Į atsargą išėjęs JAV karinio jūrų laivyno admirolas teigia, kad Iranas smogė šiam maršrutui todėl, jog jis suteikia komercinei laivybai galimybę aplenkti Teherano kontroliuojamą kelią.
Iranas ketvirtadienį perspėjo, kad bet kuris komercinis laivas, nesilaikantis Teherano nustatytų plaukiojimo taisyklių Hormūzo sąsiauryje, sulauks „neatidėliotino ir ryžtingo“ karinio atsako. Tai kol kas aiškiausias signalas, kad Islamo Respublika siekia dar labiau sustiprinti vieno svarbiausių pasaulio jūrinių prekybos kelių kontrolę.
„Bet koks Irano Islamo Respublikos laivybos protokolų nesilaikymas, nukrypimas nuo nustatyto maršruto ar kitų taisyklių pažeidimas sulauks neatidėliotino ir ryžtingo ginkluotųjų pajėgų atsako, kuris kels pavojų pažeidėjų laivų saugumui“, – teigiama Irano karinės vadovybės pareiškime, kurį paskelbė valstybinė žiniasklaida.
Joje taip pat pabrėžiama, kad „bet kokie ardomieji veiksmai Hormūzo sąsiauryje bus laikomi grėsme Irano nacionaliniam suverenitetui ir į juos bus atsakyta greitais bei ryžtingais veiksmais“.
JAV remia alternatyvų maršrutą
Šie grasinimai pasirodė tuo metu, kai Jungtinės Valstijos kartu su regiono partneriais siekia vis daugiau komercinės laivybos nukreipti pietiniu koridoriumi palei Omano pakrantę. Šis maršrutas leidžia laivams išvengti Irano karinės įtakos zonos ir mažina vieną svarbiausių Teherano strateginių svertų.
Buvęs JAV karinio jūrų laivyno kontradmirolas Markas Montgomery’is teigia, kad Irano reakcija nėra atsitiktinė.
„Pietinis maršrutas sukuria kelią, kurio Iranas negali nei kontroliuoti, nei apmokestinti. Todėl Teheranas nusprendė jį atakuoti.“
Laikinas susitarimas po paliaubų
Pagal po paliaubų pasiektą memorandumą Iranas įsipareigojo 60 dienų dėti visas pastangas užtikrinti saugų ir nemokamą komercinių laivų tranzitą Hormūzo sąsiauriu, kol bus deramasi dėl ilgalaikio susitarimo dėl šio vandens kelio administravimo.
Vis dėlto Iranas ir toliau tvirtina turintis teisę reguliuoti laivybą sąsiauryje.
Omano maršrutas populiarėja
Jūrų žvalgybos bendrovės Windward duomenimis, beveik pusė į Hormūzo sąsiaurį įplaukiančių komercinių laivų jau renkasi maršrutą palei Omano pakrantę.
Analitikų bendrovė Kpler pranešė, kad po JAV ir Irano karinių smūgių laivyba sparčiai atsigauna. Trečiadienį sąsiaurį kirto 45 laivai, palyginti su 34 ankstesnę dieną. Iš jų 21 pasirinko Omano maršrutą, o 11 – Irano kontroliuojamą kelią.
Iranas siekia ne uždaryti sąsiaurį, o jį paversti nepatraukliu
Buvęs JAV Penktojo laivyno vadas viceadmirolas Kevinas Doneganas mano, kad Teherano tikslas nėra visiškai sustabdyti laivybą.
„Islamo revoliucijos gvardijos korpusas siekia padaryti šį maršrutą ekonomiškai nepatrauklų. Šie išpuoliai nėra atsitiktiniai – tai apgalvota strategija.“
Jo teigimu, Iranui pakanka išlaikyti aukštas laivų draudimo įmokas, kad tarptautinės bendrovės vengtų grįžti į šį maršrutą.
„Jų strategija – sustiprinti sąsiaurio kontrolę didinant draudimo kaštus ir kartu tikrinant JAV ryžtą.“
JAV: Hormūzo sąsiauris yra tarptautinis vandens kelias
JAV Centrinė vadovybė (CENTCOM) po regiono karinių vadų susitikimo pareiškė, kad visos šalys yra įsipareigojusios užtikrinti laisvą prekybos laivų judėjimą Hormūzo sąsiauriu.
Tačiau Irano užsienio reikalų viceministras Kazemas Gharibabadi pareiškė, jog: „Hormūzo sąsiaurį reguliuoja Iranas, o ne CENTCOM. Karinis viršūnių susitikimas Bahreine negali nustatyti teisinės tvarkos ar saugumo Persijos įlankoje.“
Vienas aukšto rango JAV administracijos pareigūnas ketvirtadienį Fox News Digital sakė: „Hormūzo sąsiauris išlieka atviras, o laivyba vyksta intensyviau. Prezidentas Donaldas Trumpas aiškiai pasakė, kad Iranui nebus leista trukdyti laisvam judėjimui tarptautiniu vandens keliu. Tęsiasi aukšto lygio derybos dėl visų memorandumo nuostatų.“
Nesutarimai dėl būsimos sąsiaurio kontrolės
Po paliaubų pasirašytame memorandume numatyta, kad Iranas, Omanas ir Persijos įlankos valstybės derėsis dėl būsimos Hormūzo sąsiaurio administravimo tvarkos.
Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose tvirtino, kad pasibaigus deryboms „nebebus jokių rinkliavų“, nors pats memorandumas tokios garantijos aiškiai nenumato.
Tuo tarpu su Islamo revoliucijos gvardija siejama Irano žiniasklaida šias nuostatas pristatė kaip reikšmingą Teherano diplomatinę pergalę.
Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras princas Faisalas bin Farhanas pabrėžė, kad Persijos įlankos valstybės nemato poreikio keisti iki šiol galiojusios tvarkos.
„Sąsiaurio valdymas iki konflikto veikė tinkamai. Kodėl dabar turėtume priimti naują susitarimą vien dėl šio konflikto?“
Buvęs JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Davidas Schenkeris mano, kad Iranas siekia išnaudoti derybas naujam jėgų balansui Persijos įlankoje sukurti.
Projektą Armed Conflict Location & Event Data Project (ACLED) vadovaujantis Clionadhas Raleighas pažymi, kad Teheranas mėgina užpildyti po konflikto susidariusią geopolitinę erdvę ir įtvirtinti didesnę įtaką regione.
Raleigh teigimu, pastarasis konfliktas paskatino Persijos įlankos valstybes suabejoti, ar Jungtinės Valstijos tebėra patikima saugumo partnerė, ir suteikė Iranui progą įtikinėti, kad Persijos įlankos saugumą vis labiau turėtų užtikrinti pačios regiono šalys, o ne Vašingtonas.
Šios abejonės jau daro įtaką regiono strategijai.
„Jos siekia stiprinti savo gynybinius pajėgumus, taip pat ieško alternatyvių būdų užtikrinti prekybos tęstinumą“, – sakė Raleigh.
Nors tokios pastangos vykdomos jau ne vienus metus, pastarasis konfliktas jas dar labiau paspartino.
Saudo Arabija reikšmingai investavo į Rytų–Vakarų naftotiekį, jungiantį Persijos įlankos naftos telkinius su Raudonąja jūra, o Jungtiniai Arabų Emyratai išplėtė eksporto pajėgumus per Fudžeiros uostą, sudarydami galimybę eksportuoti naftą visiškai aplenkiant Hormūzo sąsiaurį.
Karo metu JAV kariuomenė vykdė sustiprintą laivybos apsaugą Hormūzo sąsiauryje. (JAV Centrinė vadovybė)
Kiekvienas naftos barelis, išgabenamas iš Persijos įlankos neplaukiant per Hormūzo sąsiaurį, ir kiekvienas laivas, saugiai pasinaudojantis pietiniu laivybos koridoriumi, mažina Irano istoriškai turėtą strateginį pranašumą viename svarbiausių pasaulio jūrinių prekybos „siaurųjų taškų“.
Jeigu šios alternatyvos ir toliau bus plėtojamos, Irano galimybės naudoti Hormūzo sąsiaurį kaip strateginio spaudimo priemonę gali palaipsniui silpnėti, nors pats sąsiauris ir toliau išliks vienu svarbiausių pasaulio energetikos transporto koridorių.
foxnews.com
