Tautos forumas (TF) kreipėsi į šalies Prezidentą su prašymu nepasirašyti Rinkimų kodekso pakeitimo konstitucinio įstatymo ir grąžinti jį Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti.
TF teigia, kad priimtu Įstatymu neproporcingai ribojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje garantuojama įsitikinimų ir informacijos laisvė, Konstitucijos 33 straipsnyje įtvirtintą piliečių teisė dalyvauti valdant savo šalį, Konstitucijos 34 straipsnyje saugomos rinkimų teisės ir Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsniu garantuojama saviraiškos laisvė.
TF nurodo tik dalį esminių Įstatymo pataisų, kurios atskleidžia pavojingą valdžios siekį suvaržyti piliečių rinkimų teises, užgniaužti politinį aktyvumą ir perduoti VRK politinės kontrolės galias.
Kuriamas piliečio kontrolės mechanizmas
TF nurodo, kad pakeistas Rinkimų kodekso 33 straipsnis, kuriuo VRK suteikiami itin platūs įgaliojimai rinkti informaciją ir asmens duomenis, plečiant valstybės galimybes kaupti jautrią informaciją apie politinio proceso dalyvius.
Pakeistas šio Kodekso 78 straipsnis, leidžiantis kandidatams keisti turto, pajamų ir privačių interesų deklaracijų duomenis net likus vienai darbo dienai iki rinkimų, faktiškai atimant iš visuomenės galimybę laiku patikrinti ir įvertinti rinkėjui svarbią informaciją.
Pakeistas Kodekso 92 straipsnis plečia galimybės pašalinti rinkimų stebėtojus ir riboti jų veiklą.
TF nuomone, tokiu būdu institucija, kuri pati turi būti nepriklausomai stebima, įgyja daugiau galių kontroliuoti ir nutildyti ją stebinčius bei kritikuojančius asmenis.
TF atkreipia dėmesį, kad pakeistas Kodekso 93 straipsnis VRK faktiškai suteikia politinio turinio cenzoriaus funkciją. „Rinkimų agitacija“ gali būti pripažinti bet kokie veiksmai, galintys paveikti rinkėjo apsisprendimą, o administracinei institucijai pavedama vertinti, kuri viešai paskelbta politinė informacija yra „klaidinanti“, „melaginga“ ar kompromituojanti.
Pakeistas Kodekso 95 straipsnis, TF nuomone, valstybės kontrolę perkelia į socialinius tinklus ir skaitmeninę erdvę. Būtent taip plečiamos VRK galios kontroliuoti politinei komunikacijai trečiųjų asmenų naudojamas paskyras, jų administratorius ir informacijos sklaidą.
TF manymu, pakeistas Rinkimų Kodekso 103 straipsnis savarankiškai politiškai veikiantį pilietį paverčia valstybės kontroliuojamu „suinteresuotuoju asmeniu“. Norėdamas savo iniciatyva ir savo lėšomis viešai paremti ar kritikuoti politiką, jis įtraukiamas į registracijos, apskaitos, deklaravimo, finansinių apribojimų ir sankcijų sistemą.
TF pareiškime akcentuojama, kad taip sistemiškai kuriamas politiškai aktyvaus piliečio kontrolės mechanizmas, būtent Įstatymo pataisomis iš esmės yra išplečiama sisteminė politinės veiklos administracinė kontrolė.
Demokratinės politinės konkurencijos žlugimas
TF akcentuoja, kad be galimybės laisvai kritikuoti kandidatus, politines partijas, jų programas ir valstybės institucijų veiklą iš esmės negali egzistuoti reali demokratinė politinė konkurencija.
Šiuo Įstatymu VRK iš rinkimus organizuojančios ir jų teisėtumą prižiūrinčios institucijos faktiškai paverčiama politinio turinio vertintoja, turinčia itin plačius įgaliojimus kontroliuoti piliečių politinę saviraišką. Pvz., pakeistu 93 straipsniu rinkimų agitacija pripažįstami ne tik tiesioginiai raginimai balsuoti už ar prieš kandidatą, tačiau ir bet kokie veiksmai, galintys paveikti rinkėjų apsisprendimą.
Kartu VRK suteikiama teisė vertinti, ar viešai skleidžiama informacija yra „klaidinanti“, „melaginga“ ar kompromituojanti.
Tokios neapibrėžtos ir vertinamojo pobūdžio sąvokos suteikia VRK pernelyg plačią diskreciją spręsti, kur baigiasi teisėta politinė kritika ir prasideda draudžiama agitacija, o tai kelia tiesioginę grėsmę politinės saviraiškos ir žodžio laisvei.
TF pareiškime sakoma, kad priimtais Įstatymo pakeitimais rinkimų agitacijos sąvoka išplečiama taip, kad ja gali būti laikomi ne tik tiesioginiai raginimai balsuoti už konkretų kandidatą ar politinę organizaciją, bet ir bet kokie veiksmai, galintys paveikti rinkėjų apsisprendimą.
Politinė saviraiška yra viena labiausiai saugomų saviraiškos laisvės formų
TF primena, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis garantuoja žmogui teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, taip pat teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Politinė saviraiška yra viena labiausiai saugomų saviraiškos laisvės formų.
TF prašyme Prezidentui nepasirašyti konstitucinio įstatymo pataisų ir grąžinti Seimui svarstyti iš naujo, sakoma, kad žmogaus teisių požiūriu demokratija negali būti ginama nuo piliečių.
Valstybė neturi teisės preziumuoti, kad politiškai aktyvus žmogus yra potencialus rinkimų proceso pažeidėjas, kurį būtina iš anksto registruoti, apskaityti ir kontroliuoti. Kitaip tariant, laisvi rinkimai nėra administracinė tyla, o intensyvi, kartais nepatogi ir valdžiai nemaloni politinė diskusija.
TF svarstymu, tarkim, straipsnis žiniasklaidoje gali paveikti rinkėjo apsisprendimą, žmogaus teisių organizacijos pareiškimas gali paveikti rinkėjo apsisprendimą, vieša kandidato kritika gali paveikti rinkėjo apsisprendimą, piliečio socialinio tinklo įrašas gali paveikti rinkėjo apsisprendimą, viešas tyrimas apie politiko veiklą gali paveikti rinkėjo apsisprendimą, netgi viešas raginimas atkreipti dėmesį į kandidato ankstesnius sprendimus gali paveikti rinkėjo apsisprendimą.
Tad jeigu vien galimas poveikis rinkėjo apsisprendimui tampa kriterijumi valstybės reguliuojamai politinei veiklai nustatyti, riba tarp laisvos pilietinės saviraiškos ir valstybės kontroliuojamos rinkimų agitacijos faktiškai yra panaikinama.
Dėl sąvokos „klaidinanti ir melaginga informacija“
Rinkimų kodekso 93 str. įtvirtinta šioji sąvoka suteikia VRK neproporcingą teisę vertinti politinio informacijos turinį. Ydinga tai, kad VRK yra suteikiami įgaliojimai vertinti viešai skleidžiamą informaciją kaip klaidinančią ar melagingą, nes melagingas faktinis teiginys ir politinis vertinimas nėra tas pat.
Pavyzdžiui, politinėje diskusijoje apibendrinimus, prognozes, kritinius požiūrius ir subjektyvias išvadas politikai bei visuomenės atstovai apie tuos pačius ekonominius, socialinius ar politinius procesus gali vertinti visiškai priešingai.
Vienam asmeniui valstybės skola gali reikšti atsakingą investavimą, kitam – valstybės finansų žlugdymą. Vienam įstatymo projektas gali būti žmogaus teisių apsauga, kitam – žodžio laisvės ribojimas.
Vienam politinis sprendimas gali būti kompromisas, kitam – išdavystė. Tačiau pagal priimtą reguliavimą esminė teisė visa tai vertinti yra perduodama būtent VRK.
VRK nėra teismas
Tačiau pagal šalies Konstituciją VRK nėra teismas. VRK netgi nėra mokslo institucija ar nepriklausoma faktų tikrinimo organizacija. Pagal Konstituciją ji tėra rinkimų organizavimo ir priežiūros institucija. Todėl nenustačius objektyvių ir teismine tvarka veiksmingai patikrinamų kriterijų VRK negali vienašališkai spręsti, kuri politinė informacija yra teisinga, o kuri klaidinanti. Priešingu atveju vienų politinių jėgų teiginiai neišvengiamai selektyviai bus vertinami kaip politinė nuomonė, o kitų – kaip visuomenę klaidinanti informacija. O tai visiškai pakerta visuomenės pasitikėjimą VRK rinkimų administravimo nešališkumu.
Pataisos sukelia Konstitucijoje netoleruojamą atgrasomąjį poveikį
Žmogaus teisių apsaugos požiūriu Įstatymo pataisas būtina vertinti pagal tai, kokį poveikį minėtas teisinis reguliavimas darys žmonių elgesiui. Šiuo atveju neaiški teisės norma, plati VRK diskrecija ir griežtų sankcijų grėsmė neabejotinai skatins piliečius atsisakyti teisėtos veiklos – jie nekritikuos kandidato ne todėl, kad neturi ko apie jį pasakyti, o todėl, kad nežino, ar jų veikla nebus pripažinta rinkimų agitacija.
Visuomeninės organizacijos neabejotinai atsisakys viešos kampanijos, nes nebėra teisinių garantijų, kad VRK jų nelaikys suinteresuotais asmenimis.
Savo ruožtu žurnalistai ar internetinės žiniasklaidos leidėjai vengs aštrių publikacijų, nes egzistuos rizika, kad informacijos turinys bus administracine tvarka vertinamas kaip rinkėjus klaidinanti informacija ar reguliuojama politinė agitacija. Būtent tai yra klasikinis atgrasomasis poveikis saviraiškos laisvei.
Rinkimų stebėtojo priklausomybės nuo jo stebimos institucijos
TF pažymi, kad nepriklausomo rinkimų stebėtojo funkcija yra ne patvirtinti, kad rinkimų komisijos veikia tinkamai, bet kritiškai ir nepriklausomai vertinti rinkimų procesą. Todėl ydinga yra pataisomis įtvirtinta teisė atsisakyti registruoti stebėtoją arba panaikinti jo registraciją dėl VRK sprendimų nesilaikymo ar viešai skleidžiamos, komisijos vertinimu, klaidinančios informacijos.
Šiuo atveju Įstatymo pataisomis yra sukurta sistema, kurioje stebima institucija pati sprendžia, ar ją kritikuojantis stebėtojas skleidžia „klaidinančią informaciją“. Ji pati gali spręsti, ar nėra būtinybės dėl to gali pašalinti stebėtoją iš rinkimų stebėjimo proceso.
Tai yra akivaizdus institucinis interesų konfliktas, nes stebėtojas, suvokiantis, kad jo vieša kritika gali tapti pagrindu panaikinti registraciją, neišvengiamai bus verčiamas slėpti pažeidimus.
Dėl neribotos prieigos prie asmens duomenų
TF Konstitucijos 22 straipsnis saugo žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą. Valstybės institucijos teisė rinkti informaciją apie asmenį negali būti abstrakti ir neribota. Tuo tarpu priimtomis pataisomis ( Rinkimų Kodekso 33 straipsnis) iš esmės išplečiamos VRK galimybės neatlygintinai gauti informaciją iš valstybės registrų, informacinių sistemų, valstybės ir savivaldybių institucijų, juridinių bei fizinių asmenų, taip pat tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis.
Todėl šiuo atveju Įstatymo pataisos pažeidžia ne tik duomenų apsaugą, bet ir politinio proceso dalyvių privatumą.
Demokratija negali būti ginama nuo piliečių
TF pažymi, kad žmogaus teisių požiūriu demokratija negali būti ginama nuo piliečių. Valstybė neturi teisės preziumuoti, kad politiškai aktyvus žmogus yra potencialus rinkimų proceso pažeidėjas, kurį būtina iš anksto registruoti, apskaityti ir kontroliuoti. Kitaip tariant, laisvi rinkimai nėra administracinė tyla, o intensyvi, kartais nepatogi ir valdžiai nemaloni politinė diskusija.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, Tautos forumas prašo Lietuvos Respublikos Prezidentą nepasirašyti Rinkimų kodekso pakeitimo konstitucinio įstatymo Nr. XV-1128 ir, pasinaudojus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnyje suteikta teise, motyvuotai grąžinti jį Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti.
Taip pat Tautos forumas mano, kad prieš siūlomam reguliavimui įsigaliojant turi būti atliktas išsamus jo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22, 25, 33 ir 34 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės, proporcingumo ir teisinio aiškumo principams, taip pat Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsniui vertinimas, nes Įstatymo pataisomis iš esmės sprendžiama dėl Lietuvos piliečių rinkimų laisvės.
Valstybė negali nustatyti politinės tiesos
Valstybė gali kontroliuoti rinkimų finansavimą, gali bausti už įrodytą sukčiavimą, gali ginti rinkimų procesą nuo neteisėto kišimosi, bet valstybė negali pati nustatyti politinės tiesos ir reikalauti, kad pilietis registruotų savo teisę įtikinti kitą pilietį.
Šiuo pareiškimu Tautos forumas kviečia visas politines partijas, Seimo narius ir politines organizacijas, kurios nedalyvavo priimant šias ydingas, piliečių rinkimų laisvę ribojančias Įstatymo pataisas, viešai palaikyti šį kreipimąsi ir atskirai kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašant pasinaudoti konstitucine veto teise – nepasirašyti Rinkimų kodekso pataisų ir grąžinti jas Seimui pakartotinai svarstyti.
TF pareiškime Lietuvos Respublikos Prezidentui sakoma:
„Tylėjimas šiuo atveju reikš susitaikymą su politiniais ir administraciniais suvaržymais, kurie neišvengiamai bus panaudoti ateityje prieš bet kurią opozicinę politinę jėgą, pilietinę organizaciją ar aktyvų pilietį. Jeigu valstybė ima spręsti, kokia politinė mintis yra teisinga, kas gali ją skleisti ir kokiomis sąlygomis pilietis gali mėginti įtikinti kitą pilietį, laisvų rinkimų nebelieka – tai reiškia pačios demokratinės Lietuvos valstybės žlugimo pradžią.“
Pridedamas visas Tautos forumo prašymas-pareiškimas.
Tautos Forumo vardupasirašė: Gaudentas Aukštikalnis, Alina Laučienė, Neringa Paškevičienė, Kęstutis Dubnikas, Algimantas Jankauskas, Laisvūnas Šopauskas, Saulius Dinda, Almantas Stankūnas, Gintautas Terleckas, Valentinas Šapalas, Vytautas Radžvilas, Gintaras Rinkevičius, Dobilas Kezys, Tomas Rutkauskas, Julius Neviera, Sigita Dimgailė, Edvardas Sinickas, Vilius Antanas Adomaitis, Valdas Kuckailis, Daiva Jakubonienė, Auksė Valantinienė, Lidija Veličkaitė, Eglė Lesniauskienė, Birutė Simutienė, Jolanta Mažylė, Petras Gudynas, Gražina Junevičienė, Algimantas Saulėnas
Tautos forumo pareiškimą-kreipimąsi taip pat parėmė politinė partija „Sąjūdis už miškus – Jaunoji Lietuva“.
Likusios politinės partijos raginimą arba atmetė arba dar svarsto, nes į kvietimą kol kas neatsiliepė.
Visas dokumento tekstas ČIA.
Šitie barsukai nori mus sukišti į asmeninius urvus ir juose uždaryti. Demokratijos ir demokratinės valstybės tokiu atveju nebelieka. Ką pasakys prezidentas?