Birželio 22 dieną Vilniuje, prie Lukiškių aikštės esančio sovietinės okupacijos aukų memorialo, surengtas 1941 metų Birželio sukilimo 85-ųjų metinių minėjimas. Renginį organizavo „Tautos forumas“, pakvietęs visuomenę prisiminti vieną svarbiausių Lietuvos laisvės kovų istorijos puslapių.
Į minėjimą susirinko apie kelios dešimtys žmonių. Lukiškių aikštėje buvo eksponuojama Birželio sukilimui skirta archyvinių nuotraukų paroda, priminusi dramatiškus 1941 metų įvykius ir lietuvių tautos pasipriešinimą sovietinei okupacijai.
Prieš oficialią renginio pradžią susirinkusieji skaitė Lietuvos piliečių pavardes, kurie 1941 metų birželio mėnesį buvo sovietų okupantų ir besitraukiančių Raudonosios armijos dalinių sušaudyti ar nukankinti. Iki šiol istorikams pavyko nustatyti 1495 tokių aukų vardus ir pavardes. Istorikų vertinimu, per Birželio sukilimą žuvo apie 2000 Lietuvos patriotų, dar apie 400 buvo sužeisti.
Minėjimo metu kalbėta apie Birželio sukilimo vietą Lietuvos istorijoje ir jo reikšmę valstybingumo tęstinumui. Renginį vedęs režisierius Gaudentas Aukštikalnis pabrėžė, kad sukilimas buvo tautos pasipriešinimo okupacijai išraiška ir siekis atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Už valstybinės lietuvių kalbos gynimą persekiota mokytoja Alina Laučienė savo kalboje priminė pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpį. Pasak jos, virš šimto tūkstančių Lietuvos jaunuolių, nesitaikstydami su okupacija, slėpėsi miškuose ir rengėsi pasipriešinimui. Ji akcentavo, kad Birželio sukilimas buvo natūrali tautos reakcija į represijas, trėmimus ir valstybės nepriklausomybės sunaikinimą. Priekaištavo Seimo nariams, kurie niekina Birželio sukilimo metu Lietuvos žmonių paaukotą kraują už Tėvynės laisvę.
Istorikas Gintaras Terleckas savo pasisakyme aptarė sukilimo aplinkybes ir jo vietą Lietuvos laisvės kovų istorijoje. Jis pažymėjo, kad Birželio sukilimo esmė buvo siekis išsivaduoti iš sovietinės okupacijos ir atkurti valstybingumą.
Minėjime kalbėjo ir Gediminas Ruzgys, kurio tėvas Kazimieras Gediminas Ruzgys (1920–2018) buvo aktyvus 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. Dar sovietinės okupacijos pradžioje universitete subūręs antisovietinę pogrindinę grupę, vėliau įsitraukusią į Lietuvių aktyvistų fronto veiklą. 1941 m. birželio 4 d. buvo sovietų suimtas ir įkalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, tačiau prasidėjus Vokietijos ir SSRS karui buvo išlaisvintas. Birželio sukilimo metu prisidėjo prie pulkininko Juozo Vėbros vadovaujamų sukilėlių, vadovavo žvalgybos būriui. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę jis tapo vienu pirmųjų 1941 m. Birželio sukilėlių sąjungos kūrėjų, buvo jos Vilniaus skyriaus pirmininkas ir sąjungos vicepirmininkas. Už nuopelnus Lietuvai K. G. Ruzgys buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino I laipsnio medaliu, Lietuvos nepriklausomybės, Savanorių bei kitais valstybiniais apdovanojimais.
Žuvusiųjų atminimą pagerbė vienuolis pranciškonas Paulius Vaineikis kuris skaitė maldas ir giedojo giesmes už sukilimo dalyvius bei visas sovietinio teroro aukas.
Renginio dalyviai priminė, kad Birželio sukilimas buvo reikšmingas smūgis sovietinei okupacinei valdžiai. Sukilėliai daugelyje Lietuvos vietovių perėmė valdžią į savo rankas, išlaisvino politinius kalinius, atkūrė lietuviškas institucijas ir pasauliui paskelbė apie Lietuvos siekį atkurti nepriklausomybę.
Minėjime buvo prisimintas Lietuvos diplomatijos vadovo Stasio Lozoraičio vertinimas: „Sovietai – maras, naciai – šiltinė, nuo kurios galima pasveikti.“ Kalbėtojai pabrėžė, kad šie žodžiai atspindėjo ne nacizmo pateisinimą, o tragišką to meto žmonių padėtį, kai teko rinktis tarp dviejų totalitarinių režimų.
Dalyviai taip pat atkreipė dėmesį, kad Birželio sukilimas sovietmečiu buvo sąmoningai menkinamas, nes griovė vieną pagrindinių sovietinės propagandos teiginių – esą Lietuva į Sovietų Sąjungą įstojo savo noru. Pats sukilimo faktas liudijo priešingai: didelė Lietuvos visuomenės dalis sovietų valdžią laikė okupacine ir buvo pasirengusi ginklu priešintis jos primestai valdžiai.
Minėjimo pabaigoje buvo priimtas pareiškimas Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Seimui. Jame reikalaujama oficialiai pripažinti, kad 2000 metų rugsėjo 12 dieną Seimas priėmė įstatymą, kuriame 1941 metų birželio 23 dienos Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pareiškimo „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažįstamas Lietuvos Respublikos teisės aktu.
Renginio dalyviai pabrėžė, kad Birželio sukilimas tebėra nepakankamai žinomas Lietuvos visuomenėje. Apie šiuos įvykius mokyklose kalbama per mažai, stinga populiariosios istorijos leidinių, o viešojoje erdvėje sukilimas dažnai aptariamas tik vėliau prasidėjusio Holokausto kontekste. Todėl, pasak organizatorių, būtina skatinti visuomenės domėjimąsi šiuo istorijos laikotarpiu, rinkti ir viešinti dokumentus, liudijimus bei tyrimus, kurie padėtų susidaryti išsamesnį ir objektyvesnį Birželio sukilimo vaizdą.
Pareiškimo tekstas pridedamas
TAUTOS FORUMO MITINGO DALYVIŲ PAREIŠKIMAS
2026 m. birželio 22 d., Vilnius
Dėl 2000 m. rugsėjo 12 d. Seimo priimto įstatymo (dėl 1941 m. birželio 23 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės priimto ir paskelbto pareiškimo „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinimo Lietuvos valstybės teisės aktu) paskelbimo ir teisinės galios atkūrimo 2026-06-22, Vilniuje, Aukų g. Tautos forumo surengto mitingo dalyviai atkreipia visuomenės, Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo ir valstybės institucijų dėmesį į iki šiol neišspręstą ydingą teisinę situaciją, susijusią su 2000 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu „Dėl 1941 m. birželio 23 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pareiškimo „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinimo Lietuvos Respublikos teisės aktu“ (projektas Nr. P-2731(4)).
Seimo posėdžio metu šis įstatymas buvo priimtas nustatyta tvarka: už jį balsavo 48 Seimo nariai, prieš nebalsavo nė vienas, susilaikė 3. Oficialiuose Seimo dokumentuose užfiksuota, kad buvo priimtas būtent įstatymas, o ne svarstomas ar pateikiamas jo projektas (https://www6.lrs.lt/kronikos/pdf/030101/k162.pdf? )
Priimtu įstatymu buvo pripažintas Lietuvos Respublikos teisės aktu 1941 m. birželio 23 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pareiškimas „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“, kuriuo lietuvių tauta, sukilusi prieš sovietinę okupaciją, paskelbė atkurianti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Tačiau po įvykusio balsavimo ir įstatymo priėmimo jo įsigaliojimo procedūra nebuvo užbaigta. Įstatymas nebuvo perduotas Respublikos Prezidentui pasirašyti ir nebuvo oficialiai paskelbtas.
Vėlesniais procedūriniais sprendimais buvo mėginama paneigti jau įvykusio Seimo balsavimo teisinius padarinius, nors Lietuvos Respublikos Seimo valia buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta.
Tautos forumo mitingo dalyviai pažymi, kad Lietuvos valstybė negali remtis selektyviu istoriniu teisingumu. Jeigu Lietuvos Respublika pripažįsta valstybės tęstinumą ir gerbia kovotojų už laisvę atminimą, ji privalo deramą teisinį statusą suteikti ir 1941 m. Birželio sukilimo metu paskelbtam NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO AKTUI.
Todėl Tautos forumo surengto mitingo dalyviai reikalauja:
1. Oficialiai pripažinti, kad 2000 m. rugsėjo 12 d. Seimas priėmė įstatymą dėl 1941 m. birželio 23 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pareiškimo „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinimo Lietuvos Respublikos teisės aktu.
2. Atlikti visus būtinus teisinius veiksmus, reikalingus užbaigti šio įstatymo priėmimo procedūrą ir pašalinti susidariusią teisinę spragą.
3. Oficialiai paskelbti įstatymą, kuris įgyvendina 2000 m. rugsėjo 12 d. Seimo išreikštą Tautos atstovybės valią.
4. Užtikrinti, kad Birželio sukilimo ir Lietuvos Laikinosios Vyriausybės istorinė bei teisinė reikšmė būtų vertinama remiantis istoriniais faktais, o ne politine konjunktūra.
1941 m. birželio 23 d. paskelbtas Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas buvo vienas svarbiausių XX amžiaus Lietuvos valstybingumo tęstinumo liudijimų. Jo pripažinimas Lietuvos Respublikos teisės aktu yra ne tik istorinio teisingumo, bet ir pagarbos Lietuvos valstybės piliečiams klausimas.
Tautos forumo surengto mitingo dalyviai
Pranešimas išsiųstas:
Lietuvos Respublikos Prezidentui
Lietuvos Respublikos Seimo nariams
Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui
Žiniasklaidai
„Pozicijos” inf.
Ėlėrtė kultūra
2026.06.23 05:30(straipsnis):
Sužiedėlis apie lietuvių dalyvavimą Holokauste: kaltės nejaučiu – jaučiu gėdą
O ką apie Holocaust rašė savo prisiminimuose Čerčilis, de Gaule, Eisenhower, Trumenas? Jie gi buvo nulaužę Vokietijos slaptąjį kodą, todėl žinojo viską, kas, kur ir kaip vyko, ir dar iš oro nufotkino. Tai kaip čia yr iš tikro, a?
Demokratinės Anglija, Amerika sudariusios sąjungą su bolševikine Rusija kariavo prieš totalitarines Vokietiją ir Japoniją. Niekas dėl to ypač nepriekaištauja – tokios buvo aplinkybės. Lietuviai vieni sukilti prieš rusus niekaip negalėjo , priklausomybė nuo Vokietjos buvo didelė, idėjinė irgi. Bet, reikia pripažinti , bolševikmetis nuteikė preš žydus ir be vokiškos agitacijos, dėl žydų kolaborantiško aktyvumo. Žydai manė, kad , okupuota rusų, Lietuva išvengs vokiečių okupacijos, ir žiauriai apsiriko. O lietuviai iki dabar nesugeba įsijausti į padėtį, įsistoti į žydo kaliošus. Žydai į lietuviškus dar mažiau.
O ką apie tai sako elementarusis BK, apie bendrininkavimą ir dalyvavimą nusikaltėlių nusikaltimuose? Apie ir Troikės nusikaltimų slėpimą beveik 100 metų? Apie nusikaltėlių rėmimą ir t.t.?
Nėra jokio reikalo mums stotis į žydiškus kaliošus, nes tikrovė visai kitokia. Ne lietuviai kolaboravo su ruskių okupantais ir skundė žydelius okupantui, bendrininkavo ruskių nusikaltimuose, o žydai. Tai yra esmė. Pora epizodų iš to meto. Ką tik ruskiams atėjus į Anykščius 1940 m. žydeliai pasidabinę raudonais kaklaraiščiais su okupantu kartu palutarkomis važinėjo po miestą ir kartu sprendė okupanto klausimus. Kitas epizodas, mano senelis ir tėvas artimai bendravo su žydais, pastoviai pas juos pirko prekes, senelio žemėje žydai turėjo medienos sandėlį iš kurio plukdė medieną į Kauną, pavasario darbų metu net rabinas atvykdvao pas senelį ir nakvodavo jo namuose. Atrodė, kad buvo geri, draugiški santykiai. 1940 m. užėjus ruskiams pirmą savaitę tėvas nuvyko į Anykščius pas tuos pačius žydelius apsipirkti ir štai ką išgirdo iš jų. Parduotuvėje žydelis Tėvui rėžė tiesiai į akis: ui, mes dabar jūsų galvomis kelius brukavosim. Tėvas buvo priblokštas tokio pasakymo, bet tuo metu dar nesuvokė tikrosios šio pasakymo prasmės, ją suvokė vėliau, kada prasidėjo vežimas nekaltų žmonių į Sibirą ir kai pamatė, kad pagrindiniai to ruskių nusikaltimo talkininkai yra žydai. Tai štai kur reikia ieškoti tos nesantaikos ir kai kurių lietuvių elgesio, požiūrio į žydus šaknų. Kas šaukia ugnį, tas ją ir gauna. Reikia nustoti žaisti šį futbolą į vienus vartus, o kalbėti tiesą. Kitaip nesantaika tik didės. Dar yra žmonių, kurie visą tai matė savo akimis ar girdėjo iš savo tėvų bei senelių. Užteks žydiško cirko.
„…..Lietuvos politikai tęsia Kremliaus tradiciją……..”
Prie ko čia „Lietuvos” !? Neterškite Lietuvos vardo, minėdami viename sakinyje su visuomenės atliekomis, nesuprantamomis aplinkybėmis, atsidūrusiais LR Seime.
Tai gal reikėtų kreiptis į Seimo narius Vėgėlę ir Jankūną, kad imtųsi patriotinės iniciatyvos?
Verkime tautiečiai, drąsiųjų didvyrių šalies palikuoniai, susiimkime rankomis ir narsiai ašarokime. Nepavarkime bijoti savo samdomų, tačiau kaži kodėl ruskiams, lenkams ar vokiečiams tarnaujančių klapčiukų-valdininkėlių. Tik ašaromis įrodysime pagarbą savo šalies ir didvyrių istorijai.
Kalba Ėlėrtė radijas : … visuomenėje vertinamas nevienareikšmiškai…istorinė atmintis komplikuota…dalis sukilėlių buvo palankus nacistinei Vokietijai…sukilimas sutampa su pogromų pradžia Lietuvoje.
Istoriko A.Bumblausko mintys:
„Kita vertus, gal vertėtų nustoti kasytis galvą dėl patriotizmo ir/ar pilietiškumo. Juk teoriškai klausimas iki galo neaiškus, nes duodam kelią Vilniaus Gedimino prospekte „patriotams“ su Konstitucijai prieštaraujančiu šūkiu „Lietuva – lietuviams“, užmiršdami, kad Konstitucijos subjektas yra ne etninė lietuvių tauta, o pilietinė Lietuvos tauta…” https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/06/22/news/alfredas-bumblauskas-priespaskutine-lietuvos-vasara–42873223
Lietuvos Konstitucijoje rašoma:
„LIETUVIŲ TAUTA
– prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę,
– jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis,
– šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę,
– išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius,
– įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje,
– puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę,
– siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės,
atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią KONSTITUCIJĄ”
Lietuvių tauta, o ne Lietuvos tauta. Netikiu kad A.Bumblauskas nėra skaitęs Lietuvos Konstitucijos, tad kodėl jis taip galimai teigia?
Rytų imtynių, kovos menuose stengiamasi panaudotį priešininko nukreipiamą smūgio jėgą prieš jį patį. Tokie efektyvūs gynybos- puolimo veiksmai vykdomi tarp priešų, priešininkų. Lietuvoje yra ne viena patriotinė organizacija, yra net vienetai žmonių (kad ir V. Kavaliauskas, kurio praeitis- žinoma), kurių kai kurios veiklos, tikslai sutampa su NS Forumo tikslais. Manau, kad NS Forumui nesivienijant su kitais patriotais tam, kad būtų lengviau pasiekti geidžiamus bendrus tikslus- trumparegystė, o gal net kvailystė, nes, pagal mane, veiklos smūgis nukreipiamas ne į Lietuvos valstybės priešus, bet į pačius save. Kuo? Ogi tuo, kad mūsų- nedaug (nuotraukoje tik apie 30), o ir patys , ten kur nereikia net ginčytis dėl vertybių, bet vis vien išdidžiai neprisijuntgiame prie kitų, tas vertbes ginančių.
Labai gaila, kad atmesta Seime.
Štai ko vertas Seimas, kuris nesugebėjo patvirtinti net tuščiavidurės, mažai ką reiškiančios deklaracijos. Kai toks Seimas, tai valstybė prarasta. Susigrąžinkime valstybę!
Ir aiškiai pasakykime pseudopatriotams Rakučiui, Ažubaliui, Kasčiūnui ir kitiems, kad jie tik imituoja patriotiškumą, nes net nedrįsta pareikalauti, kad Tautos-Birželio Sukilimo Laikinosios Vyriausybės Deklaracija taptų Lietuvos Respublikos valstybės teisės aktu.