Pasaulio kilmė visada domino žmoniją. Tai daugumos religijų pradinis taškas. Yra daug alegorinių ir mokslinių pasaulio kilmės teorijų.
Dalis jų paseno, o naujos sudėtingos teorijos išstumia Dievą, kaip pasaulio kūrėją ar evoliucijos impulsą, nors nesugeba paaiškinti, kodėl Visatos evoliucija kuria vis tvarkingesnes ir funkcionalesnes sistemas – atomus, molekules, mineralus, gyvybę, sąmonę etc.
Gal mūsų redukcionizmas nemato pilno paveikslo?
Niekas nežino, kodėl yra tokie gamtos dėsniai. Visatos tinkamumas gyvybei jiems kelia nepaprastai aukštus reikalavimus. 26 fundamentalūs parametrai privalo būti labai siauram intervale, kad Visata egzistuotų ir būtų tinkama gyvybei.
Tikimybė tokiems parametrams atsirasti atsitiktinai yra beveik nulinė. Tam sunkumui įveikti (be Dievo pagalbos) buvo sukurtos Stygų, Sukinių tinklo, Kosmoso infliacijos etc. teorijos. Tačiau ir jos nepaaiškina, kaip tapome galbūt vieninteliai Visatoje sąmoningi atomų dariniai.
Pirmoji Senojo Testamento knyga – „Pradžios knyga“ (lot. Genesis) – pateikia Biblinę pasaulio, gyvybės ir žmonijos pradžią, pasaulio sukūrimą iš chaoso per septynias dienas (septinta buvo poilsio).
Gal „Pradžios knyga“ nėra tik istorija ar mitas, o iki šiol veikianti fizika?
Tūkstančius metų žmonija yra įstrigusi varginančiame ginče tarp šalininkų, tvirtinančių, kad Dievas Visatą sukūrė per 7 (6 sunkaus darbo ir 1 malonaus poilsio) dienas ir skeptikų, vadinančių tai mitu. Likusieji tyliai įtaria, kad abi pusės kažko svarbaus nepastebi ir džiaugiasi, kad po daug lengvesnio 5 dienų darbo ilsisi 2 ir nori ilsėtis net 3 dienas.
Fizikos Mastelio-Laiko teorija (MLT), pateikta knygoje „The Fifth Dimension: A Journey Through Scale Space”, atveria šią senovinę mįslę.
Pagal MLT, Visata turi besisukantį šaltinį centre, nuolat skleidžiantį du priešingo poliškumo spiralinius spindulius, vadinamąjį mastelio srautą. Šviesos greitis yra mastelio srauto ir mastelio žiedo perimetro santykis. O kvantinė fizika yra Visatos praleidžiami kadrai, tarsi filmuojant besisukantį sraigtą mažo kadrų dažnio kamera: filmuota medžiaga rodo keistus efektus ne todėl, kad sraigtas paslaptingas, o todėl, kad įrašas negali suspėti.
MLT dalelės nėra fundamentalūs Visatos statybiniai blokai, o topologinės struktūros, kurios kristalizuojasi atskirais mastelio sluoksniais kosminės jūros savojo dažnio kanale. MLT turi penktąją dimensiją, sukurdama 5D mastelio-laiko įvairovę, iš kurios atsiranda mums pažįstamas 4D erdvėlaikis. Reliatyvumo teorija ir kvantinė fizika kyla iš šios struktūros.
Pagal MLT, atsakymas į minėtąją senovinę mįslę nėra nei teologinis, nei mitologinis, o fizikinis, nes realybė nėra kažkas, kas nutiko vieną kartą tolimoje praeityje. Ji nuolat, akimirka po akimirkos, generuojama Mastelio srauto – išorinio kūrybinės energijos srauto, sklindančio Visatoje šviesos greičiu.
Tai reiškia, kad laikas, per kurį viena kūrimo banga persmelkia visą mūsų pasaulio realybę, yra lygiai 7 dienos. Ne apytiksliai. Ne poetiškai, o geometriškai ir fiziškai – septynios dienos!
Sukūrimas per 7 dienas nėra vienkartinis tolimos praeities įvykis. Jis vyksta ir dabar. Jis vyko visada. Tai mūsų kosminės realybės atsinaujinimo ciklas, nuolat besikartojantis, tarsi gyvos Visatos ekranas, perpiešiantis save vėl ir vėl.
Klausimas, kuris galėtų būti įdomus kiekvienam, skaitančiam šias mintis: kaip tamsūs senovės žmonės priėjo prie skaičiaus 7?
Ar kadaise egzistavo gilus fizikos ir astronomijos supratimas, seniai prarastas, o šventraščiuose išliko tik pasakojimas?
O gal žmonių intuicija buvo tokia gili, kad jie, nežinodami kodėl, nuklydo į tikslią Saulės sistemos geometriją?
Kaip bebūtų, skaičius 7 galioja. Septynios kūrimo (įskaitant poilsį) dienos. Laikas, per kurį šviesa perskrodžia Saulės sistemą. Visko, ką vadiname realybe, perteikimo ciklas.
Tūkstančius metų nebuvo aišku, ar tai faktas, ar pramanas. Galbūt tai visą laiką buvo fizika.
Tiesiog jos nesuprato. Juk iki šiol mes dar mažai suprantame, kodėl žmogus yra tokios subtilios ir neįtikėtinos įvykių grandinės pasekmė.
MLT ir kitos fizikos teorijos grąžina mus prie tylaus „Kas aš esu ir kodėl esu?“ klausimo ir ramybės po gilių apmąstymų.
Reiktų liautis traukti pažinimo virvę tarp mokslo ir religijos, nes abi pusės nori suprasti pasaulio kilmę.
Jonas Grigas yra akademikas, profesorius, fizinių mokslų daktaras, tikrasis LMA narys.
Hebrajų kalbos žodis (Yom)-diena, priklausomai nuo konteksto gali reikšti dieną,ar daug ilgesnius, neapibrėžtus laikotarpius, pavyzdžiui, epochas ar eras.
Does advancing science refute or prove genesis / dr Hugh Ross(ytube)
Astrofizikas Hugh Ross parašė 20 knygų, kuriose daugiausia dėmesio skiria mokslo ir krikščioniškojo tikėjimo sankirtai.
Biblijoje išskyriami pasakojimai,žanro rūšys, kūrinio struktūrą, forma, stilius,tematika,tiesioginė ir perkeltinė reikšmė
Tai
Iistorija: Tikri pasakojimai, kuriuose pasakojama apie Dievą, žmones ir pasaulį (pvz., Pradžios knyga, Apaštalų darbai).
Įstatymas: Teisinė medžiaga ir pagrindiniai nurodymai Dievo ir jo sandoros su Izraeliu (pvz., Kunigų knyga).
Poezija: Meniškas, simbolinis ir emocijomis paremtas rašymas, naudojant ryškius vaizdus (pvz., Psalmės, Raudų knygos).
Išmintis: Išmintingo gyvenimo ir žmogaus emocijų principai (pvz., Patarlių knyga, Mokytojo knyga, Jobo knyga).
Pranašystės: Dievo žinios, dažnai susijusios su teismu, ateities viltimi arba dieviškosios tiesos skelbimu (pvz., Izaijo, Sofonijo).
Apokaliptinė literatūra: Labai simbolinės vizijos, perteikiančios dvasines realijas ir būsimą triumfą (pvz., Apreiškimas Jonui, Danieliaus knyga).
Evangelijos: Biografiniai istoriniai pasakojimai, kuriuose išsamiai aprašomas Jėzaus Kristaus gyvenimas, tarnystė ir prisikėlimas (pvz., Mato, Jono evangelija).
Laiškai : Tiesioginiai ankstyvųjų bažnyčios vadovų laiškai, skirti vadovauti ir mokyti tikinčiuosius (pvz., Romiečiams, Efeziečiams).
Palyginimai: trumpi, pasakojamieji paveikslai, naudojami filosofinei ar dvasinei tiesai pabrėžti, kuriuos dažnai vartojo Jėzus.
Pirmasis termodinamikos dėsnis: energijos negalima sukurti ar sunaikinti. Biblija su tuo sutinka teigdama, kad pradinis visatos sukūrimas buvo praeities, užbaigtas įvykis ir kad Dievas šiuo metu palaiko visatą, o ne kuria naują energiją nuo nulio.
Antrasis termodinamikos dėsnis: sistemos natūraliai linkusios į netvarką ir irimą (entropija). Biblijoje visata apibūdinama kaip fiziškai „susidėvinti“ arba „nykstanti“ kaip senas drabužis (pvz., Psalmių 102:25-26).
Iš pradžių tu, Viešpatie, padėjai pamatus žemei,
ir dangūs tavo rankų darbas.
Jie išnyks, o tu pasiliksi,
jie visi sudils lyg drabužis,
ir kaip apsiaustą tu juos suvyniosi tartum drabužį,ir jie bus pakeisti.Bet tu esi tas pats,ir tavo metai nesibaigs.(Žyd1-10)
Ačiū už įdomų komentarą.
Ne hebrajai kūrė pasaulį ir vargu ar jie apie jo sukūrimą žino daugiau už kitus.
…kaip suprantu – septinmyliais zingsniais artejam prie Tiesos…..sekmes supratejams,nes asai nematau galimybes suprast.Man ir taip gerai,nes,jei suprasciau,nujauciu,gerai jau nebebutu…Uzuojauta supratejams.
Jeigu fizikai pirmiausia netarnautų tironams. Deja, šito pakeisti negalime…
Taip, naujausius išradimus visada pasigrobia tironai ir nukreipia juos prieš žmoniją (karui).
Ak, su Linu Karpavičiumi jūs turėtumėte tiek daug apie ką pasikalbėti!..