Amerika niekada nebus komunistinė – istorinė D. Trumpo kalba prie Rašmoro kalno

Jonas Nedzveckas

Šiemet, 2026 m. liepos 4-ąją, Jungtinės Amerikos Valstijos mini istorinį jubiliejų – Nepriklausomybės deklaracijos pasirašymo 250-ąsias metines. Būtent ši diena laikoma JAV gimtadieniu. Sukaktis pažymima iškilmingais renginiais visoje šalyje – nuo Vašingtono ir Filadelfijos iki Bostono bei daugelio kitų miestų.

Vienas svarbiausių jubiliejinių renginių įvyko 2026 m. liepos 3-iosios vakarą prie legendinio Rašmoro (Rushmore) kalno Pietų Dakotoje. Čia JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasakė vieną reikšmingiausių savo kalbų, skirtų Amerikos 250-mečiui. Keturių prezidentų – Džordžo Vašingtono, Tomo Džefersono, Abraomo Linkolno ir Teodoro Ruzvelto – veidų fone jis kalbėjo ne tik apie Jungtinių Valstijų istorinę didybę, bet ir apie šalies ateitį, tautinę tapatybę, laisvę bei vertybes, kurios, jo įsitikinimu, turi išlikti Amerikos pagrindu ir ateinančiame ketvirtyje tūkstantmečio.

„Rytoj minėsime 250 šlovingos nepriklausomybės ir 250 metų didingos Amerikos laisvės“, – sakė D. Trumpas, pabrėždamas, kad žmonijos istorijoje nėra kitos valstybės, galinčios pasigirti tokiu keliu. Prezidento teigimu, Jungtinės Valstijos išlieka seniausia pasaulio respublika, turinti tvirčiausią Konstituciją ir stipriausią laisvės tradiciją.

Mes esame laisviausi žmonės žemėje

„250 metų Amerika yra seniausia respublika žemėje. Mes esame laisviausi žmonės žemėje. Turime teisingiausią ir patvariausią Konstituciją. Esame stipriausia ir galingiausia šalis pasaulyje.“

Didžiausią emocinį akcentą JAV prezidentas skyrė Amerikos išskirtinumui. Pasak jo, jokia kita valstybė žmonijos istorijoje nepadarė tiek gero pasauliui, kiek Jungtinės Valstijos.

„Dievo malonės dėka Jungtinės Amerikos Valstijos yra sėkmingiausia, daugiausia pasiekusi ir išskirtiniausia tauta, kada nors egzistavusi žmonijos istorijoje.“

Kalboje nuolat skambėjo mintis, kad laisvė nėra savaime suprantama būsena. Ji nėra gamtos dėsnis – ją sukuria žmonių valia, tikėjimas ir pasiryžimas ją ginti. „Tai nėra pasaulio norma. Tai reta. Tai neįkainojama. Tai stebuklas“, – sakė prezidentas, primindamas, kad didžioji žmonijos dalis per istoriją gyveno skurde, priespaudoje ir smurte, o Amerika parašė visiškai kitokią istoriją.

D. Trumpas daug dėmesio skyrė Nepriklausomybės deklaracijai, kurios paskelbimą pavadino įvykiu, pakeitusiu visą pasaulio istoriją.

„Prieš 250 metų Nepriklausomybės deklaracijos žodžiai pasiuntė žemės drebėjimą per visą ateinantį laiką. Jie sukėlė revoliuciją, kuri tęsiasi iki šiol.“

Ypatinga kalbos dalis buvo skirta keturiems prezidentams, kurių veidai iškalti Rašmoro kalne. Donaldas Trumpas juos pavadino žmonėmis, kurie paskelbė, iškovojo, išgelbėjo ir įtvirtino Amerikos laisvę.

„Tai vyrai, kurie paskelbė laisvę, iškovojo mūsų laisvę, išgelbėjo mūsų laisvę ir užtikrino mūsų laisvę.“

Tautos tapatybė yra tautos likimas

Pasak prezidento, jų atvaizdai kalne primena ne tik istorinius nuopelnus, bet ir pačią amerikietiškos tapatybės esmę.

Kalboje nuolat kartota, kad tautos likimą lemia jos tapatybė.

„Tautos tapatybė yra tautos likimas, o Amerika turi tokį likimą, kokio neturi jokia kita valstybė.“

Prezidentas priminė, kad Ameriką kūrė žmonės, atsivežę Vakarų civilizacijos paveldą iš Didžiosios Britanijos, Atėnų, Jeruzalės ir Romos. Būtent šių tradicijų pagrindu gimė nauja piliečių bendruomenė, kuriai svarbiausios yra laisvė, atsakomybė ir tikėjimas. Viena labiausiai audringais plojimais palydėtų kalbos vietų tapo prezidento žodžiai apie santykį tarp žmogaus ir valdžios.

„Amerikiečiai nenusilenkė prieš karalių ar vyriausybę. Jie klaupėsi tik prieš Visagalį Dievą“, – kalbėjo jis.

Ištikimybė Dievui, laisvei, Konstitucijai ir tautinei vienybei

Prie Rašmoro kalno nuskambėjusi kalba tapo ne tik Nepriklausomybės dienos išvakarių švente. Tai buvo aiškus politinis ir vertybinis pareiškimas, kad, prezidento Donaldo Trumpo įsitikinimu, Amerikos ateitis priklauso nuo ištikimybės jos steigėjų idealams – Dievui, laisvei, Konstitucijai ir tautinei vienybei.

Antroji kalbos dalis tapo ne vien istoriniu pasakojimu, bet ir ryškiu politiniu manifestu. Donaldas Trumpas teigė, kad didžiausias pavojus Jungtinėms Valstijoms šiandien kyla ne iš išorės, o iš bandymų pakeisti pačią Amerikos tapatybę. Prezidentas pabrėžė, kad Ameriką sukūrė ne vien Konstitucija ar įstatymai, bet pirmiausia žmonių charakteris, kultūra ir vertybės, kurios iš kartos į kartą buvo perduodamos vaikams.

Mums nereikia leidimo sakyti, ką galvojame, gyventi taip, kaip norime, garbinti Dievą taip, kaip norime

Didelę kalbos dalį prezidentas skyrė amerikiečių laisvėms. Jis akcentavo žodžio laisvę, religijos laisvę ir teisę turėti ginklą, primindamas, kad jo administracija gynė Antrąją Konstitucijos pataisą.

Tai buvo dvasia, kuri siekė laisvės, ir tai buvo kultūra, kuri sukūrė Ameriką bei iškalė jos didvyrius Rushmore kalne. Ištisas kartas buvo suprantama, kad kiekvieno amerikiečio patriotinė pareiga yra perduoti šią kultūrą savo vaikams ir išsaugoti tautą ateinantiems šimtmečiams.

Tačiau pastaraisiais metais buvo akivaizdžiai mėginama pakeisti šį išskirtinį tautos charakterį, išrauti iš mūsų amerikietišką dvasią, atitolinti mus nuo mūsų istorijos ir padaryti nebeįmanoma net atsakyti į klausimą: ką reiškia būti amerikiečiu?

Žengdami į 250-uosius metus – nepaprastus, nuostabius metus – niekada neturime pamiršti, kad nėra Amerikos laisvės be Amerikos kultūros. Ir nėra Amerikos valstybės be Amerikos žmonių.

Daugelis tautų turi popierines konstitucijas ir teisines sistemas, tačiau jų piliečiai gyvena baimėje ir skurde. Konstitucija yra tokia stipri, kokie stiprūs yra žmonės ir kultūra, kuri ją palaiko.

Kol prisimename, kas esame, visada turime prisiminti, kuo tikime ir ką atstovaujame. Jungtinės Amerikos Valstijos amžinai bus laisvų vyrų ir moterų žemė, ir mes niekada nežlugsime.

Todėl šį vakarą aiškiai ir išdidžiai pasakykime, kuo amerikiečiai yra tokie išskirtiniai ir nepaprasti. Mes sugrąžinsime savo šaliai jos tapatybę.

Visų pirma, amerikiečiai myli laisvę. Mes branginame nepriklausomybę ir žinome, kad esame gražiausios šalies, didingiausios istorijos ir brangiausio paveldo, kokį kada nors apšvietė saulė, paveldėtojai.

Amerikoje mums nereikia niekieno leidimo sakyti tai, ką galvojame, gyventi taip, kaip norime, garbinti Dievą taip, kaip pasirenkame, ar turėti ir nešiotis ginklus. Jūs tai žinote.

Beveik šešerius savo prezidentavimo metus aš gyniau jūsų Antrąją Konstitucijos pataisą. Beveik vienas, tačiau kartu su Johnu ir kitais puikiais žmonėmis mes ją išsaugojome. Ir pažadu – toliau ją ginsiu.

Jūs turite mylėti mūsų šalį. Niekada niekur pasaulyje nebuvo nieko panašaus į Ameriką, ir mes neleisime niekam iš mūsų to atimti.

Tačiau artėjant šiai nuostabiai sukakčiai matome, kad mūsų amerikietiška tapatybė vėl yra puolama. Praėjus vos vienai kartai po to, kai laimėjome Šaltąjį karą prieš komunizmo grėsmę, mūsų šalyje ji vėl atgimsta. Prie to prisideda ir dalis naujai atvykusiųjų į mūsų šalį, kurie priima idėjas, visiškai prieštaraujančias mūsų gyvenimo būdui ir mūsų didžiai sėkmei.

Komunizmas yra laisvų žmonių priešas pasaulyje

Tai didžiausia grėsmė mūsų šaliai – didesnė už Pirmąjį pasaulinį karą, Antrąjį pasaulinį karą, Perl Harboro užpuolimą ar net rugsėjo 11-osios išpuolius. Mes neleisime, kad tai įvyktų. Patikėkite, mes to neleisime.

Komunizmas yra laisvų žmonių priešas visur pasaulyje. Jis niekada neveikė. Tai Konstitucijos priešas. Visų pirma, tai yra 1776 m. liepos 4-osios priešas. Tai iš tiesų yra priešas.

Kol radikalai ir ekstremistai kiekviename žingsnyje puola mūsų neįtikėtiną istoriją, jie tyli apie apgailėtiną komunizmo istoriją, nes jis niekada neveikė. Per tūkstančius metų, nors ir vadintas skirtingais vardais, turėjęs šiek tiek skirtingas ideologijas ir sistemas, jis atnešė daugiau mirčių ir sunaikinimo nei bet kuri kita žmonijos išbandyta sistema. Vien per praėjusį šimtmetį komunizmas pražudė apie 100 milijonų žmonių.

Komunizmas yra visiška gyvenimo, laisvės ir laimės siekio priešingybė. Tai mirtis, tironija ir blogio siekimas. Bedieviška komunistinė moralė skelbia, kad bet kokios priemonės yra pateisinamos siekiant įgyvendinti nežmoniškas vizijas ir pateikti jas kaip gėrį.

Jie nenori gėrio. Jie nemyli Dievo ir Jo nenori. Jie nemyli religijos ir jos nenori. Tačiau mes neleisime jiems laimėti. Jie neturi jokių šansų prieš mus.

Jie negerbia įstatymų, teisingumo, principų, tradicijų ar jūsų Dievo duotų teisių. Tai masinių vagysčių, masinės kontrolės, masinio melo ir masinių žudynių ideologija. Tokioms doktrinoms demokratijoje negali būti vietos, nes pirmasis dalykas, kurį jos padaro atėjusios į valdžią, – sunaikina pačią demokratiją. Taip komunistai pasielgė visose šalyse, kuriose tik įsitvirtino.

Paprastai tariant, komunizmas įkūnija blogiausias idėjas ir didžiausius piktnaudžiavimus, kuriuos žmonijos istorijoje yra sukūrę patys blogiausi žmonės.

Amerikos įkūrimas įkūnija geriausias idėjas ir tradicijas žmonijos istorijoje, kurias sukūrė geriausi žmonės – tokie kaip jūs.

Komunistai negali būti patriotai

Kalboje nuskambėjo ir bene ryškiausia ideologinės vakaro frazės.

„Galite būti ištikimi Karlui Marksui arba galite būti ištikimi Amerikai. Galite būti komunistas arba patriotas. Bet jūs negalite būti ir komunistas, ir patriotas vienu metu“.

Kalbant apie tuos, kurie skleidžia Markso melą apie mūsų paveldą, kurie mūsų vaikams aiškina, kad gyvename pavogtoje žemėje arba kad mūsų didvyriai buvo engėjai, jie daro kur kas daugiau nei šmeižia mūsų praeitį – jie šmeižia ir puola mūsų ateitį.

Aš neleisiu, kad taip atsitiktų. Jie mėgina sugriauti didįjį amerikiečių charakterį, sumenkindami žmones, kurie paskelbė Nepriklausomybę, peržengė Delavero upę, apgyvendino Vakarus ir užkariavo dangų.

Jūs žinote, kas tie žmonės. Tačiau mes niekada neleisime, kad tai įvyktų.

Mūsų protėviai amerikiečiai nepraliejo kraujo Konkorde ir Trentone, Getisburge ir Šilo, Midvėjuje ir Normandijoje tam, kad vagių, radikalų ir bepročių gauja galėtų ateiti ir apiplėšti mūsų tautą.

Mūsų didvyriai žuvo tam, kad nugalėtų, statytų, išgelbėtų ir sukurtų iš tiesų didžią šalį – didžiausią šalį pasaulyje.

Todėl, artėjant 250-ajam Amerikos jubiliejui, mes pasižadame ir prisiekiame, kad visi išgirstų: Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiai nugalės komunizmą.

Neleiskite, kad jie atimtų per daug jūsų laiko. Juk žinote, kad jie švaisto jūsų laiką, tiesa? Tačiau mes neleisime jiems pernelyg ilgai gaišinti mūsų laiko savo žaidimais. Mes greitai juos išsiųsime ir toliau kursime savo šalį – didesnę, geresnę ir stipresnę nei bet kada anksčiau.

Amerika niekada netaps komunistine šalimi

Mes galime pralaimėti kadencijos vidurio rinkimus tik tuo atveju, jei patys leisime sau juos pralaimėti – jei būsime kvaili ir neišmintingi.

Tačiau jei panaikinsime filibusterį, kaip ir turėtume padaryti, ir nedelsdami priimsime įstatymą „Gelbėkime Ameriką“, nepralaimėsime rinkimų šimtą metų. Tai padarysime, ir šimtą metų nepralaimėsime nė vienų rinkimų.

Komunistų partiją sudaro nelegalūs imigrantai, nusikaltėliai ir visi, kurie nenori dirbti. Komunizmas yra nevykėlių ideologija. Toks jis buvo visada ir toks yra dabar. Tai didelis pralaimėtojas.

Pažvelkite į žmones, kurie jį propaguoja. Jie tikrai nėra tie žmonės, kuriais norėtumėte sekti.

Per 250 metų laisvi šios šalies žmonės, gyvendami laisvėje, pasiekė daugiau, nei bet kuri kita visuomenė yra pasiekusi per tūkstančius metų visoje žmonijos istorijoje.

D. Trumpas taip pat kritikavo tuos, kurie, jo nuomone, menkina JAV istoriją ir šalies įkūrėjus. Prezidentas sakė, kad mėginimai vadinti Ameriką „pavogta žeme“, o jos didvyrius – engėjais, reiškia ne tik praeities šmeižimą, bet ir smūgį šalies ateičiai.

„Jie daro daug blogiau nei šmeižia mūsų praeitį – jie puola mūsų ateitį.“

Prisiminęs Amerikos istorinius mūšius – nuo Nepriklausomybės karo iki Antrojo pasaulinio karo – prezidentas sakė, kad amerikiečių didvyriai nežuvo tam, jog jų valstybę perimtų, jo žodžiais tariant, „radikalai, vagys ir bepročiai“.

Kalbos pabaigoje D. Trumpas pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos niekada netaps komunistine valstybe.

„Amerika niekada nebus komunistinė šalis“, – pasakė jis.

Baigdamas kalbą, prezidentas dar kartą sugrįžo prie pagrindinės vakaro minties – per 250 metų Amerika tapo galingiausia valstybe ne dėl valdžios jėgos, o dėl laisvų žmonių kūrybingumo, darbo ir tikėjimo.

„Per 250 metų laisvi šios žemės žmonės su savo laisve pasiekė daugiau negu bet kuri kita visuomenė per tūkstančius žmonijos istorijos metų.“

Taip Rašmoro kalno papėdėje nuskambėjusi kalba tapo ne tik istoriniu žvilgsniu į Jungtinių Valstijų praeitį. Ji buvo ir Donaldo Trumpo politinė deklaracija, kokią Ameriką jis mato žengdama į trečiąjį savo nepriklausomos istorijos šimtmetį – valstybę, kurios pagrindą sudaro tikėjimas, Konstitucija, tautinė tapatybė, laisvė ir ryžtingas pasipriešinimas komunizmui.

Mūsų pasiekimai daro mus amerikiečiais

Donaldas Trumpas siekė parodyti Ameriką kaip valstybę, kurios didybę įrodo ne vien kariniai ar politiniai laimėjimai, bet ir civilizacinis indėlis į pasaulio pažangą. Prezidentas atmetė kritiką, nukreiptą prieš JAV istoriją, pabrėždamas, kad nė viena tauta nėra tobula, tačiau Amerikos laimėjimai gerokai nusveria jos klaidas.

„Mūsų kritikai niekada nesupras, kad Amerika nėra jos klaidų suma. Mūsų klaidos daro mus žmonėmis. Mūsų pasiekimai daro mus amerikiečiais.“

Toliau D. Trumpas išvardijo ilgiausią visos kalbos pasiekimų sąrašą – nuo geležinkelių ir dangoraižių iki interneto, GPS, išmaniųjų telefonų, žmogaus genomo tyrimų bei skrydžių į Mėnulį. Pasak jo, Jungtinės Valstijos tapo moderniosios civilizacijos kūrėja.

„Mes esame tauta, kuri svajojo ir sukūrė šiuolaikinį pasaulį.“

Prezidentas pabrėžė ir Amerikos kultūrinę įtaką, primindamas, kad būtent JAV pasauliui davė daugelį populiariausių sporto šakų, kino, muzikos bei technologinių inovacijų.

Su jam būdingu humoru Donaldas Trumpas užsiminė ir apie Nobelio premiją.

„Amerikiečiai laimėjo daugiausia Nobelio premijų. Na, man jos dar nedavė.“

Salė šiuos žodžius palydėjo juoku ir plojimais.

Statome daugiau gamyklų negu bet kada anksčiau

Nemaža kalbos dalis buvo skirta ekonomikai. Prezidentas tvirtino, kad po jo sugrįžimo į Baltuosius rūmus Jungtinės Valstijos išgyvena neregėtą investicijų bangą.

„Šiandien į Jungtines Valstijas plūsta 19,2 trilijono dolerių investicijų. Tai visų laikų rekordas.“ Pasak D. Trumpo, muitų politika paskatino pramonės sugrįžimą į Ameriką, o visoje šalyje statomos naujos gamyklos.

„Statome daugiau gamyklų negu bet kada anksčiau“, – sakė jis.

Prezidentas kalbėjo ir apie Amerikos karinę galią, primindamas pasaulinius karus bei Šaltojo karo pergalę, o pereidamas prie naujausių tarptautinių įvykių pareiškė, kad Jungtinės Valstijos privertė Iraną ieškoti taikos. Su ironija jis pridūrė:

„Mes suteikėme jiems savaitę atostogų laidotuvėms, nes esame geri žmonės.“

Ši replika, kaip ir nemaža dalis improvizuotų pasisakymų, sulaukė audringos publikos reakcijos. Didelį dėmesį prezidentas skyrė ir kontrastui tarp dabartinės bei ankstesnės administracijos.

Prieš dvejus metus iš mūsų buvo juokiamasi, iš mūsų tyčiotasi, o mūsų tauta nyko. Buvome atsidūrę labai giliame nuosmukyje. To, ką mums padarė ankstesnė administracija, niekada negalime pamiršti.

Šiandien esame karščiausia šalis pasaulyje. Visi mus gerbia – kaip jokią kitą tautą. Atminkite: esame gerbiami taip, kaip nėra gerbiama nė viena kita valstybė. Kiekvienas karalius, kiekvienas ministras pirmininkas, kiekvienas prezidentas mus gerbia labiau nei bet kurią kitą šalį.

Jo teigimu, Amerika susigrąžino tarptautinį autoritetą.

„Šiandien kiekvienas karalius, kiekvienas ministras pirmininkas ir kiekvienas prezidentas mus gerbia labiau negu bet kurią kitą pasaulio valstybę.“

Geriausia – dar ateityje

Kalbos pabaigoje Donaldas Trumpas sukūrė simbolinį Amerikos paveikslą – nuo Niagaros krioklių iki Teksaso naftos telkinių, nuo Vidurio Vakarų javų laukų iki Niujorko dangoraižių, nuo Uolinių kalnų viršūnių iki Meksikos įlankos pakrančių. Visa tai jis pristatė kaip vienos tautos didybės įrodymą.

Jo žinia buvo aiški – artėjantis Jungtinių Valstijų 250 metų jubiliejus turi tapti ne tik istoriniu minėjimu, bet ir naujo Amerikos pakilimo pradžia.

„Geriausia dar laukia.“

Šiais žodžiais Donaldas Trumpas užbaigė beveik pusantros valandos trukusią kalbą prie Rašmoro kalno. Joje susipynė Amerikos istorija, patriotizmas, tikėjimas, ekonominiai pažadai, griežta komunizmo kritika ir įsitikinimas, kad Jungtinės Valstijos įžengia į naują savo istorijos etapą kaip valstybė, pasiryžusi išsaugoti savo tapatybę ir pasaulinę lyderystę.

gettyimages.com nuotraukos

Autorius yra „Tautos forumo“ apžvalgininkas