Prof. dr. Vytautas Radžvilas
Antroji nuostabi Seimo dovana laisvos ir demokratinės Lietuvos laisviems piliečiams ir dar laisvesniems rinkėjams. Tam tikra prasme – dar gražiau negu cenzūros įstatymas. Procesijos į partijų skerdyklą pabaiga. Kviečiu atidžiai perskaityti V. Budniko straipsnį apie rinkimų įstatymo pataisas. Jos skirtos „sutvarkyti“ bet kurią partiją ar kandidatą panaudojant, be kito arsenalo, ir naująjį cenzūros įstatymą.
Parašyk partijos ar rinkimų programoje arba leptelk diskusijoje ar debatų laidoje, pvz., kad reikėtų apriboti Briuselio savivalę arba kad imigrantai grėsmė nacionaliniam saugumui – viso gero, laisve ir ramybe. VRK konstatuos – akivaizdi ir pavojinga dezinformacija. O tai reiškia – esi šalinamas iš rinkimų VRK sprendimu. Išmestas kaip musė iš barščių. Be jokių tyrimų ir teismų. O vertinant praktiškai – rinkimai įstatymiškai padaromi tokie, kokiais jie jau yra virtę faktiškai.
Bet kokia gilesnė ir nestandartinė politinė mintis, bet koks ilgesnis vaizduotės skrydis negu ketveri kadencijos metai, bet kokia savarankiškesnė ir originalesnė įžvalga buvo sąmoningai ir kryptingai gniaužiama ir dusinama primetant diskusijų ir debatų dalyviams smulkius ūkinius turgelių ar kioskelių lygio klausimėlius.
Kur ketinate išasfaltuoti žvyrkelį ir kiek gatvių sutvarkysite? Pensijas didinsite 20 eurų? Kas siūlote daugiau – bent 25?
Ne politikų, bet sodo bendrijos narių susirinkimo darbotvarkės klausimai. Jokių klausimų apie tautos būklę ir valstybės ateitį. Epochiniai geopolitiniai ir saugumo iššūkiai – tabu. Jokių idėjų ir politinių vizijų. Kam?
Vizija nubrėžta – sklandus išnykimas „globalios Lietuvos“ platybėse. Sumaniai ir įžūliai primetami iki koktumo lėkšti ir banalūs klausimai – tam, kad niekas neišsiskirtų. Kartelė privalo būti nuleista iki plintuso.
Neatsimeni ir negali pasakyti euro ir cento tikslumu, kokia buvo minimali alga ar pensija prieš ankstesnius rinkimus?
Tai ką išmanai apie politiką ir ką susiruošei joje veikti? Sakaisi kruopščiai išstudijavęs ir neblogai perpratęs pamatines ir ilgalaikes pasaulio politinės raidos tendencijas ir norėtum bent kelių minučių pasakyti mielam piliečiui ką nors gilesnio ir nenuvalkioto tuo klausimu?
Ką nors kas netelpa į standartinių banalybių klišes?
Nevalia. Negalima drumsti piliečio palaimingos ramybės ir sutrukdyti jo dvasinę pusiausvyrą neįprastomis ir valstybės stabilumui kenkiančiomis mintimis! O štai tas galintis pasakyti, koks buvo minimalios algos ar pensijos dydis – žinovas. Tikras tvirtai abiem kojomis ant žemės stovintis ir joje šaknimis įaugęs politikas! Ne koks nors skraidytojas debesyse!
Tai štai – skraidytojus debesyse iki šiol privalėjo smulkmeniškai smulkiais klausimėliais nuleidinėti ant žemės iki to intelektualinio plintuso lygmens vadinamieji dvaro politologai, ekspertai ir žurnalistai. Jeigu Prezidentas pasirašys šį Seimo priimtą įstatymą – jų vargai baigsis.
Bet kuri per nago juodymą virš plintuso pakylanti įžvalga bus paskelbta DEZINFORMACIJA, o kiekvienas ištartas kritiškesnis žodis – ARDOMĄJA ANTIVALSTYBINE PROPAGANDA.
Balsuojant dėl šio įstatymo prie Seimo turėjo būti būriai protestuotojų – ypač vadinamųjų „nesisteminių“ partijų narių ir rėmėjų. Neprotestavo nė viena partija. Kas tai, jeigu ne į skerdyklą romiai suėjusių ir pačių rankomis (ar kanopėlėmis) išgalandusių peilius jiems patiems skersti avinų bandos elgesys?
Tie išaštrinti kaip skustuvas peiliai – šis ir tik ką priimtas cenzūros įstatymas.
O baigiant šį įrašėlį belieka prisipažinti panirus į milžinišką intelektualinį galvosūkį. Visą laiką ir jėgas tiesiog ryte ryja titaniškų pastangų reikalaujantis klausimas: tai kuo priėmus Visuomenės informavimo ir Rinkimų įstatymų pataisas Lietuva skirsis nuo Rusijos ir Baltarusijos valdomų „demokratijų“?
Ir niekaip neapleidžia nuojauta, kad kuklus šias eilutes parašiusio paprasto šalies piliečio pageidavimas išvysti abiejų įstatymų tekstuose nors iš tolo ką nors panašaus į bent šiek tiek suprantamą DEZINFORMACIJOS apibrėžimą sulauks įdėmaus atsakingų institucijų pareigūnų žvilgsnio ir principingo vertinimo.
Sakai, pasigendąs pamatinių sąvokų tikslių ir aiškių apibrėžimų ir esi nepatenkintas?
Piktinkis į sveikatą! Bet tik virtuvėje. Bet nesipiktink ir nerašyk viešai. Nes tavoji šmeižikiška rašliava apie tariamai įstatymų kūrėjų nepateiktus esminių sąvokų apibrėžimus – tikrų tikriausia DEZINFORMACIJA ir PRIEŠIŠKA PROPAGANDA!
Liguistos vaizduotės pagimdytas šmeižtas. O dar greičiausiai – vangiosios šizofrenijos požymis. Kuo ne ta pati VIALOTEKUŠČIAJA ŠIZOFRENIJA – pamiršai ar užsimiršai?!
Nežinau – pamiršau ar užsimiršau, ir kaip ten su manimi. Bet kad pamiršo ar užsimiršo visuomenė – faktas. Jeigu būtų kitaip – balsuojant už tokias įstatymų pataisas prie Seimo būtų ne šiaip stovinėję protestuojančių būreliai.
Seimą būtų apgulusios didžiulės įtūžusių, kad iš jų įžūliai vagiama taip sunkiai atkovota laisvė, laisvų lietuvių minios. Kaip Sąjūdžio laikais.
Bet kol kas – tas pats seniai pažįstamas avinėlių tylėjimas, virtęs nebyliu mekenimu.
Ir tas nebylus mekenimas – pirmiausia jis – vėl prikvietė į Lietuvą cenzūros ir valdžios diktatūrinės savivalės šmėklas.
