JAV prezidentas Donaldas Trumpas per Septyneto grupės (G7) viršūnių susitikimą Prancūzijoje pareiškė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui svarstysiąs galimybę leisti Ukrainai gaminti savo „Patriot“ raketas.
Tai pirmas kartas nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, kai Vašingtonas pareiškė esąs atviras tokiam Kyjivo prašymui.
Ukraina šį poslinkį prognozavo dar likus kelioms savaitėms iki D. Trumpo pareiškimo. Anksčiau šį mėnesį Kyjive, atsakydamas į „Defense News“ klausimą, ar besiplečiantis ginklų sandorių tinklas keičia Ukrainos pozicijas taikos derybose, Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas ir buvęs karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas teigė, kad Kyjivas prie derybų stalo ateina nebe tuščiomis rankomis.
„Ukraina nėra šalis, kuri tik prašo – mes esame partneriai, pasirengę pasiūlyti tai, kas bus įdomu Jungtinėms Valstijoms“, – sakė jis. „Mes pasiūlysime tai, kas JAV iš tikrųjų yra vertinga.“
Didžiąją karo dalį Ukraina rėmėsi Vakarų perduodama ginkluote. Tačiau ši situacija pradeda keistis, nes Jungtinės Valstijos tikisi, kad Ukrainos bepiločių orlaivių technologijos padės užpildyti Amerikos oro gynybos spragas, išryškėjusias per konfliktą su Iranu.
„Mūsų raketų gamybos licencijavimo galimybes amerikiečių pusė pirmą kartą vertina palankiai“, – antradienį sakė V. Zelenskis, komentuodamas savo pokalbį su D. Trumpu Eviane.
Po dviejų dienų Briuselyje Ukrainos gynybos ministras pasirašė atskirą susitarimą su Vokietija dėl bendros priešraketinės gynybos plėtros.
Tuo metu karas artėja prie galimų paliaubų etapo, kurio tikimasi iki rugsėjo. Pasak K. Budanovo, Ukraina į šį procesą ateina ne tik su prašymais, bet ir su konkrečiais pasiūlymais.
Vis dėlto kai kurie pareigūnai abejoja, ar Ukrainos derybinės pozicijos iš tiesų sustiprėjo. Kovo mėnesį D. Trumpas pareiškė, kad JAV nereikia Ukrainos pagalbos kovojant su dronais.
„Mes apie dronus žinome daugiau nei kas nors kitas“, – sakė jis televizijai „Fox News“, komentuodamas Kyjivo pasiūlymą pasidalyti kovos su dronais patirtimi.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo ruožtu per praėjusio mėnesio Pergalės dienos minėjimą pareiškė, kad karas „artėja prie pabaigos“, o pergalė „visada buvo ir bus Rusijos pusėje“.
K. Budanovas tokius teiginius pavadino „klasikine specialiąja informacine operacija“.
„V. Putinas visada sakys, kad jiems sekasi, net jeigu viskas griūva“, – teigė jis.
K. Budanovas taip pat kritikavo požiūrį, esą Ukraina tėra pagalbos prašytoja. Toje pačioje konferencijoje, atsakydamas į klausimą, kada gali baigtis aktyvioji karo fazė, jis atmetė mintį, kad Ukrainos likimas priklauso vien nuo to, ką jai nuspręs perduoti sąjungininkai.
„Nustokite menkinti mūsų vaidmenį, tarsi kažkas turėtų mums ką nors duoti, kažką pasakyti ar paaukoti“, – sakė jis.
Pasak jo, Ukraina turi realių svertų, nes Rusija jau išnaudojo savo alternatyvas. Maskva negali laimėti karo karinėmis priemonėmis ir tai puikiai supranta, todėl vienintelė išeitis yra derybos.
Praėjusią savaitę Ukraina šį argumentą sustiprino surengdama didžiausią iki šiol dronų ataką prieš Maskvą – du kartus per savaitę smogdama pagrindinei sostinės naftos perdirbimo gamyklai.
„Tiek Rusija, tiek Jungtinės Valstijos puikiai supranta, kad neišsprendus Ukrainos klausimo jos negalės visapusiškai atnaujinti ekonominių santykių“, – sakė K. Budanovas.
Mūšio lauke Ukrainos perėmėjų dronų technologija sparčiai tobulėja. Gynybos ministerijos duomenimis, gegužę Ukrainos oro gynyba numušė apie 92 proc. Rusijos paleistų „Shahed“ ir kitų atakos dronų. Palyginimui, 2024 m. gruodį šis rodiklis siekė apie 80 proc.
Skaičiuojant kartu raketas ir dronus, Ukrainos generalinis štabas nustatė, kad gegužę bendras perėmimo rodiklis viršijo 88 proc. Birželio pradžioje šis lygis išliko panašus. Ukrainos oro pajėgų duomenimis, vien birželio 6 d. buvo perimta 92 proc. iš 272 Rusijos paleistų bepiločių orlaivių.
Svarbų vaidmenį čia atlieka perėmėjų dronai. Pasak vicepremjero ir skaitmeninės transformacijos ministro Mychailo Fedorovo, per pastaruosius keturis mėnesius jų numuštų „Shahed“ dalis padvigubėjo. Jei 2025 m. Ukraina pagamino 100 tūkst. tokių dronų, tai vien per pirmuosius keturis 2026 m. mėnesius šis skaičius jau buvo dvigubai didesnis.
Susitarimas, kuris įformintų technologijų mainus tarp Ukrainos ir JAV, dar nėra pasirašytas. Valstybės departamento ir Ukrainos ambasadorės Olhos Stefanišynos parengtas memorandumo projektas buvo baigtas gegužę, tačiau, kaip pranešė CBS News, jis vis dar laukia D. Trumpo parašo, nes dalis aukšto rango Pentagono ir Baltųjų rūmų pareigūnų tam nepritaria.
Pasak K. Budanovo, situaciją pakeitė konfliktas su Iranu. Jis ne tik leido Vašingtonui iš naujo sutelkti dėmesį į Ukrainą, bet ir atskleidė oro gynybos trūkumus, kuriuos Kyjivas gali padėti kompensuoti.
Remiantis balandį paskelbta CSIS analize, JAV per konfliktą su Iranu panaudojo nuo 1 060 iki 1 430 „Patriot“ raketų-perėmėjų, kurių vertė siekia apie 3,9 mlrd. JAV dolerių. Tai daugiau nei maždaug 600 „Patriot“ raketų, kurias Ukraina gavo iš visų Vakarų sąjungininkų per ketverius karo metus.
Būtent šias raketas Ukraina siekia gaminti pati. JAV gamyklose per mėnesį pagaminama tik 60–65 „Patriot“ raketos-perėmėjos, o V. Zelenskio teigimu, toks tempas šiandienos iššūkių akivaizdoje yra nepakankamas. Jo nuomone, vienintelis būdas padidinti gamybos apimtis – licencijuoti gamybą sąjungininkams.
Mainais Ukraina siūlo savo patirtį ir technologijas. Ukrainos perėmėjų dronai, skirti naikinti pigius „Shahed“ tipo bepiločius orlaivius, kainuoja nuo 1 000 iki 2 500 JAV dolerių, o naujoji sistema automatizuoja iki 95 proc. perėmimo proceso, teigė M. Fedorovas.
Daugiau nei ketverius metus Ukraina prašė partnerių ginklų, kad galėtų išgyventi. Dabar ji siekia perkelti karo spaudimą į Rusijos teritoriją ir tikisi, kad tai privers Maskvą grįžti prie derybų stalo dar iki rudens.
„Laimėti karinėmis priemonėmis nepavyksta, ir jie tai puikiai žino“, – apie Rusiją sakė K. Budanovas. „Todėl tenka derėtis.“
defensenews.com
