Kruizinis laivas „Scarlet Lady“, gabenęs apie 2 000 LGBTQ+ keleivių, per vieną savaitę susidūrė su netikėtais draudimais įplaukti net į dviejų valstybių uostus. Pirmiausia laivo neįsileido Turkija, sprendimą motyvuodama visuomenės moralinėmis vertybėmis, o po kelių dienų įplaukti į savo teritorinius vandenis neleido ir Egiptas.
Jonas Nedzveckas
Dešimties dienų kelionę iš Atėnų į Veneciją organizavo Los Andžele įsikūrusi bendrovė „Atlantis Events“, jau 36 metus rengianti LGBTQ+ bendruomenei skirtus kruizus. Kelionė laivu „Scarlet Lady“, priklausančiu Richardo Bransono remiamai bendrovei „Virgin Voyages“, turėjo tapti prabangia kelione po žymiausias Viduržemio jūros vietas.
Kruizo maršrute buvo numatyti Mikėnai, Santorinis, Turkijos Kušadasio uostas, Stambulas, Dubrovnikas ir kiti miestai. Organizatoriai kelionę pristatė kaip „epinę gėjų kelionę iš Atėnų į Veneciją“, kurioje keleivių laukė koncertai, vakarėliai, ekskursijos ir įvairios pramogos.
Laive plaukė maždaug 1 900–2 000 keleivių. Apie 1 100 jų buvo iš Jungtinių Valstijų, kiti – iš Jungtinės Karalystės, Kanados, Australijos ir kitų valstybių.
Turkija nurodė „moralines vertybes“
„Scarlet Lady“ liepos 7 dieną turėjo prisišvartuoti Kušadasyje, o vėliau – Stambule. Tačiau Turkijos institucijos abu suplanuotus apsilankymus atšaukė.
Aydino provincijos, kuriai priklauso Kušadasio uostas, valdžia paskelbė, kad laivą frachtavo grupės, „žinomos dėl elgesio, nesuderinamo su mūsų visuomenės struktūra ir moralinėmis vertybėmis“.
Institucijų pareiškime taip pat teigta, kad būsimas kruizo keleivių apsilankymas sukėlė didelį visuomenės susirūpinimą.
„Nėra absoliučiai jokios galimybės, kad minėta grupė apsilankytų mūsų provincijoje tokio pobūdžio renginyje“, – pareiškė Turkijos provincijos valdžia.
Tai reiškė, kad laivui uždrausta įplaukti ne dėl techninių, saugumo ar navigacinių priežasčių, bet dėl jame keliaujančių žmonių tapatybės ir kruizo pobūdžio.
„Atlantis Events“ prezidentas ir generalinis direktorius Richas Campbellas sprendimą pavadino stulbinančiu.
„Tiesą sakant, tai gana stulbinama. Priežastis yra ta, kad tai gėjų grupė“, – CNN sakė jis.
Pasak R. Campbello, jo vadovaujama bendrovė per 36 veiklos metus dar niekada nebuvo susidūrusi su atveju, kai kruiziniam laivui būtų tiesiogiai uždrausta prisišvartuoti dėl to, kas yra jo keleiviai.
„Tai pirmas kartas per 36 metus, kai mums buvo aktyviai pasakyta, kad negalime čia prisišvartuoti dėl to, kas esame“, – teigė jis.
Bendrovės vadovą ypač neramino tai, kad valstybė ėmėsi spręsti, kurie turistai yra pageidaujami, o kurie – ne.
„Man labai kelia nerimą, kai šalis nusprendžia, kad gali pasirinkti, kurie turistai įleidžiami, o kurie ne“, – sakė R. Campbellas.
Organizatoriai neigė politinius tikslus
R. Campbellas pabrėžė, kad kruizas nebuvo politinė akcija, protestas ar demonstracija. Keleiviai neketino rengti eitynių ar viešų politinių renginių Turkijos miestuose. Pasak jo, keliautojai tiesiog planavo lankyti turistines vietas, muziejus, parduotuves ir restoranus.
„Tai nėra politinė organizacija. Mes nesame ten dėl nieko kito, tik išleisti pinigus, gerai praleisti laiką, dalyvauti ekskursijose ir būti neįtikėtinai pagarbūs kiekvienai kultūrai, kurią aplankome“, – aiškino „Atlantis Events“ vadovas.
Jis taip pat nurodė, kad bendrovė per pastaruosius 25 metus net 13 kartų organizavo kruizus su sustojimais Turkijoje ir anksčiau didesnių problemų nekilo.
Šį kartą situacijos nepavyko pakeisti net po kontaktų su Jungtinių Valstijų ambasada Turkijoje.
Apie maršruto pakeitimą keleiviams buvo pranešta jau prieš pat kelionę. Vietoje Kušadasio ir Stambulo buvo numatyta plaukti į Aleksandriją Egipte, iš kur dalis keleivių planavo vykti į Kairą, ir į Kretos salą Graikijoje.
„Įsiutusi“ Brodvėjaus žvaigždė
Kartu su keleiviais laivu plaukė ir 77 metų Brodvėjaus aktorė bei „Tony“ apdovanojimų laureatė Patti LuPone. Ji kruizo metu turėjo surengti pasirodymus.
Sužinojusi apie Turkijos sprendimą, atlikėja neslėpė pykčio ir socialiniuose tinkluose parašė esanti „įsiutusi“.
„Laivas – nuostabus laivas – pilnas gėjų. Ir aš. Uždrausta atvykti į Turkiją vien dėl to, kas yra laive“, – rašė P. LuPone.
Ji paskelbė, kad, nepaisydama Turkijos sprendimo, vis tiek dalyvaus kruize ir koncertuos keleiviams kituose uostuose.
„Aš įsiutusi, bet plaukiu, nes laivas įplauks į kitus uostus“, – teigė atlikėja. P. LuPone taip pat pridūrė:
„Esu pasirengusi koncertuoti visiems nuostabiems vyrams šiame „Atlantis“ kruize, kurie nusipelno daug geresnio nei šis.“
Jos pasisakymas tapo vienu plačiausiai cituojamų šios istorijos epizodų ir dar labiau atkreipė tarptautinės žiniasklaidos dėmesį į Turkijos sprendimą.
Po Turkijos – dar vienas draudimas
Atrodė, kad atsisakius Turkijos uostų kelionė galės tęstis pagal pakeistą maršrutą. Tačiau po kelių dienų „Scarlet Lady“ keleivių laukė dar viena staigmena. Ketvirtadienio rytą jie po kajučių durimis rado laiškus, informuojančius, kad laivui uždrausta įplaukti į Egipto teritorinius vandenis ir numatytas sustojimas Aleksandrijoje neįvyks.
„Anksti šį rytą buvome informuoti, kad „Scarlet Lady“ buvo uždrausta įplaukti į Egipto vandenis, todėl šiandien nebegalės užsukti į Aleksandriją“, – keleiviams parašė R. Campbellas.
Jis pripažino, kad sprendimas buvo netikėtas, nes ankstesniais metais panašus maršrutas buvo įveiktas be jokių problemų.
„Žinau, kiek daug šis apsilankymas reiškė daugeliui iš jūsų. Praėjusiais metais sėkmingai plaukėme panašiu maršrutu be problemų. Taigi mus nustebino šis nelemtas sprendimas“, – rašė bendrovės vadovas.
Laiške keleiviams buvo pažymėta, kad „Atlantis Events“ ir „Virgin Voyages“ komandos iki paskutinės akimirkos stengėsi išsaugoti sustojimą Aleksandrijoje.
„Ši žinia mus visus nustebino, ir mes esame tokie pat nusivylę, kaip ir jūs“, – teigta pranešime.
Egipto institucijos oficialios sprendimo priežasties nepaskelbė. Tačiau LGBTQ+ kelionių organizatoriai spėjo, kad Egipto sprendimui galėjo turėti įtakos prieš kelias dienas nuskambėjęs Turkijos draudimas.
Keleiviai prarado brangias ekskursijas
Sustojimas Egipte turėjo tapti viena svarbiausių kruizo dalių. Dalis keleivių jau buvo užsisakę privačias ekskursijas į Kairą, Gizos piramides ir muziejus. Kai kurie keliautojai anksti ryte jau buvo pasiruošę išlipti iš laivo, tačiau apie draudimą sužinojo tik paskutinę minutę.
LGBTQ+ kelionių bendrovės „Hermes Holidays“ savininkas Kyle’as Olsenas teigė, kad daugelis keleivių buvo sumokėję nemažai pinigų už privačias ekskursijas.
„Tai tiesiogine prasme buvo paskutinės minutės Egipto vyriausybės sprendimas. Išvakarėse viskas dar buvo gerai“, – sakė jis.
Pasak K. Olseno, kai kuriems keleiviams kelionė į Egiptą turėjo tapti viso gyvenimo patirtimi.
„Daugelis keleivių sumokėjo daug pinigų už privačias ekskursijas pamatyti piramides ir muziejus. Tai buvo gyvenimo kelionė, bet dabar jie liko nežinioje“, – teigė jis.
Po antrojo draudimo maršrutą vėl teko skubiai keisti. Laivas buvo nukreiptas į Chaniją Kretoje, o vėliau – į Juodkalniją.
„Mes spindėsime ir išleisime pinigus kitur“
Laive buvęs tinklaraštininkas Randy Slovacekas rašė, kad per 36 metų „Atlantis Events“ istoriją bendrovės laivui dar niekada nebuvo uždrausta prisišvartuoti. Šį kartą tai įvyko net du kartus per vieną savaitę.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad keleiviai neketina slėptis ar atsisakyti kelionės.
„Jeigu jie nenori mūsų turizmo, mes spindėsime ir išleisime pinigus kitur“, – rašė jis.
Savo įrašą tinklaraštininkas baigė žodžiais: „Jie norėtų, kad būtume nematomi. Mes nesame. Šokime.“
Tokia keleivių reakcija rodė, kad draudimai nesužlugdė pačios kelionės, tačiau tapo politiniu ir visuomeniniu įvykiu, nors organizatoriai ir neketino kruizo paversti politine akcija.
Baiminamasi platesnio precedento
K. Olsenas įspėjo, kad Turkijos ir Egipto sprendimai gali paskatinti ir kitas valstybes imtis panašių veiksmų.
„Nerimauju, kad kitos šalys savo ruožtu bus padrąsintos uždrausti gėjų kruizus savo uostuose“, – sakė jis.
Pasak jo, tokie sprendimai atspindi platesnę tendenciją, kai kai kuriose valstybėse stiprėjant konservatyvioms ar religinėms politinėms jėgoms ribojamos LGBTQ+ asmenų teisės ir viešas matomumas.
Kartu K. Olsenas pabrėžė, kad valdžios institucijų sprendimų nereikėtų automatiškai tapatinti su visų Turkijos ar Egipto gyventojų požiūriu.
„Svarbu pažymėti, kad vyriausybės požiūris nebūtinai atspindi tų šalių žmonių požiūrį“, – sakė jis.
Pasak kelionių organizatoriaus, anksčiau lankantis Turkijoje ir Egipte vietos gyventojai dažniausiai būdavo šilti, draugiški ir svetingi.
Turkijos politikos pokyčių ženklas
Užsienio žiniasklaida Turkijos sprendimą siejo su pastaraisiais metais griežtėjančia prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano vyriausybės pozicija LGBTQ+ bendruomenės atžvilgiu.
Nors homoseksualūs santykiai Turkijoje nėra draudžiami, LGBTQ+ renginiai ir viešos eitynės vis dažniau ribojami. Stambulo „Pride“ eitynės draudžiamos nuo 2015 metų, o pareigūnai tokius sprendimus paprastai grindžia saugumo, viešosios tvarkos ir visuomenės moralės argumentais.
Tačiau „Scarlet Lady“ atvejis išsiskyrė tuo, kad buvo uždraustas ne viešas politinis renginys ar demonstracija, o tarptautinis turistinis kruizas.
Laivo keleiviai neketino rengti viešų akcijų, tačiau pats faktas, kad didžiąją dalį keliautojų sudarė homoseksualūs vyrai, Turkijos institucijoms tapo pakankama priežastimi neleisti laivui prisišvartuoti.
Šis sprendimas ne tik sužlugdė suplanuotą kruizo maršrutą, bet ir pasiuntė aiškią politinę žinią apie tai, kokius turistus kai kurios valstybės yra pasirengusios priimti, o kokių – atsisakyti.
Kelionė, kuri turėjo būti pramoginis kruizas po Viduržemio jūrą, netikėtai tapo tarptautine istorija apie valstybės moralę, turizmo laisvę, diskriminaciją ir ribą, už kurios valdžia ima spręsti ne tik tai, kas gali vykti jos teritorijoje, bet ir tai, kas apskritai gali į ją atvykti.
Turkijos sprendimas neįsileisti kruizinio laivo vien dėl to, kad jis buvo skirtas LGBTQ+ bendruomenei, parodė, jog musulmoniškose valstybėse tradicinis požiūris į homoseksualumą tebėra ne tik visuomenės nuostata, bet ir oficialios valstybės politikos pagrindas.
Ar nepasikeis ir pačios Europos vertybinis klimatas
Itin svarbu, kad po kelių dienų analogišką sprendimą priėmė ir Egiptas. Šie įvykiai paskatino naują diskusijų bangą Europoje – ar didėjanti migracija iš islamiškųjų kraštų ilgainiui nepakeis ir pačios Europos vertybinio klimato.
Vakarų Europos politinis elitas dešimtmečiais vadovavosi prielaida, kad visos kultūros anksčiau ar vėliau priims liberalios demokratijos normas – asmens laisvę, lyčių lygybę, seksualinių mažumų teises ir lyčių įvairovės sampratą. Tačiau realybė rodo, kad nemaža dalis visuomenių, kuriose dominuoja islamo tradicijos, šių vertybių nelaiko savomis ar pageidaujamomis.
Todėl migracija į Europą reiškia ne tik naujų gyventojų ar darbo jėgos atvykimą. Kartu atkeliauja ir kultūrinės, religinės bei moralinės nuostatos. Tikėtis, kad jos savaime ištirps Vakarų liberalioje kultūroje, pasirodė pernelyg optimistiška prielaida.
Dalis atvykėlių prisitaiko prie Europos teisės ir visuomenės normų, tačiau dalis išsaugo vertybes, kurios iš esmės prieštarauja liberaliai žmogaus teisių sampratai. Kai kuriuose Europos miestuose jau fiksuojami konfliktai tarp LGBTQ+ renginių organizatorių ir musulmonų organizacijų, o diskusijos dėl religijos, žodžio laisvės ir seksualinių mažumų teisių tampa vis aštresnės.
Šie procesai išryškina platesnę problemą – skirtingų civilizacinių vertybių konfliktą. Liberalizmas grindžiamas atvirumo principu, tačiau susiduria su pasaulėžiūromis, kurios pačios nepripažįsta pagrindinių liberalios demokratijos vertybių.
Kitaip tariant, visuomenė, siekianti būti atvira visoms idėjoms, neišvengiamai susiduria su idėjomis, kurios nepripažįsta paties atvirumo principo. Čia ir glūdi vienas didžiausių šiuolaikinio liberalizmo paradoksų.
Dėl to kyla klausimas, kiek Europa dar yra pajėgi išsaugoti savo liberalią politinę santvarką. Diskusija vyksta jau ne vien apie migracijos mastą. Ji vyksta apie tai, ar liberali demokratija sugeba apginti savo pačios egzistavimo pagrindus.
Konstitucijos ir nepriklausomi teismai neapsaugos
Kai kas teigia, kad nėra pagrindo nuogąstauti dėl ilgalaikių pokyčių, nes Europos valstybės turi konstitucijas, nepriklausomus teismus ir tarptautinius žmogaus teisių įsipareigojimus.
Tačiau demokratijoje įstatymai ir net konstitucijos nėra nekintantys dokumentai – juos priima ir keičia žmonės. Keičiantis visuomenės demografinei sudėčiai, ilgainiui gali keistis ir politinė dauguma, o kartu – valstybės teisinė bei vertybinė kryptis. Istorija ne kartą parodė, kad nė viena konstitucinė santvarka nėra amžina.
Todėl svarbiausias klausimas nėra tai, kokias teises šiandien garantuoja konstitucijos. Svarbiausia – kokias vertybes ateityje rems visuomenės dauguma ir kokius įstatymus bei konstitucinius pakeitimus ji sieks priimti. Demokratija gali išlikti tik tol, kol jos pamatines vertybes remia visuomenės dauguma.
Todėl Europos ir Lietuvos politikams pravartu nepamiršti, kad valstybė pirmiausia privalo saugoti savo civilizacinį pamatą, o tik po to spręsti darbo jėgos trūkumo problemas. Ekonominiai argumentai negali tapti priežastimi ilgainiui atsisakyti vertybių, kuriomis grindžiama pati Europos demokratija.
Tai ir yra svarbiausia žinia, kurią šiomis dienomis Europai pasiuntė kruizinis laivas „Scarlet Lady“, gabenęs apie 2 000 LGBTQ+ keleivių.
Parengta pagal nypost.com; theguardian.com; people.com
Autorius yra „Tautos forumo“ apžvalgininkas.
tai būtent civilizacijos pamatas ir turi būti saugomas vėl iš naujo kriminalizuojant visas šitas bl lgbt apraiškas!
Jei Afrikos ir kitos musulmoniškos šalys geruoju neįsileis lgbt ir kitas demokratiškas vakarietiškas vertybes atplukdančių laivų,tai prie tavo šalies krantų atplauks kariniai lėktuvnešiai ir prievarta išabortuos tavo šalies kultūrą,rasę,palikimą…,nors Iranas dar laikosi prieš vakarietiškus demokratiškus kraujo gėrikus,bet kiek ilgai .
„Abortų laivai“ koncepcija ,kuri konkrečiai reiškia olandų organizacijos „Women on Waves“ vykdomą ryžtingą veiklą prie Afrikos ir kitų pasaulio šalių sienų. Įrengdami specializuotus abortams atlikti skirtus laivus tarptautiniuose vandenyse (12 mylių nuo kranto), olandų organizacija apeina ribojančius vietos įstatymus dėl abortų, kad užtikrintų nėštumo nutraukimo paslaugas,kontracepciją ir seksualinį švietimą. Nors jūrų kelionių kampanijos yra garsiausias abortų aktyvistų metodas, šiuo metu daug dėmesio taip pat skiriama abortų telemedicinai ir tiesioginiam nėštumo nutraukimo tablečių pristatymui į namus.Žymiausia olandijos abortų laivų veikla įvyko Afrikoje 2012 m. Spalį, kai vietos aktyvistės pakvietė laivą „Women on Waves“ į Maroko Smiro uostą. Tačiau Maroko valdžia uždarė uostą ir neleido laivui prisišvartuoti. „Women on Waves“ daug veikia per mobilias klinikas, internetą ir abortų „dronus“,kurie nuskraidina tabletes į nepasiekiamas vietas,taip apeidami šalių apribojimus.
Spindės? Gal sau ir panašiems.
…oi tie gejai niekadejai…xa