Priimtas naujas ES Grąžinimo reglamentas;
Europos Parlamente kilo audringa reakcija;
Ryškėja posūkis griežtesnės migracijos politikos link.
Daugeliui tai buvo daugiau nei simbolinė pergalė – kai kurių vertinimu, tai gali žymėti platesnio migracijos politikos paradigmos pokyčio pradžią.
Pranešimas apie galutinį Europos Parlamento balsavimą buvo sutiktas džiūgavimu posėdžių salėje. Joje aidėjo energingi šūksniai „Siųskite juos atgal!“, atspindėję dalies europarlamentarų pasitenkinimą, kad pavyko priimti pirmąją reikšmingą priemonę, kuria Europos lygmeniu siekiama griežtinti kovą su nelegalia migracija. Kitoje salės pusėje šiems šūksniams buvo atsakyta mažesnės grupės europarlamentarų skanduote: „Gėda jums!“
Žodžių pasirinkimas nebuvo atsitiktinis. Kai kurie komentatoriai netgi įžvelgė užuominą į vadinamąją remigracijos politiką, kuri kol kas tebėra daugiau politinė vizija nei reali programa.
Naujuoju reglamentu iš esmės keičiama nelegalios migracijos valdymo sistema. Iki šiol sprendimai dėl išsiuntimo buvo priimami tik nacionaliniu lygmeniu. Nuo šiol valstybės narės galės tokius sprendimus paversti europiniu grąžinimo įsakymu, reiškiančiu pareigą išvykti iš Europos Sąjungos teritorijos.
Maksimalus neteisėtų migrantų sulaikymo terminas padidinamas keturis kartus – iki 24 mėnesių, numatant galimybę jį pratęsti dar šešiems mėnesiams.
Reglamente taip pat numatytos papildomos priemonės: asmens ir turto kratos, pareiga palaikyti ryšį su institucijomis procedūros metu, biometrinių duomenų registravimas, namų areštas bei periodinė prievolė registruotis kompetentingose institucijose.
Be to, sukuriamas teisinis pagrindas ES valstybėms narėms sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis, kurios sutiktų priimti asmenis, kurių atžvilgiu priimti sprendimai dėl grąžinimo.
Vis dėlto toks entuziazmas ne visiems pasirodė priimtinas. Prancūzijos europarlamentarė Fabienne Keller („Renew Europe“) Europos Parlamente sukėlė diskusijų bangą pasmerkdama, jos žodžiais tariant, dešiniųjų surengtą „šventinį vakarą“ vieno iš Parlamento pastatų terasoje po balsavimo dėl Grąžinimo reglamento. Jos pareiškimas, kuriame buvo kritikuojamas „politinis girtavimo šėlsmas“, buvo sutiktas triukšmingomis replikomis ir paskatino posėdžio pirmininką paraginti laikytis tvarkos, pažymint, kad oficialių elgesio taisyklių pažeidimų nebuvo nustatyta.
Tiek kairiųjų, tiek centro politinėse grupėse netrūko emocingų reakcijų. Viena „Renew Europe“ frakcijos europarlamentarė pareiškė, kad niekada anksčiau nesijautė „tokia nesaugi Europos Parlamente kaip po šio balsavimo“.
Akivaizdu, kad simbolinė dalies europarlamentarų reakcija atspindi reikšmingus pokyčius Europos politinės klasės požiūryje į migraciją. Ilgą laiką Europos Sąjunga buvo suvokiama kaip kliūtis griežtesnei ir selektyvesnei migracijos politikai, ypač prieglobsčio srityje. Tačiau dabar vis dažniau kalbama apie būtinybę keisti nusistovėjusį požiūrį.
Po šio balsavimo Europos Sąjunga nebegali būti taip lengvai naudojama kaip pasiteisinimas neveikimui migracijos klausimais. Bent jau politiniu lygmeniu atsiranda galimybė svarstyti alternatyvius sprendimus.
Nemažai dešiniųjų politikų palankiai įvertino balsavimo rezultatus. Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni juos pavadino „didele sėkme“. Prancūzijos europarlamentarai taip pat pabrėžė skirtingų dešiniųjų frakcijų bendradarbiavimą šiuo klausimu. François-Xavier Bellamy (ELP), Marion Maréchal (ECR) ir Sarah Knafo (EDN) šį sprendimą įvertino kaip bendrą dešiniųjų politinę pergalę.
Marion Maréchal teigimu, pasiekimai kovojant su nelegalia migracija neturėtų nustelbti kito tikslo – reikšmingo legalios migracijos mažinimo. Ji pabrėžia, kad šiuo metu Europoje gyvena apie 62 mln. migrantų – skaičius, artimas visos Prancūzijos gyventojų skaičiui.
Todėl ji pabrėžia, kad nors šis simbolinis momentas plačiai paplito socialiniuose tinkluose, iki veiksmingos sienų kontrolės dar laukia ilgas kelias tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu. Be to, Europos Parlamento pritarimas savaime nereiškia automatinio reglamento įgyvendinimo valstybėse narėse. Dalis komentatorių šį sprendimą vertina ne tiek kaip teisinį lūžio tašką, kiek kaip naujos migracijos politikos paradigmos pradžią. Tai pirmasis žingsnis, tačiau tik žingsnis.
Hélène de Lauzun yra „The European Conservative“ korespondentė Paryžiuje. Ji studijavo Paryžiaus École Normale Supérieure, dėstė prancūzų literatūrą ir civilizaciją Harvardo universitete, o Sorbonoje įgijo istorijos daktaro laipsnį. Ji yra knygos „Histoire de l’Autriche“ (Perrin, 2021) autorė.
europeanconservative.com
O kas žais futbolą jeigu išsiųsi?
Tai labai gerai, bet kodėl negalima šalims leisti pačioms tai spręsti, kaip buvo nuo amžių? Kai stojome į Europos sąjungą, buvo reklamuojama, kad tai esą ekonominė sąjunga, kur visi turės ekonominės naudos, ir visos šalys valgys lietuviškus cepelinus, ir prašys dar spirgų (kas pamena tą reklamą). O kad patys gausime tokių gerai apskrudusių spirgų, niekas nežadėjo.
Atsakymas nesudėtingas. ES viduje, praktiškai, be sienų… Jei viena valstybė sugriežtins savo politiką, migrantas pasišalins į kitą, parankesnę ir t.t.
Lietuva galėtų atkreipti dėmesį į besaikį žmonių dauginimąsi didžiausio pasaulinio skurdo regionuose ir agresyvų pertekliaus permetimą į Europą. Nuo amžiaus pradžios gyventojų planetoje padaugėjo 2 milijardais, kada Europoje gyvena viso labo 0,5 mlrd. Galima ir nenurodyti migrantų rasės, apsiribojant pavojumi, kurį jie kelia Europos čiabuviams.