2026 m. liepos 5 d. Kaune vyko Jungtinių Amerikos Valstijų Nepriklausomybės 250-ųjų metinių paminėjimas, kurį organizavo Lietuvos sąjūdis, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos istorijos tyrimų ir atminties kultūros darbuotojų profesinė sąjunga kartu su kitomis organizacijomis.
Minėjimas prasidėjo Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčioje pamaldomis, kurias laikė parapijos klebonas kun. Saulius Juozaitis prisimindamas Lietuvą ir JAV jungiančius istorinius įvykius, taip pat ir tautiečius, kurie sergėjo ir perdavė krikščioniškąją mintį bei vienijančią tautinių vertybių dvasią.
Kun. Saulius Juozaitis JAV Nepriklausomybės 250-ojo gimtadienio proga, šalia visada bažnyčioje iškeltos LR vėliavos, išskleidė ir JAV vėliavą, kuri prieš daugelį metų buvo parsivežtą iš JAV. Ši vėliava įkvėpė minėjimo prelegentų bei dalyvių mintis.
Minėjimas prasidėjo baigiamojoje maldoje lietuviškai perskaitytais JAV himno žodžiais ir po to išklausytu JAV ir sugiedotu Lietuvos himnu.
Po to bažnyčioje vyko konferencija skirta 250-osioms JAV Nepriklausomybės metinėms paminėti.
Konferencijos pradžioje kun. Saulius Juozaitis perdavė VU Kauno fakulteto dekano doc. dr. Audriaus Romeikos sveikinimą ir priminimą apie stiprius akademinius bei kultūrinius VU Kauno fakulteto ryšius su JAV universitetais ir JAV lietuvių bendruomene.
Konferencijos prelegentas ats. plk. Jonas Marcinkus skaitė pranešimą „JAV pagalba Lietuvos kariuomenės kūrimui ir vystymui (1992–2026 m. laikotarpis)“, kuriame pabrėžė, kad nuo 1992 m. JAV pagalba Lietuvai transformavosi. Pradėjusi nuo dėvėtų uniformų ir patarimų siuntimo, šiandien JAV yra pagrindinis Lietuvos saugumo garantas ir ginkluotės tiekėjas. JAV parama ne tik pastatė Lietuvos kariuomenę ant kojų, bet ir pavertė ją modernia, efektyvia ir pasiruošusia gintis jėga NATO rytiniame flange.
Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos pirmininkas dr. Audrius Skaistys konferencijos dalyviams pristatė paruoštas skaidres „Lietuvos ir JAV bendradarbiavimas stiprinant demokratiją ir saugumą Lietuvoje“ akcentuodamas Dž. K. Maršalo (G. C. Marshall) Saugumo studijų svarbą Lietuvai.
Doc. dr. Martynas Purvinas skaitydamas pranešimą „Mažosios Lietuvos išeiviai JAV“ pastebėjo, kad. jau ankstyvaisiais Šiaurės Amerikos apgyvendinimo procese dalyvavo išeiviai iš Mažosios Lietuvos. XIX a. masinės emigracijos laikais, kai išeiviai iš Didžiosios Lietuvos, tuomet carinės Rusijos okupuoto agrarinio ir menkai raštingo krašto, JAV būrėsi į didesnes bendruomenes sunkių ir nepelningų darbų vietose, anglies kasyklos Pensilvanijoje ir pan. Šias bendruomenes vienijo tautiškumas ir tradicijos. Išeiviai iš Mažosios Lietuvos, pratę laisviau keliauti, mokėję tuomet populiarią vokiečių kalbą, ieškojo geresnių uždarbių atokiose JAV teritorijose. Taip jie greičiau pasiekdavo geresnės buities, tačiau greičiau nutautėdavo gyvendami tik tarp anglakalbių ar kitų bendruomenių. Didesnės lietuvininkų bendruomenės JAV susikūrė po Antrojo pasaulinio karo.
Kitas konferencijos prelegentas, JAV lietuvių kino dokumentalistas ir režisierius Arvydas Reneckis pasakojo, kad JAV gyvena jau daugiau nei 35-erius metus. Lietuvoje jis dirbo kino studijoje, tačiau dukters liga Arvydo šeimą paskatino persikelti už Atlanto. Už galimybę išvykti ir įsitvirtinti kitame žemyne Arvydas dėkingas JAV jo laukusiems lietuviams. Savo veiklos pradžioje jis įkūrė Amerikos lietuvių televiziją. Dabar kuria dokumentinius filmus, įamžindamas nenuilstamą tautiečių darbą vardan Lietuvos. Pasak Arvydo, JAV lietuvių branduolys yra nuostabus – šviesūs, išsilavinę žmonės. Vis dėlto, tarp emigrantų pasitaiko ir tokių, už kuriuos režisieriui kartais ir gėda. Šiandien Arvydas ir toliau tęsia savo pradėtus darbus ir įgyvendina naujus sumanymus JAV.
LŠS išeivijoje atstovas Ernestas Lukoševičius, kalbėjo apie istorinės atminties svarbą įamžinant asmenybes ir įvykius.
Politinis kalinys, antisovietinio pasipriešinimo dalyvis Gediminas Juškevičius konferencijoje papasakojo savo asmeninę istoriją kai sovietmečiu mėgino patekti į JAV ambasadą Maskvoje, kad galėtų išgelbėti savo mamą – mokytoją iš psichiatrinės ligoninės.
Doc. dr. Algimantas Kurlavičius skaitė pranešimą „JAV nepriklausomybės deklaracijos idėjos šių dienų šviesoje“. Jis pastebėjo, kad nors per 250 metų pasaulis iš esmės pasikeitė, tačiau pagrindinės Deklaracijos idėjos išlieka stebėtinai aktualios. Jose kalbama apie žmogaus orumą, laisvę, lygybę ir piliečių teisę patiems spręsti savo valstybės likimą. Tai vertybės, kurios nepriklauso vien Amerikai – jos tapo daugelio demokratinių valstybių politinės kultūros pagrindu.
Prelegentas pastebi, kad šiandien demokratija susiduria su naujais iššūkiais. Informacija sklinda akimirksniu, socialiniai tinklai formuoja viešąją nuomonę, dirbtinis intelektas keičia informacijos kūrimo ir sklaidos būdus, o visuomenės tampa vis labiau susiskaldžiusios. Vis dažniau kalbame apie dezinformaciją, nepasitikėjimą institucijomis ir politinę poliarizaciją.
Pasak doc. A. Kurlavičiaus, minėdami JAV Nepriklausomybės 250-ąsias metines, prisimename ne tik svarbų istorinį įvykį. Mes prisimename idėjas, kurios įkvėpė daugelį tautų siekti laisvės ir demokratijos. Šios idėjos ir šiandien primena, kad žmogaus orumas, laisvė, teisingumas ir atsakingas pilietiškumas nėra vien praeities idealai. Tai vertybės, kurias kiekviena karta turi iš naujo puoselėti ir ginti. Tegul ši sukaktis tampa ne tik istorijos pamoka, bet ir proga dar kartą paklausti savęs: kokią demokratiją kuriame šiandien ir kokią ją paliksime ateities kartoms.
Dr. Raimundas Kaminskas vienas iš konferencijos organizatorių, pažymėjo, kad šiandien Lietuvos ir JAV istorinė sąveika yra paremta abipusiu pasitikėjimu, idėjomis ir vertybėmis saugoti laisvę geopolitinių iššūkių kontekste. JAV istorijos kūrime reikšmingai dalyvavo įvairūs lietuvių kilmės, skirtingų kartų tautiečiai. Lietuvių pėdsakai pastebimi – nuo laisvės idealus gynusių revoliucijos dalyvių pvz. gen. Tado Kosciuškos (1746–1817), sunkiu darbu šalies ekonomiką stiprinusių darbininkų iki šiuolaikiniais pasiekimais garsėjančių mokslininkų, menininkų, sportininkų, verslininkų, ir kitų asmenybių.
Šios konferencijos moderatoriai buvo Kauno Švč. Trejybės liuteronų bažnyčios kun. Saulius Juozaitis ir LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas dr. Raimundas Kaminskas.
Ačiū kun. Sauliui Juozaičiui už suteiktą vietą minėjimui, organizacinį ir idėjinį darbą įgyvendinant JAV Nepriklausomybės 250-mečio minėjimą Kaune.
