Į šį retorinį klausimą viešame pareiškime atsako ilgametis partijos narys Linas Karpavičius. Jis teigia, kad sprendimas nebuvo spontaniškas – jį brandino beveik metus, o galutinai apsisprendė tuomet, kai, jo paties vertinimu, atsivėrė geriausios galimybės politinei karjerai.
Autorius savo pasitraukimą aiškina nusivylimu šiuolaikinės politikos veikimo principais.
Jo viešas laiškas skelbiamas žemiau.
Pasitraukimas.
Noriu visiems pranešti, kad nebesu politinės partijos Nacionalinis susivienijimas narys. Oficialiai pasitraukiau prieš dvi savaites. Link to ėjau apie metus.
Pasitraukiu tada, kai atsiveria tikrai geros perspektyvos politinei karjerai. Tačiau būtent tai ir yra didžiausias pavojus. Bet apie viską nuo pradžių.
Politikas net nepastebi, kaip pradeda žongliruoti savo sąžine
Kas paskatino tai padaryti?
1. Noriu pasakyti, kad bet kokie teiginiai, jog mane išėdė, išgujo ar privertė pasitraukti, yra neteisingi. Tai grynai mano asmeninis, ilgai brandintas ir išnešiotas sprendimas.
Pirmosios mintys kilo prieš metus, kai partijoje įvyko konfliktas tarp dviejų įtakingų grupių (apie tai kada nors pateiksiu savo atskirą nuomonę).
Dar visai neseniai petys petin stovėjome tose pačiose „barikadose“, ir staiga, mano akyse, viskas apsivertė aukštyn kojomis. Buvę bendražygiai tapo, jei ne priešais, tai dviem antagonistinėmis grupėmis. Man tai nepriimtina.
2. Šiandieninė politika – tai bandymas išsėdėti ant kelių kėdžių ir įtikti kuo didesnei rinkėjų daliai.
Iš pradžių tai tik žodžių ekvilibristika, tačiau politikas net nepastebi, kaip pradeda žongliruoti savo sąžine. Anksčiau ar vėliau viskas pradedama matuoti patiktukais, reitingais ir balsais.
Nepastebimai, vardan jų, politikas pamažu artėja prie sandorio su velniu. Aš artėjau prie to. Man tai nepriimtina.
Jei kalbėsi ne tai, būsi pasmerktas pralaimėjimui
3. Jei kalbėsi tai, ko rinkimuose balsuojanti tautos dalis nenori ar negali priimti, būsi pasmerktas pralaimėjimui. Todėl turi kalbėti tai, ko iš tavęs laukia: pažadėti, kad visus išgelbėsi, visiems išsaugosi dabartinį, skolintais pinigais paremtą pragyvenimo lygį, nieko nekeisi ir nereformuosi (nes kiekviena reforma susijusi su etatų mažinimu, „kėdžių“ perstumdymu ar išlaidų karpymu). Vienu žodžiu, turi pažadėti, kad viskas bus taip pat, tik geriau. Man tai nepriimtina.
4. Platesnis domėjimasis tuo, kas vyksta aplink mus, anksčiau ar vėliau atveda prie dirbtinai sukurtos sistemos (matricos) ribų. Tada supranti, kad esi tos sistemos dalis (tarnas), kurios paskirtis – neleisti žmonėms išeiti už jos ribų.
Menamos vilties suteikimas (kad ir nuoširdžiai tuo tikint) yra būdas pratęsti sistemos, kurios pagrindas – melas, apgaulė, falsifikavimas ir žinių prieinamumo ribojimas, egzistavimą. Man tai nepriimtina.
5. Artėjančio karo perspektyvoje politikas tampa dar labiau supančiotas vadinamojo „Tėvynės gynimo“ naratyvo, kai savo tautą turės įtikinti, kad ji privalo ginti migrantus, didelius mokesčius, suvaržymus ir apribojimus, LGBT teises, biurokratų savivalę – ir visa tai paslėpti po garbinga Tėvynės gynimo pareiga.
Aš nebūsiu tas, kuris lengva ranka siųs savo ir savo tautiečių vaikus į mirtį. Man tai nepriimtina.
6. Suprantu, kad buvę mano bendražygiai, tarp kurių yra daug gerų, nuoširdžių, sąžiningų žmonių, turi kitokį požiūrį, ir ne mano galioje jį pakeisti. Jį gali pakeisti tik laikas ir gyvenimiška patirtis.
Kiekvienas turime nueiti savo kelią. Todėl linkiu jiems visokeriopos sėkmės bandant išlaviruoti tarp politikos ir žmogiškumo. Tik priminsiu, kad dar vieno scenarijaus „maištininkas žuvo – šlovė drakonui“ nebebus.
7. Ar aš gailiuosi penkerių su puse metų, praleistų Nacionaliniame susivienijime?
Vienareikšmiškai – ne. Tai buvo puikūs vilties, gerų norų, kovos ir pastangų metai.
Partijoje pažinau daug įvairių, išsilavinusių, dorų, sąžiningų žmonių, vertų didžiausios pagarbos. Iš jų daug ko pasisėmiau ir išmokau. Tiesiogine prasme siurbiau į save žinias ir informaciją. Su didele dalimi jų ir toliau bendrausiu, tik kitu formatu.
8. Perspektyvos. Jokios kitos politinės partijos nariu daugiau būti nežadu. Politinę kovą vertinu kaip bereikalingą jėgų švaistymą, kuris iš esmės nieko negali pakeisti.
Negalima išgelbėti to, ko nėra
Sistema sutvarkyta taip, kad politikas privalo žaisti pagal jos taisykles. Jei jis pabandys elgtis kitaip, nei reikalauja sistema, kels ne tas temas ar ne tuos klausimus, anksčiau ar vėliau bus sudorotas. Jei ne svetimų, tai savų rankomis. Norėdamas tam užbėgti už akių, aš pasitraukiu.
9. Ką daryti? Negalima išgelbėti to, ko nėra. Labai norėčiau jus paguosti ir pasakyti, kad Lietuvos valstybė išliks. Deja, mano nuomone, jos nebėra, kaip nebėra ir Lenkijos, Vokietijos, Rusijos, Ukrainos ar JAV valstybės.
Tai formuotės, kurios dar išlaiko išorinius valstybės atributus, tačiau savo esme yra korporacijų tarnaitės, visos kartu dirbančios žmonijos pavergimo labui.
Belieka telktis visuomeniniu ir bendruomeniniu pagrindu.
Bendruomenės yra žemiausia visuomenės organizavimosi grandis, kurios sunaikinimui buvo mesti didžiausi resursai. Lietuvai stebėtinai dar pavyko atsilaikyti.
Pavyzdžiui, Rusijoje žmonės jau suvaryti į miestus. Net Maskvos srityje gausu apleistų kaimų vaiduoklių. Apie 95 procentai Rusijos gyventojų užima tik maždaug 0,27 procento šalies teritorijos. Todėl teiginys, kad Ukrainos teritorija Rusijai reikalinga, mano nuomone, neatrodo įtikinamas.
Nėra to blogo, kuris neišeitų į gera
10. Turiu dar daug ką jums papasakoti. Dabar, kai mano rankos laisvesnės (nes nesu suvaržytas kolektyvinės atsakomybės) ir kai pasibaigs rudens darbai, pradėsiu naujus straipsnių ciklus.
Žinojimas padaro mus laisvus.
P.S. Atsiprašau tų, kurie manyje matė politiką galintį išgelbėti mūsų sąmonėje susikurtą Lietuvos paveikslą.
Atsiprašau už sugriautą viltį…
Pastaba. Po kontraversiškai vertinamo Nacionalinio susivienijimo suvažiavimo 2025 m. spalį partijoje buvo likę 2007 nariai – vos keliais nariais daugiau nei įstatymo reikalaujamas minimumas. Teisingumo ministerijos duomenimis, iki 2026 m. kovo 18 d. partiją paliko dar 71 narys, o įstojo 101 naujas, todėl net ir po šios kaitos Nacionalinis susivienijimas turėjo tik 2037 narius ir išliko arti įstatymo nustatytos minimalios 2 000 narių ribos.
Nupušęs ekstrasensas iš ratų, ratams lengviau.
Kaip anglai sako, good riddance.
„…kels ne tas temas ar ne tuos klausimus, anksčiau ar vėliau bus sudorotas. Jei ne svetimų, tai SAVŲ rankomis. Norėdamas tam užbėgti už akių, aš pasitraukiu.”
Turbūt pasitraukė Linas, nes užkniso savų dorojimas.
Kiek žinau dėl pastarosios priežasties pasitraukė ir A. Rusteika.
Autorius čia amerikų neatrado, nes kaip sakoma geriau žmonėms nematyti iš ko gaminama dešra ir politika, antra vertus perfrazuojant brolių Strugackių „Sunku būti dievu” personažo dono Rumatos žodžius „mes turime kurti gėrį iš blogio, nes daugiau nėra iš ko”.
Kvailystė. Galvojau Kurpavičius protingesnis. Sinica laimėjo vienmandatę prieš pačią esmių esmę pūvančios valdžios unipartijos ir iškart turėjo tapti NS vadovu su savo komanda. Radžvilas yra nelaimė. Gal pavyks atsikratyti pagaliau? Visomis pjuvenomis prie jo gal irgi…
Aš net nežinojau kad jis ten buvo!
Ne per daug patoso kai žmogelis taip susireikšmina tarsi jis buvo kažkoks itin reikšmingas personažas! Juokinga
Prieš kelis metus jau rašiau, kad NS vadovų elgesys sugriaus partiją iš vidaus. Tai buvo akivaizdu. Gaila.
Patiko 8 ir 9 punktai.
Aš seniai Pozicijos ir NS mulkiams aiškinu, kad reikia valstybės susigrąžinimo planų su punktais. Demaskavimų. Juk korporacijos mus spaudžia į kampą ir vieną dieną užspaus galutinai. O jie vis apie birželį, lenteles, juosteles, kas pašiko žydui, kas už žydą ir pan.
Kartais tikrai susidaro įspūdis, kad NS, kaip ir visos kitos partijos, buvo sukurta tam, kad užliūliuotų runkeliukus, nukreiptų dėmesį nuo esminių dalykų.
Kodėl Karpavičiaus niekas nepasigedo? Todėl, kad Karpavičiaus niekas neieškojo…
Tai kam čia dar rašinėti- išėjai ir viskas.
Labai gerai, pagaliau. Keista tik, kad šito chemtrailų apsiuosčiusio vatnikų draugelio patys NS neišmetė ir per ilgai laukė, kol pats apsispręs.
nenustebkite, jei sekantiems rinkimams Linas atsiras pas pEduardą Vaitkų ar panašioje kompanijoje
Prie ko čia vatnikas?
Aš feisbuke pvz. diskutavau kažkada su tada nusiedukavusiu Katelynu apie chemtreilus, o tas tiek nusiedukavęs, kad aršiai sakė, kad chemtreilų nėrą. Kondensatas 🙂 O dabar Katelynu sistema pasitiki. Ar ne keista?
Aišku, kad yra ir klimato kontrolierių yra su labai aukštais moksliniais laipsniais. Reik gi žmoniją pamažint, o žmonės su dviem aukštaisiais tuo netiki ir kviečiasi DI prieš mus į pagalbą, kad būtų tiesos paieškos blokuojamos. DI tampa pagrindiniu mūsų „babuškų” maustytoju ir cenzoriumi – mulkių glavlitu ar kuo ten kitkuo?
Manau, keistoka pastaba- gal klystu, bet joje tarsi atsispindi noras, kad NS narių mažėtų?
….texto suvokimas tamistai pastriges….
Tamsta labai savikritiška(s)
…lieka tik pakartot…arba,parodyt ant pirstu,sukiojant ties smilkiniu….
….p.Linai,per 5erius m.supratot tai,kas net nepabandzius,buvo aisku ir atitinka Jusu patirti.Dar pamirsot pridurt apie partijos pasiekimus….lygius nuliui,deja.Pamirsot ir tai,kad cia liewawa,anot Grauz grauz inienes,o rinkejai – liewuwiai,nubukusiom galvelem,mankurtejantys dienom ir valandom.Lietuviai seniai isnyko,kaip ir pati valstybe.Teisybe sakot ir apie kitas teritorijas,inertiskai valstybem dar tebevadinamas.Viskas baigta,finita…..su idomumu skaitydavau Jusu str.,kai kada ikasdamas uz naivuma ar akluma.Sekmes….turbut,mokyti istorijos vaiku jau nebenoresit…
Bet yra Pasaulio Vyriausybė (Bankas) ir E.Bernays runkelių ir mokslo pirmūnų maustymo menas. Visuotinis mulkių apgaudinėjimas ir išgalvota religija, už kurios nepaisymą skaudžiai baudžiama.