienos eisenos dalyvių vien koja būtų trumpesnė ir dėl to jie nepataiko į taktą su kita eisena.
Kai vieni sako, kad reikia gelbėti Lietuvą nuo masinės emigracijos, saugoti jos kalbą ir kultūrą, ginti prigimtinę šeimą, tačiau kartu ragina balsuoti už kandidatą į prezidentus, kuris deklaruoja globalią, išsivaikščiojančią Lietuvą ir prigimtinės šeimos dekonstravimą, nenoromis pasimeti.
Dėliodamas tokių “laisvės šauklių” žodžius ir jų veiksmų seką, nejučiomis imi abejoti “šauklio” patikimumu ir manai, kad neverta skubėti ten, kur jis kviečia. Geriau pabūti jei ne “po medžiu”, tai bent namuose su šeima.
Šis raginimas – kvietimas susimąstyti.
Jei taip ilgai būtų galvoję ir ieškoję krypties žmonės 1990 m., tai dar ir šiandien būtum TSRS pilietis.
Kvietimas: “Ateikite į mitingą…” Bendras atsakymas: “Neateisime”.
Kodėl?
Paaiškinsiu labai konkrečiu pavyzdžiu. Buvo rengiamas garbingos visuomenės dalies visuotinis suvažiavimas. Tos dalies, kuri rašo vadovėlius (kai dar lieka laiko nuo straipsnių rašymo su Lietuva nieko bendro neturintiems leidiniams), moko būsimuosius chirurgus, inžinierius, mokytojus ir t. t. Bet ta visuomenės dalis buvo kviečiama, kad nors po 30 metų susirinktų, pasitartų ir nuspręstų. Bet atėjo tik saujelė, lyginant su ta visuma, kuri buvo kviečiama ir tikrai turi apie ką pasitarti. Taigi kodėl?
Pirmasis atsakymas: “Tikrai nežinojome…” Kodėl? Todėl, kad užvaldytoji žiniasklaida žinias ne teikia, bet sklaido taip, kad kuo mažiau žmonių suprastų, ką jos reiškia. Užvaldytoji žiniasklaida (ir ELTA, ir BNS, ir DELFI, ir t. t.) nepaskelbė nė vieno aiškaus pranešimo. Kažką pavebleno televizijos televizija (lrt – televizijos televizija, kuri uždrausta vadintis Lietuvos vardu, kuri gali vartoti tik santrumpą, Panašiai, kaip “sviesto sviestas” ar “malkos malka”). Bet to paveblenimo dauguma net nespėjo išgirsti, nes tai truko tik apie 1 minutę.
Antrasis atsakymas: Mes esame mygtukų karta. Mes galime susirinkti tik “snukiaknygėse” ir “tviteriuose”, “jū tūbuose” ir pan. vietose. Taip, mes apie kvietimą žinojome ir turėjome apie ką pasitarti, bet mes nebemokame nei mąstyti (nes mąstome tik “programėlėmis”, kurias parsisiunčiame), nei kalbėtis (nes išsikoliojame es-em-esuose” taip pat tik santrumpomis
O kaip patys save apibūdino tie, kurie vis tik suvažiavo (nes juk “suvažiavimas”)? Nagi išvadino save taip: “Pasijutau lyg trečiojo amžiaus universitete”
Taigi išvada, išreikšta klausimu: “Valstybe, Lietuva, kur tu? Ar dar esi? O jei esi, tai ar jautiesi verta tos, dėl kurios žuvo sesutė Loreta ir jos likimo broliai?
Kur ta mūsų pilietinė visuomenė ir akademinė bendruomenė. Ar tai jau tik miražas?
Trečiasis atsakymas: Mes niekuo nebetikime. Kiek buvo pažadų, bet mus vis grūdo ir grūdo iš Lietuvos, iš mūsų namų. O kas iš tikrųjų valdo mūsų valstybę, mes nežinome, nes vienas sako vienaip, o kitas kitaip. Ir visi tik žada.
Jei mūsų valdžių nedviveidiškumas, kai viena ranka, lyg vaikam smėlio dėžėje, ir leidžia patriotams žaisti valdomą demokratiją, tai kita eina išvien su penkta ir šešta kolonomis. Šitaip valstybinėse tarnybose priveista visokių karinų, valdiškose kėdėse sėdi nupirdę sovietinio raugo istorikai, šimašiai, o patriotai pralaimi teismus. Apie valdžių dviveidiškumą dar keletas pavyzdžių. Daug nekalbėsiu apie teismus dėl memorialo Lukiškių aikštėje, kai patriotai turėjo tik vieną advokatę, o valstybė prieš juos metė, berods, keturių advokačių pajėgas. O ir teisėjas, mano galva, nesivadovavo valstybinių statybos norminių aktų reikalavimais, bet interpretavo juos taip, kad patriotai pralaimėtų. Dar. Esu nepriklausomybės gynėjas ir sausio 12-ą kasmet dalyvauju gynėjų susitikimuose Seime. Per 30-imt metų dar nebuvo taip, kad nors vienas liaudies tarnas pabūtų su mumis bent kokią valandą. Ateina, truputį dėl akių pabūna ir tyliai nusiplauna, o pasižiūrėkite kiek jų sėdi Seimo posėdžių salėse ir balsuoja priimant įstatymus. O kur dar jų darbai Putino naudai, darant iš patriotų valstybės priešus. Štai Albinui Kentrai viena ranka duoda laisvės premiją, o kita atiminėja iš miško brolių būstinę. Štai viena ranka lyg ir pagerbė trijų kartų kariuomenės kūrėjus ir atkūrė tarpukary įsteigtą valstybinį apdovanojimą- Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį, o kita jį pavertė KAM lygmens pasižymėjimo ženklu. O šio V. Adamkaus pasirašyto akibrokšto jau eilę metų nesugebama ištaisyti, mano nuomone, dėl promaskvėnų priešinimosi. O kur dar akibrokštai kai kariuomenės kūrėjai buvo iškeldinėjami iš butų, tai, kad pirmiesiems kariams, tarnyba sovietinėje kariuomenėje buvo įskaityta į bendrą darbo stažą, o už tarnybą Lietuvos kariuomenėje gauta špyga. Tad su mūsų švente, laisvės gynėjai!
Cha-cha-cha-hahaha! Na ir prajuokino forumo reikalavimas: “Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministrę Ritą TamoŠūninę nedelsiant imtis priemonių, kad iš pareigų būtų pašalinta policijos pareigūnė Karina Antipova”.
Argi koloradinių atstovė imsis kokių nors veiksmų prieš tuos, kurie taip mieli jos pšekiškai širdelei? Verčiau reikalauti, kad pati TamoŠūninė būtų išspirta iš VRM?
Puiku! Pritariu TAUTOS FORUMO REIKALAVIMAMS ir Kazimiero komentarui! Tokiems pareigūnams ir jų pakalikams ne vieta policijoje!!! Kiek dar bus jiems leista juodinti ir tyčiotis iš LIETUVOS???
Būtų prasminga, būtų labai naudinga, jei Tautos forumas sukviestų TAUTĄ į mitingą šia skaudžia Lietuvai tema. Tikrai daug ateitų, nes daugybei Lietuvos piliečių labai skauda. Mitingas ugdytų, augintų jaunuomenę, darytų ją drąsesnę ir stipresnę. Ar per Sausio 13- ąją už tokią šiandieninę Lietuvą žuvo mūsų didvyriai?
Buvo pakvietęs, o kiek atėjo ? Reiškia nė kiek neskauda.
Patys skandalistai pažeidinėja, po to stebisi. Neišniekinta tik ta vėliava, kuri iš vienos pusės trispalvė, o iš kitos pusės mėlyna su Dovydo žvaigždutėmis – ir ne kitaip. Ir nuo pat momento, kai “jau senos Lietuvos nebėr, Lietuva Eu-SS-ER”. Įsiklausykite, kaip iždidžiai ir prasmingai skamba rusiškai JEVRO -SOJUZAS. (todėl Rusija ir nori patekti – kur dar nebuvusi). Visur buvo, o čia – puiki galimybė paiškylaut. Gaila (jiems-rusams), kad britai pabėgo, vos sužinoję apie tas Rusijos galimybes. Užteko britams ir didžiulių galimybių Turkijos tautiečių-Vokietijos piliečių pačioj Vokietijoje.
Labai teisingas Tautos forumo reikalavimas. Tegul kolaborantams ir provokatoriams nebūna leista gyventi ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje. Tegul panelė Karina pasiprašo prieglobščio Putino, Batkos ar Irane…
Jokiu būdu negalina tokių Karinų išleisti iš Lietuvos – joms Lietuvoje yra atitinkama įstaiga! Išleidus, Putleris jomis pasinaudos savo propagandai! Putleris turi Jakutijos deimantų, komių dujų, totorių naftos, todėl su juo galynėtis ir paneiginėti jo išmyslus bus Lietuvai brangu.
Ateikite šeštadienį bent 5000 į mitingą prie Kar. Mindaugo paminklo ir bus reakcija.
Teisingi, senuk, bet vargu ar realu. dabartiniai mūsų profesoriai tik rašinėti gražiai moka, o savo studentų į tokius mitingus neragina!
Kad eilinį kartą, nebus jokios reakcijos.