
Vietoje tankų, naikintuvų ir oro gynybos sistemų dėmesys buvo nukreiptas į lyčių lygybę, klimato kaitą…
Gynybos biudžetai mažėjo, o kartu silpnėjo ir Europos pasitikėjimas savimi bei savo civilizacija…
Šešių mėnesių trukmės JAV Gynybos departamento peržiūros pradžia. Tai bus tikra ir rimta peržiūra.
Pirmojo NATO gynybos ministrų susitikimo metu praėjusį vasarį ir per visus pastaruosius pusantrų metų D. Trumpo administracija ne kartą pabrėžė, kad mūsų sąjungininkai turi imtis didesnės atsakomybės. Prezidentas Donaldas Trumpas šiuo klausimu buvo labai aiškus daugelį metų ir per abi savo kadencijas. Pernelyg ilgai NATO buvo popierinis tigras ir vienpusio eismo gatvė. Tam atėjo galas. Būtent tai ir yra Hagos viršūnių susitikimo esmė.
Tam skirti įsipareigojimai didinti gynybos išlaidas ir paversti NATO tikru kariniu aljansu, orientuotu į karinę galią ir realų atgrasymą. Tai NATO 3.0 – modelis, sukurtas pagal NATO 1.0 pavyzdį, kuris laimėjo Šaltąjį karą, kai mūsų sąjungininkai iš tikrųjų prisiėmė lyderystę Europos konvencinėje gynyboje. Būtent tokia NATO visada ir turėjo būti. To tikėjosi jos kūrėjai, tokie kaip prezidentas Dwightas Eisenhoweris. Europa neturėjo tapti priklausoma nuo Jungtinių Valstijų. To nenorėjo ir nesitikėjo nei Winstonas Churchillis, nei Charles’is de Gaulle’is, nei Konradas Adenaueris. Europa turėjo būti karinė galia, stiprios Amerikos sąjungininkė.
Tai ir yra NATO 1.0 esmė. Kaip dar 1951 metais sakė pats Dwightas Eisenhoweris, jei po dešimties metų visi amerikiečių kariai, dislokuoti Europoje gynybos tikslais, nebus grąžinti į Jungtines Valstijas, tai reikš, kad visas šis procesas patyrė nesėkmę. Tuo metu Eisenhoweris buvo NATO jungtinių pajėgų vyriausiasis vadas, o ne 34-asis JAV prezidentas.
Gynybos sistemų dėmesys buvo nukreiptas į lyčių lygybę, klimato kaitą ir gynybos išlaidų mažinimą
Jis ir jo sąjungininkai, vis dar gyvenę Antrojo pasaulinio karo šešėlyje, suprato, kad NATO stiprybė kyla ne iš komitetų, posėdžių ar mažų vėliavėlių ant prabangių stalų. Ji kyla iš karių. Europos gynybos klausimu ši stiprybė turėjo kilti iš NATO sąjungininkų. Tokia buvo NATO 1.0 – griežta karinė organizacija, sutelkta į Europos gynybą.
Tačiau pasibaigus Šaltajam karui ši dvasia pradėjo blėsti. NATO 2.0 nebebuvo susitelkusi į Europos gynybą. Ji vis labiau krypo į operacijas už savo atsakomybės zonos ribų ir į veiklas, neturinčias tiesioginio ryšio su karo veiksmais. Vietoje tankų, naikintuvų ir oro gynybos sistemų dėmesys buvo nukreiptas į lyčių lygybę, klimato kaitą ir gynybos išlaidų mažinimą. Europos sienos plačiai atsivėrė, socialinės valstybės plėtėsi, gynybos biudžetai mažėjo, o kartu silpnėjo ir Europos pasitikėjimas savimi bei savo civilizacija.
NATO prarado savo kryptį. NATO 2.0 tapo blaškymosi, deindustrializacijos ir demilitarizacijos era. Tai buvo gyvenimo kitų sąskaita laikotarpis, prarasti metai, prie kurių mes neketiname grįžti.
Štai kodėl JAV Gynybos departamentas taip aiškiai ir atvirai kalba apie būtinybę atkurti pagrindinį NATO karinį vaidmenį ir pobūdį. Todėl mes sumažinome JAV karių skaičių Europoje iki lygio, kuris buvo iki 2022 metų, pernai perdislokavome vieną brigados kovinę grupę ir papildomai sumažinome kontingentą dar 5 000 karių.
Tuo pat metu nuosekliai dirbome su savo sąjungininkais, stiprinome savo gynybos pramoninę bazę ir siekėme NATO 3.0 paversti realybe – sugrąžinti Aljansą prie jo ištakų kaip karinės sąjungos ir užtikrinti tokią Europos karinę galią, kuri būtų būtina ilgalaikiam agresijos atgrasymui ir, jei prireiktų, NATO 5-ojo straipsnio įsipareigojimams vykdyti.
Kai kurie mūsų sąjungininkai išgirdo šį signalą ir ėmėsi veiksmų. Jūs žinote, kas esate, ir mes tai labai vertiname.
Praėjusiais metais, vadovaujant prezidentui Trumpui, NATO nustatė naują pasaulinį gynybos išlaidų standartą sąjungininkams – 5 proc. BVP gynybai. Tai istorinis ir NATO iš esmės keičiantis sprendimas. Kai kurios sąjungininkės jau užtikrintai juda šio ambicingo tikslo link, o kai kuriais atvejais net lenkia numatytą grafiką.
Kaip matėte per pastaruosius šešis mėnesius, prezidentas Donaldas Trumpas taip pat yra įsipareigojęs didinti JAV gynybos išlaidas – daugiau kaip iki vieno trilijono dolerių 2026 metais ir iki 1,5 trilijono dolerių 2027 metais. Mes rodysime pavyzdį ir viršysime pačių NATO nustatytus gynybos finansavimo standartus. Aš asmeniškai dirbu Kapitolijuje, kad šie planai būtų įgyvendinti.
Tai nėra principas „darykite taip, kaip sakome“. Tai principas „darykite taip, kaip darome mes“.
Kai kurios sąjungininkės taip pat pradėjo rimčiau vertinti tai, kaip leidžia gynybai skirtas lėšas. Gegužę JAV Gynybos departamentas informavo sąjungininkus, kad mažiname savo indėlį į NATO pajėgų modelį. Taip pat paaiškinome, kaip sąjungininkai gali ir privalo kompensuoti šiuos pokyčius. Generolas Grinkevičius praneša, kad kai kurie sąjungininkai jau ėmėsi atitinkamų veiksmų, ir tai yra gera pradžia.
JAV ištisas kartas gynė Europą. Tačiau pernelyg daug sąjungininkų viešai kritikavo mus. Tai buvo gėdinga
Tuo pat metu prieš mėnesį nedidelė stiprių sąjungininkų grupė susitiko Bergene aptarti, kaip gynybos išlaidas sutelkti į tuos pajėgumus, kurie būtini Europos gynybai net ir tuo atveju, jei tuo pačiu metu kiltų konfliktai skirtingose pasaulio vietose.
Ir vėl matome rimtą pažangą. Pažanga vyksta ir Ukrainos klausimu. Prezidento Trumpo iniciatyvos dėka sąjungininkai perėmė pagrindinį vaidmenį finansuojant Ukrainos gynybos paramą. Ukrainiečiai išlaiko savo pozicijas net ir nuolatinių Rusijos atakų akivaizdoje. Mes sakėme, kad tai įmanoma, kad mūsų sąjungininkai gali prisiimti lyderystę ir kad tai atitiks Ukrainos gynybos interesus. Būtent tai dabar ir vyksta. Tai patvirtina prezidento Trumpo požiūrio teisingumą – požiūrio, kuris kuria pagrindą taikai pasiekti.
Tačiau, nepaisant šių pirmųjų žingsnių teisinga kryptimi, išlieka ir rimtų problemų, kurių negalime ignoruoti. Nepaisant visų mūsų aiškių signalų, atrodo, kad pernelyg daug sąjungininkų sostinių vis dar nesupranta esmės. Per daug sąjungininkų iki šiol nepripažįsta istorinės būtinybės, į kurią prezidentas Trumpas atkreipė jų ir pačios NATO dėmesį – būtinybės iš naujo sukurti stiprų, aktualų ir galingą karinį aljansą.

Kaip pasakė prezidentas Trumpas, jis surengė sąjungininkams savotišką išbandymą, paprašydamas paremti Ameriką. Kai kreipėmės į NATO dėl pagalbos, pernelyg daug sąjungininkų šio išbandymo neišlaikė. Jungtinės Valstijos ištisas kartas gynė Europą. Prezidentas tik pasakė, kad mūsų lėktuvams reikės kilti iš Europos bazių, o mūsų laivams – išplaukti iš Europos uostų, kad galėtų smogti taikiniams Artimuosiuose Rytuose, Irano objektams, kurie kėlė grėsmę Europos interesams net labiau negu Jungtinių Valstijų interesams.
Tačiau pernelyg daug sąjungininkų atsakė neigiamai arba bandė mus paskandinti painiuose teisiniuose ginčuose, arba viešai kritikavo veiksmus, kurių patys nebuvo pasirengę ir nepajėgė atlikti. Tai buvo gėdinga.
Šie sąjungininkai sukėlė pavojų Amerikos sūnų ir dukterų gyvybėms, nes nesuteikė jiems garantuotos prieigos prie karinių bazių ir teisės naudotis oro erdve. Tai apskritai niekada neturėjo tapti diskusijų objektu. Kai kuriais atvejais mums teko perkelti pajėgas iš vienos šalies į kitą arba net už NATO valstybių narių ribų. Tam nėra jokio pateisinimo.
Ir tai net nekalbant apie tai, kad kai kurios valstybės iki šiol nepateikė įtikinamo plano, kaip vykdys Hagos viršūnių susitikime prisiimtus įsipareigojimus.
Per daug kalbų. Kai kurios didžiausios NATO ekonomikos, vienos turtingiausių mūsų aljanso valstybių, tos sąjungininkės, kurios labiausiai mėgsta kalbėti apie taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką ir mažųjų valstybių bendradarbiavimą, panašu, vis dar mano, kad gyvenimo kitų sąskaita era tęsiasi.
Su tuo nesutinka nei Eisenhoweris, nei Trumpas.
Tai nėra tai, ko iš šio aljanso tikisi prezidentas ir Amerika. Tai nėra tai, ko tikėtųsi bet kuris sveiko proto žmogus. Ir taip toliau nebebus.
Šešių mėnesių trukmės JAV Gynybos departamento peržiūros pradžia. Tai bus tikra ir rimta peržiūra
Todėl mes dvigubiname savo pastangas, kad NATO taptų tuo, kuo ji visada turėjo būti – subalansuotu aljansu, kuriame Europa pati vadovauja savo gynybai. NATO 3.0.
Kad tai taptų realybe, šiandien skelbiu apie šešių mėnesių trukmės JAV Gynybos departamento peržiūros pradžią. Jos metu bus vertinamas Amerikos karinis buvimas ir karinių bazių sistema Europoje. Maksimali peržiūros trukmė – šeši mėnesiai, tačiau ji gali būti užbaigta ir anksčiau.
Pavadinkime tai NATO 3.0 peržiūra. Ji bus atliekama atsižvelgiant į JAV ginkluotųjų pajėgų ir JAV Europos vadovybės rekomendacijas. Taip pat bus konsultuojamasi su JAV Kongresu ir mūsų sąjungininkais.
Tačiau neapsigaukite – tai bus tikra ir rimta peržiūra. Jos tikslas yra įsitikinti, kad NATO greitai ir negrįžtamai juda modelio link, kuriame Europa prisiima lyderystę ir pagrindinę atsakomybę už savo pačios gynybą. Kad Europa daro daugiau tam, jog mūsų pajėgos būtų dislokuojamos pagal pasaulinius Amerikos poreikius, ir kad Europa užtikrina aiškiai apibrėžtą bei garantuotą prieigą prie karinių bazių, karių dislokavimo vietų ir oro erdvės naudojimo teisių.
Bet kuri kita valstybė elgtųsi taip pat.
Nuo šiol mūsų metiniai įnašai į NATO taip pat priklausys nuo to, ar kitos šalys vykdo savo įsipareigojimus gynybos išlaidų srityje. Jei kiti sąjungininkai neveiks pakankamai skubiai, mūsų finansinis indėlis mažės.
NATO turi tapti abipusio eismo keliu. Tai tiesiog sveikas protas. Amerika negali labiau rūpintis Europos gynyba nei patys europiečiai. Ji taip pat negali už ją mokėti daugiau negu jie patys.
Ši peržiūra nagrinės ir nestandartinius sprendimus. Mūsų Nacionalinės gynybos strategijoje aiškiai pasakyta, kad skatinsime ir padėsime sąjungininkams prisiimti didesnę atsakomybę bei vykdyti savo įsipareigojimų dalį. Todėl atidžiai stebėsime tuos sąjungininkus, kurie to nedaro, kurie svarbiausiais momentais sako: „Ne“, „Galbūt“ arba „Palaukime ir pažiūrėsime“.
Tai bus išbandymas, kurį vienos valstybės neišlaikys, o kitos išlaikys su pagyrimu.
Galiausiai ši peržiūra skirta tam, kad vienu metu pagerintų Amerikos karinį buvimą ir bazių sistemą Europoje bei sustiprintų NATO 3.0 modelį.
Tai sumanyta kaip konstruktyvus procesas, kaip ir visi mūsų veiksmai. Čia nėra jokių strateginių staigmenų, ir jų niekada nebuvo. Apie tai labai aiškiai kalbu nuo savo pirmojo pasisakymo šiame forume 2025 metų vasarį. Prezidentas Trumpas visada sakė tą patį. Mūsų judėjimo kryptis buvo ir tebėra visiškai aiški.
Tai teisinga Amerikos žmonių atžvilgiu ir teisinga pačiam aljansui. Europa gali ir privalo prisiimti pagrindinę atsakomybę už savo konvencinę gynybą, kaip ji pažadėjo Hagos viršūnių susitikime, ir taip užtikrinti Europos saugumą ateinančioms kartoms.
Mes žinome, kad mūsų sąjungininkai yra pajėgūs tai padaryti. Ir tas laikas jau atėjo.






Labai gera kalba, ji skeltanagiams nepatiks.
Ne tik skeltanagiams bet ir mūsų leftistam.