Nes kultūrininkai XXI a. ją negrįžtamai nudrožė.
Net ūkininkai dabar atrodo kultūringesni. Nors žemės ūkis, bendrai, irgi kultūra. Tai, iš principo, kultūrininkai nudrožė ne žodį, o pačią savo kultūrą?
Nu taip atrodo. Va užtat ir tįsia pro visus galus vardus iš praeities – tai Čiurlioniu prasiplovė aslą praitam mitingėliui, tai J.K. Chodkevičiumi aplipino. O šalia jau visada jų pačių artilerija – fakai ir by…iai.
Nes pati sau „kultūra“ nebėra jokia elito konstanta. Nes kultūrininkas, menininkas šiandien liaudies švelniai „fondososu“ vadinamas. Ar kultūros elitas visada čiulpė šalių kraują, kaip erkė?
Sakysit, anksčiau irgi valdžia išlaikydavo menininkus. „To tak“. Bet karaliai nesirinkdavo pačių blogiausių. Menas buvo amatas ir kūrėjas privalėjo pirma gerai dirbti. Todėl menininkai pinigus tiesiog … užsidirbo, įsivaizduojat?
Postmodernybėje gi „kultūra“ – seniausios pasaulio profesijos „amatas“, nes dirba politinėms ideologijoms, politinėms partijoms. Marketingas.
Reikia naujo žodžio šiandien, sakau kultūrai. Marketūra gal…
Čia vakar Gedo prospekte tie marketūrininkai pusę dienos susirinkinėjo rekvizitą. Eismą stabdė.
Kažkaip gera nuotaika ryte. Galvoju, parašysiu. Geros dienos jums. Dabar madoj būtų pasiųsti vieni kitiems po faką.
Grubus ir netašytas juvelyrės (ar kokios ten kitokios) žodis. Gal iš maurų šalies geriau matyti…
Štai eilėraštis, kuriame visi išvardyti veidai susitinka LRT eterio ir visuomeninio gyvenimo verpete. Eilėse atsispindi tiek kūryba, tiek pramoga, tiek aštri diskusija ar praeities šešėliai:
LRT eteris nubunda su šviesa,
Kur susitinka muzika, kalba ir netiesa.
Seni ekranai mirga, vėl prasideda šou,
Kur tiesa po grimu paslėpta giliau.
LRT cirkas atveria savo duris,
Čia kiekvienas „elertistas“ savo rolę turi.
Liaudanskas Svaras su kaukėm apie laisvę dainuoja,
Nors sistemos dūdos ritmu jis marširuoja.
Svaras tiesą žodžiais kala,
Gatvės, Laisvės dvasia čia randa savo galą.
Jakilaitis kerta, lyg tiesą matuotų,
Bet rėmai nubrėžti, kad sistema nesustotų.
Kaušpėdas senas, iš „Anties“ laikų,
Dabar saugiai gieda ant minkštų palangių.
Samas ir Slavikas juokina minią,
Kad leudis priimtų primestą žinią,
Kad niekas nematytų, kas vyksta užkulisy.
Prokuroras Tapinas skamba – griežtuoju balsu.
Teisybę jis randa, kur kitiems dar tamsu.
Valinskas, Stonkus pokštauja, kol pinigai byra,
O Mamontovas tyliai į tamsą vėl yrė.
Bet fone vis šmėžuoja šešėlis pilkas –
Valionis su praeitim, lyg alkanas vilkas.
KGB rezervas ir konformistų daina,
Etery skamba – jiems visko gana.
Už centą, už šlovę, už vietą po saule,
Sukasi elertistai didžiulėj apgaulėj.
„Reikia naujo žodžio šiandien, sakau kultūrai”.
…
Tai, kad jau turime ir vadiname:
„kultrūra” ir „kultrūristai”!
Ypač po Epšteino fotosesijos, prie tos rūžavos sienelės, kurią organizavo Epšteino vietininkas šioje Teritorijoje.
Pavardės nepamenu, bet jo žmonai paliko 3 mln. $ „kraitį”, už vietinių kultrūristų paslaugas.
OpTV rodytose nuotraukose, prie tos rūžavos sienos, buvo visi, kurie kultrūūūrinosi visuose tuose mitinguose su
„jų pačių artilerija”, t. y. į darbą buvo paleistos jų pačių sukurtos personalizuotos priemonės ir firminiai logotipai arba tie „fakai ir by…iai” ( aš rašyčiau be intarpų, nes ką rodo, tokie ir yra — ***** ).
DI 2026
DI režimas
Viskas
Štai satyrinis žvilgsnis į šį unikalų „burbulą“, kur susitinka eteris, biurokratija ir meninės ambicijos:
Kultūros trikampis
Ant pamatų iš ŽPA nuostatų tvirtų,
Elertistas stovi – su mikrofonu ir be klaidų.
Jis gaudo vėją, transliuoja tiesą (arba ne),
Paskendęs savo svarbioje, skaitmeninėj dainoj.
O „kultūrininkas“? Tas – siela nerami,
Su šaliku net vasarą, su vizija kely.
Jis projektą rašo, paraiškas sapnuoja,
Ir apie „aukštąjį meną“ nuolatos dainuoja.
ŽPA lyg sargas, lyg griežtas tėvas ten stovi,
Kad etikos rėmai nebūtų per stori, nei per ploni.
Stebi kiekvieną kadrą, kiekvieną aštrų žodį,
Kad elertisto laisvė per daug neišsišoktų, rodos.
Susitinka jie kavinėj, kur kava po tris eurus,
Aptarti, kaip kultūra išgelbės mus visus.
Vienas – apie reitingus, kitas – apie gylį,
O ŽPA tik tyliai protokolus pildo… ir netyla.
Taip sukasi ratas – tarp eterio ir biurokratų,
Tarp didžiųjų scenų ir mažų aparatų.
Vieni transliuoja, kiti kuria, treti – vis dar baras,
O žiūrovas? Žiūrovas tiesiog… perjungia kanalą.
…saunuole Jurga…Pratesiant minti – elertistai turetu net miegodami laikyt iskele ta fakini pirsta….Artileristai,artistai ir dar nezinia kokie iskrypeliai…
konkreti ŽPA visiška
pranese,kad agentas 007 ismestas is ZOPOS..