Vidas Rachlevičius
Ne kartą įsitikinome, kad politinės išminties ir sveiko proto stygius yra Socialdemokratų partijos skiriamieji bruožai. Tačiau LSDP nestabdo ir 80 Seimo narių pirmu balsavimu pritarė socialdemokratų inicijuotai Konstitucijos pataisai, kuri leis 16 metų jaunuoliams dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose.
Šalies švietimo sistema jau ir taip yra nususinta iki begėdiškų žemumų, tačiau dabar Lietuvos mokyklas siekiama paversti ir politinių kovų bei rietenų arena, o moksleivius bei mokytojus – partijų manipuliacijų bei propagandos taikiniais.
Liberaliose Vakarų demokratijose vis garsiau skamba siūlymai ankstinti balsavimo amžiaus ribą iki 16 metų. Ši idėja dažniausiai pridengiama kilnia „jaunimo įtraukimo“, „demokratijos plėtros“ ir „ateities kūrimo“ skraiste. Tačiau po šia propagandine migla glūdi ciniška realybė.
Balsavimo teisės suteikimas 16-mečiams nėra nuoširdus siekis išgirsti ar sustiprinti jaunimo balsą, tai yra sąmoningas politinis eksperimentas, kurio tikslas – sukurti lengvai manipuliuojamą rinkėjų bazę, pavaldžią tuštiems šūkiams ir trumpalaikėms emocijoms. Toks žingsnis yra ne tik politiškai neatsakingas, bet ir giliai ydingas filosofiniu bei sociologiniu požiūriu, paverčiantis mokyklas politinių kovų arenomis ir griaunantis pamatinius demokratijos principus.
Trumpai žvilgtelėkime į Europos patirtį. Yra nedaug šalių, kuriose įteisintas balsavimas nuo 16 metų visuose rinkimuose – Austrija, Malta, kai kuriuose rinkimuose – Belgija, dalis Vokietijos federalinių žemių, taip pat Škotija – vietos rinkimuose ir referendumuose, bei kai kurios kitos jurisdikcijos.
Pradinė euforija dėl jaunimo aktyvumo greitai išblėso
Pasižiūrėkime, kaip joms sekėsi. Labiausiai išanalizuotas ir aptartas yra Austrijos pavyzdys. Ten balsavimo amžius iki 16 metų buvo sumažintas 2007 m. Pradinė euforija dėl jaunimo aktyvumo greitai išblėso, nes tyrimai parodė, kad 16–17 metų jaunuolių aktyvumas yra gerokai mažesnis nei vyresnio jaunimo (18–24 m.). Dar svarbiau – sociologinės apklausos atskleidė pavojingą tendenciją: jauniausi rinkėjai yra labiausiai linkę balsuoti už kraštutines ir populistines partijas. Kodėl? Nes būtent šios politinės jėgos meistriškai naudoja supaprastintus naratyvus, emocinius užtaisus ir socialinių tinklų manipuliacijas, kurios geriausiai veikia nebrandžią auditoriją.
Kokios tokio austrų sprendimo pasekmės? Ne stipresnė demokratija, o politinio lauko radikalizacija ir nestabilumas. Vietoj racionalių diskusijų apie sudėtingas reformas, politinė dienotvarkė vis labiau orientuojasi į trumpalaikius, emociškai patrauklius sprendimus, skirtus įtikti rinkėjams, kurie dar neturi gyvenimiškos patirties, kad suprastų ilgalaikes pasekmes.
Škotijoje per 2014 m. nepriklausomybės referendumą 16–17 metų jaunuoliai aktyviai dalyvavo, tačiau tyrimai parodė, kad jų politinės nuostatos dažnai buvo nestabilios ir stipriai veikiamos kampanijų retorikos. Tai nėra netikėta.
Taigi, Europos patirtis rodo ne tiek demokratijos brandą, kiek naują politinės rinkodaros etapą, kuriame jauniausi rinkėjai tampa eksperimentiniu segmentu, o suteikus balsavimo teisę 16-mečiams, laimi ne visuomenė, o politiniai manipuliatoriai.
Ar 16-metis jaunuolis yra brandi asmenybė?
Turbūt pirmas natūraliai kylantis klausimas yra toks: ar 16-metis jaunuolis yra brandi asmenybė? Tai, mano požiūriu, yra esminis klausimas ir argumentas. Teiginys, kad 16-metis yra brandi asmenybė, pajėgi priimti atsakingus politinius sprendimus, yra ir žmogiškai niekam tikęs, ir moksliškai klaidingas. Ką sako mokslas?
Tyrimai aiškiai rodo, kad žmogaus smegenys, ypač kaktinė skiltis (prefrontalinė žievė), visiškai išsivysto tik apie 25-uosius gyvenimo metus. Prefrontalinė žievė yra kaktinėje smegenų srityje esanti dalis, atsakinga už aukščiausio lygio kognityvines funkcijas: planavimą, sprendimų priėmimą, impulsų kontrolę, asmenybės raišką ir emocijų reguliavimą. Tai „mąstančioji“ smegenų dalis, atliekanti valios ir elgesio kontrolę.
Tuo tarpu 16-mečio smegenyse dominuoja limbinė sistema, atsakinga už emocijas, atlygio paiešką ir socialinį spaudimą. Tai reiškia, kad paaugliai politinius sprendimus linkę priimti vadovaudamiesi emocijomis, o ne racionalia faktų analize.
Antras dalykas, kuris man atrodo kritiškai svarbus – gyvenimiškos patirties stoka. Juk branda ateina ne tik su amžiumi, bet ir su patirtimi. 16-metis vis dar gyvena tėvų globoje, neatsako už savo finansinį išlaikymą, nemoka mokesčių, neturi darbo patirties ir nesusiduria su sudėtingais gyvenimiškais iššūkiais, kurie formuoja suaugusio žmogaus pasaulėžiūrą ir atsakomybę. Balsavimas yra ne tik teisė, bet ir pareiga bei atsakomybė, reikalaujanti gebėjimo vertinti ilgalaikes valstybės raidos perspektyvas.
Kaip gali žmogus, kurio didžiausias rūpestis yra kitos dienos kontrolinis darbas ar socialinių tinklų įrašas, atsakingai nuspręsti dėl svarbiausių visuomenės problemų bei valstybės raidos strategijos?
Jaunuoliai yra politinių manipuliacijų taikiniai
Turint galvoje visiškai minimalią gyvenimišką patirtį, jaunuoliai tampa lengvais politinių manipuliacijų taikiniais. Būtent gyvenimiškas nebrandumas paverčia 16-mečius idealiu manipuliacijos objektu. Pirmąją tokią masinę manipuliaciją jaunimu pamatėme 2020 m. birželio pradžioje, kai Vilniuje buvo surengtas susibūrimas, siekiant palaikyti „Black Lives Matter“ judėjimą. Pastaruoju metu – kultūrininkų ir „laisvo žodžio“ protestai. Politikus aptarnaujantys ekspertai, puikiai išmanantys paauglių psichologiją, naudoja visą arsenalą priemonių – tikslines socialinių tinklų kampanijas (angl. micro-targeting), supaprastintus „TikTok“ naratyvus ir emocinius trigerius, kure formuoja jaunuolių nuomonę. Ši manipuliacija yra visiškai ciniška, nes ji pateikiama kaip „jaunimo įgalinimas“ ar „įsitraukimas“, nors iš tiesų tai yra jaunosios kartos išnaudojimas politiniams tikslams pasiekti. O po to dideliu proteliu nepasižyminčios Vilniaus burbulo mamytės aikčioja, koks puikus ir savo šaliai neabejingas jaunimas.
Trečias dalykas, kuris man atrodo labai pavojingas, yra siekis mokyklas paversti politinių konfliktų arenomis. Kiekviename gyvenimo etape yra savi prioritetai, o ankstyvas moksleivijos įtraukimas į politinę veiklą yra žalingas ne tik jų pačių asmeniniam tobulėjimui, bet ir kelia pavojų visuomenės stabilumui.
Juk pagrindinė užduotis – lavintis. Jaunuoliams, visų pirma, reikia susitelkti į mokslą. Tai yra laikas, kai klojami tvirti pamatai visam tolimesniam gyvenimui ir karjerai. Akademinės žinios, kritinio mąstymo ugdymas, asmenybės lavinimas, kūrybiškumo ir savojo kelio paieškos – tai turėtų būti 16-mečio dienotvarkės pagrindas. Politika, su savo purvinomis kovomis, kompromisais ir cinizmu, yra ankstyvas ir mirtinas šio proceso trikdis. Įtraukus 16-mečius į politinę veiklą, jų dėmesys nusisuka nuo esminių ugdymo tikslų, o tai ilgalaikėje perspektyvoje kenkia jų pačių gerovei.
Mokyklų politizavimas
Dar pavojingesnė pasekmė – mokyklų politizavimas ir virtimas politinių kovų arenomis. Suteikus balsavimo teisę nuo 16 metų, politikai neišvengiamai ateis į mokyklas. Tai bus ne „pilietinio ugdymo“ pamokos, bet aktyvi agitacija, partinių grupuočių formavimas tarp mokinių, spaudimas mokytojams ir administracijai. Mokykla, kuri privalo būti politiškai neutrali, emociškai saugi ir orientuota į lavinimąsi, taps poliarizuota ir konfliktiška aplinka. Vietoj to, kad mokiniai mokytųsi kritiškai vertinti skirtingas idėjas, jie bus įtraukti į primityvų partinį pasidalijimą, kuris tik dar labiau sustiprins visuomenės poliarizaciją.
Jei tokia Konstitucijos pataisa būtų prastumta, tai būtų naujas visuomenės degradacijos raundas. Juk visuomenė, kurioje didelę įtaką rinkimų rezultatams turi nebrandūs rinkėjai, neišvengiamai infantilizuojasi. Jau ir taip neturime normalios politinės diskusijos, o šiuo atveju ji būtų sutekta vien į emocijas, trumpalaikius sprendimus ir populistinius pažadus.
Šis pavyzdys rodo, kad klasikinės dešinės reformos, reikalaujančios išminties, kantrybės ir ilgalaikio planavimo, jau dabar yra politiškai nepopuliarios. Partijos orientuojasi į primityvų „čia ir dabar“ poreikių tenkinimą ir atvirai ignoruoja ateities iššūkius.
Šis ciniškas ir nemokšiškas eksperimentas rodo, kad politikai siekia sukurti visuomenę, kurią manipuliuojant būtų lengva valdyti. 16-mečiai yra tik pirmasis žingsnis. Ilgainiui tai prives prie rinkimų technologijų bei rezultatų, kai laimės geriausi manipuliacijos specialistai. Tai griauna pamatinius demokratijos principus ir paverčia rinkimus tik galios pasidalijimo priemone. Be to, tai dar labiau paspartintų kritinio mąstymo eroziją. Ankstyvas įsitraukimas į politinį pasidalijimą ir konfrontaciją trukdo ugdyti tikrąjį kritinį mąstymą. Vietoj to, mokiniai išmoks partinių šūkių ir supaprastintų naratyvų, kurie trukdys jiems suprasti sudėtingas socialines ir politines problemas. Tai sukurs visuomenę, kurioje dominuos šališkumas ir negebėjimas vesti konstruktyvų dialogą.
NEPATOGIOS TIESOS
*16-metis nėra brandi asmenybė. Moksliniai tyrimai aiškiai rodo, kad jų smegenys ir asmenybė vis dar vystosi, todėl jie negali priimti atsakingų politinių sprendimų.
*Jaunuoliai yra viena labiausiai socialiai paveikiamų grupių. Jie intensyviai naudoja socialinius tinklus, kuriuose informacija dažnai yra fragmentuota, emocionali ir algoritmiškai pritaikyta vartotojo silpnybėms. Tokia informacinė aplinka sukuria idealią terpę manipuliacijai.
*Tikrasis šių pataisų tikslas nėra „jaunimo įgalinimas“, o lengvai manipuliuojamos rinkėjų bazės, kuri yra pavaldi populistiniams šūkiams, sukūrimas. Politinės jėgos nori matyti jaunimą ne kaip lygiaverčius piliečius, o kaip lengvai paveikiamą elektorato segmentą.
*Europos patirtis rodo, kad jauniausi rinkėjai dažniausiai palaiko kraštutines ir populistines jėgas.
*Mokyklos taps politinių kovų arenomis. Taip bus visiškai sugriauta dar kažkiek neutrali ugdymo aplinka, paminti jaunos asmenybės lavinimo prioritetai. Tai kelia fundamentalią problemą: ar mokykla turi ugdyti pilietį, ar formuoti rinkėją? Šie du tikslai nėra tapatūs.
*Balsavimo amžiaus mažinimas infantilizuoja politinę diskusiją, orientuojasi į trumpalaikius, emocinius sprendimus ir stiprina manipuliaciją, ilgainiui griauna demokratijos pamatą.
Šaunuoliai socialdemokratai, kuo anksčiau pradės, tuo tobulesnę patirtį įgys.
Pažiūrėkite į S. Skvernelį, koks varganas atrodo, po generalinės prokurorės išstojimo Seime. O jeigu būtų pradėjęs nuo 16 metų… sunku net įsivaizduoti kokių pinigų įsisavinimo aukštumų būtų pasiekęs. Per tuos 40 metų, kurie praėjo nuo šešioliktojo gimtadienio, net „sroką“ būtų atsėdėjęs, gal būt ir ne vieną.
Kvailys tas V. Rachlevičius, o tiek metų buvo komunistu.
Balsavimo teisė turėtų būti suteikiama nuo tiek pat metų kaip ir teisė įsigyti tikrą, rimtą ginklą. Tokį ginklą LT galima įsigyti nuo 23 m.
Kaip tu gali išsirinkti sau ant galvos politikaną ir dar neturėti teisės nuo jo apsiginti?
Labai profesionalus straipsnis. Reikėtų nepamiršti, į kur tai veda aiškiais pasireiškimo pavidalais. Būtent į chunveibinizmą, ką vainikuoja kultūrinė revoliucija, o jos pirmuosius požymius jau, tarsi, galėtume apčiuopti.
Suprantamas komuniagų noras pritraukti „naujų’ rinkėjų, nes jie darosi panašūs į mamutų partiją ir „seni” rinkėjai po truputį palieka šią ašarų pakalnę, bet čia komuniagos daro esminę klaidą…jeigu jie prastums šią Konstitucijos pataisą, kuom aš nelabai abejoju, tai „naujus” rinkėjus gaus pirmiausia konservatnykai, kurie yra labai „modernūs ir šiuolaikiški”, dalis balsuos už Vagių partiją liberastus , na o daliai priimtina įvairovė ir įtrauktis…tai juos įtrauks laisviečiai ir komuniagos liks prie suskilusios geldos…Kita vertus, nematau labai kažkokio pablogėjimo Marijos žemės politiniame gyvenime…lietuviams savo valstybės jau nebereikia…svarbu, kad „gerai” gyvena, todėl absoliučiai daugumai visiškai tas pats, kas galės balsuoti ar 16 metų vaikai ar „legalūs” valkatos plūstantys kaip tarakonai iš viso pasaulio ir nemokantys nė žodžio lietuviškai…Mes to verti i…tik labiausiai man gaila tų kurie prieš krūvą metų kovojo už Laisvą Lietuvą ir paaukojo tai ką turėjo brangiausio…savo gyvybę, nemažai paaukojo ir savo sveikatą…ir dabar matosi kokie tos kovos rezultatai…Lietuva iš tikrųjų tapo laisva….nuo visko:sąžinės, garbės, pagarbos, empatijos ir dar daug ko…Ir tos laisvės rezultatas gali pasirodyti gerokai greičiau nei gali atrodyti…tik greičiausiai jis nebus toks kokio visi tikisi…
…redakcija yra….gviazdos.
Savaitraščio „Lietuvos profsąjungos” pirmame puslapyje 1989 m. dar puikavosi šūkis „Visų šalių proletarai vienykitės!”. Tuo metu redaktorius buvo Budnikas. Tai daug ką pasako 🙂
…tas zmogenas aiskiai yra gaves kazkokia psixologine trauma….o gal,siaip,yra parkrites ir susitrenkes momeneli……kad ir kaip ten butu,kazkas su juo ne tvarkoj…….Ne veltui ir feisas toks rusciai susireiksmines,lyg sakytu……uuuuuch,visus istrinsiu,brrrr
…jau dabar gyvenam beprotnamy..su visokiais simasoidais ar benskunskiokais….kuo toliau,tuo graziau…..net isivaizduot baugoka.Zo,linksmybes tesiasi,ura,tawariscy….. ***** prasti zadei.