Visos Seimo frakcijos nutarė palaidoti demokratinius rinkimus – Kovo 11-osios Lietuvos Respubliką

Almantas Stankūnas

Tyliai, nesireklamuojant beveik visos Seimo frakcijos nutarė palaidoti demokratinius rinkimus – Kovo 11-osios Lietuvos Respubliką.

Seimui priėmus skandalingus Konstitucinio Rinkimų kodekso pakeitimus pilietinis judėjimas Tautos forumas kreipėsi į Prezidentą, kad nepasirašytų priimto dokumento ir grąžintų jį svarstyti Seimui.

Keletas ištraukų iš pranešimo spaudai:

„Tautos forumas (TF) teigia, kad priimtu Įstatymu neproporcingai ribojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje garantuojama įsitikinimų ir informacijos laisvė, Konstitucijos 33 straipsnyje įtvirtintą piliečių teisė dalyvauti valdant savo šalį, Konstitucijos 34 straipsnyje saugomos rinkimų teisės ir Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsniu garantuojama saviraiškos laisvė.

TF nurodo tik dalį esminių Įstatymo pataisų, kurios atskleidžia pavojingą valdžios siekį suvaržyti piliečių rinkimų teises, užgniaužti politinį aktyvumą ir perduoti VRK politinės kontrolės galias.

….

TF primena, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis garantuoja žmogui teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, taip pat teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Politinė saviraiška yra viena labiausiai saugomų saviraiškos laisvės formų.

TF prašyme Prezidentui nepasirašyti konstitucinio įstatymo pataisų ir grąžinti Seimui svarstyti iš naujo, sakoma, kad žmogaus teisių požiūriu demokratija negali būti ginama nuo piliečių.

Valstybė neturi teisės preziumuoti, kad politiškai aktyvus žmogus yra potencialus rinkimų proceso pažeidėjas, kurį būtina iš anksto registruoti, apskaityti ir kontroliuoti. Kitaip tariant, laisvi rinkimai nėra administracinė tyla, o intensyvi, kartais nepatogi ir valdžiai nemaloni politinė diskusija.

TF svarstymu, tarkim, straipsnis žiniasklaidoje gali paveikti rinkėjo apsisprendimą, žmogaus teisių organizacijos pareiškimas gali paveikti rinkėjo apsisprendimą, vieša kandidato kritika gali paveikti rinkėjo apsisprendimą, piliečio socialinio tinklo įrašas gali paveikti rinkėjo apsisprendimą, viešas tyrimas apie politiko veiklą gali paveikti rinkėjo apsisprendimą, netgi viešas raginimas atkreipti dėmesį į kandidato ankstesnius sprendimus gali paveikti rinkėjo apsisprendimą.

Tad jeigu vien galimas poveikis rinkėjo apsisprendimui tampa kriterijumi valstybės reguliuojamai politinei veiklai nustatyti, riba tarp laisvos pilietinės saviraiškos ir valstybės kontroliuojamos rinkimų agitacijos faktiškai yra panaikinama.

Dėl sąvokos „klaidinanti ir melaginga informacija“

Rinkimų kodekso 93 str. įtvirtinta šioji sąvoka suteikia VRK neproporcingą teisę vertinti politinio informacijos turinį. Ydinga tai, kad VRK yra suteikiami įgaliojimai vertinti viešai skleidžiamą informaciją kaip klaidinančią ar melagingą, nes melagingas faktinis teiginys ir politinis vertinimas nėra tas pat.

Pavyzdžiui, politinėje diskusijoje apibendrinimus, prognozes, kritinius požiūrius ir subjektyvias išvadas politikai bei visuomenės atstovai apie tuos pačius ekonominius, socialinius ar politinius procesus gali vertinti visiškai priešingai.

Vienam asmeniui valstybės skola gali reikšti atsakingą investavimą, kitam – valstybės finansų žlugdymą. Vienam įstatymo projektas gali būti žmogaus teisių apsauga, kitam – žodžio laisvės ribojimas.

Vienam politinis sprendimas gali būti kompromisas, kitam – išdavystė. Tačiau pagal priimtą reguliavimą esminė teisė visa tai vertinti yra perduodama būtent VRK.

VRK nėra teismas

Tačiau pagal šalies Konstituciją VRK nėra teismas. VRK netgi nėra mokslo institucija ar nepriklausoma faktų tikrinimo organizacija. Pagal Konstituciją ji tėra rinkimų organizavimo ir priežiūros institucija. Todėl nenustačius objektyvių ir teismine tvarka veiksmingai patikrinamų kriterijų VRK negali vienašališkai spręsti, kuri politinė informacija yra teisinga, o kuri klaidinanti. Priešingu atveju vienų politinių jėgų teiginiai neišvengiamai selektyviai bus vertinami kaip politinė nuomonė, o kitų – kaip visuomenę klaidinanti informacija. O tai visiškai pakerta visuomenės pasitikėjimą VRK rinkimų administravimo nešališkumu.

Pataisos sukelia Konstitucijoje netoleruojamą atgrasomąjį poveikį

Žmogaus teisių apsaugos požiūriu Įstatymo pataisas būtina vertinti pagal tai, kokį poveikį minėtas teisinis reguliavimas darys žmonių elgesiui. Šiuo atveju neaiški teisės norma, plati VRK diskrecija ir griežtų sankcijų grėsmė neabejotinai skatins piliečius atsisakyti teisėtos veiklos – jie nekritikuos kandidato ne todėl, kad neturi ko apie jį pasakyti, o todėl, kad nežino, ar jų veikla nebus pripažinta rinkimų agitacija.

Visuomeninės organizacijos neabejotinai atsisakys viešos kampanijos, nes nebėra teisinių garantijų, kad VRK jų nelaikys suinteresuotais asmenimis.

Savo ruožtu žurnalistai ar internetinės žiniasklaidos leidėjai vengs aštrių publikacijų, nes egzistuos rizika, kad informacijos turinys bus administracine tvarka vertinamas kaip rinkėjus klaidinanti informacija ar reguliuojama politinė agitacija. Būtent tai yra klasikinis atgrasomasis poveikis saviraiškos laisvei.

….

Valstybė gali kontroliuoti rinkimų finansavimą, gali bausti už įrodytą sukčiavimą, gali ginti rinkimų procesą nuo neteisėto kišimosi, bet valstybė negali pati nustatyti politinės tiesos ir reikalauti, kad pilietis registruotų savo teisę įtikinti kitą pilietį.

Šiuo pareiškimu Tautos forumas kviečia visas politines partijas, Seimo narius ir politines organizacijas, kurios nedalyvavo priimant šias ydingas, piliečių rinkimų laisvę ribojančias Įstatymo pataisas, viešai palaikyti šį kreipimąsi ir atskirai kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašant pasinaudoti konstitucine veto teise – nepasirašyti Rinkimų kodekso pataisų ir grąžinti jas Seimui pakartotinai svarstyti.”
Kartu su gausiu TF narių būriu kreipimuisi pritarė partija „Sąjūdis už miškus – Jaunoji Lietuva”

 Nuoroda į visą kreipimosi į Prezidentą tekstą.

Taip pat nuoroda į tai kaip balsavo Seimo nariai.

Kyla įdomių minčių peržiūrėjus asmeninio balsavimo rezultatus…