Paskutinė Ispanijos viltis: ar Aukščiausiasis Teismas gali sustabdyti masinį migrantų legalizavimą?

Dešimtims tūkstančių migrantų skubant į institucijas visoje Ispanijoje pradėti įteisinimo proceso, šalies dešiniesiems sparčiai senka laikas bandant sustabdyti šį sprendimą. 

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas ir jo kraštutinių kairiųjų vyriausybė dar nepasiekė finišo tiesiosios, kai kalbama apie planą legalizuoti šimtus tūkstančių nelegalių migrantų. Dabar Ispanijos teisininkų grupė „Hazte Oír“ žengė pirmąjį sėkmingą žingsnį, ginčydama vyriausybės karališkąjį dekretą, kuriuo įstatymas buvo priimtas be parlamento balsavimo.

Po to, kai „Hazte Oír“ prašymą priėmė nagrinėti Ispanijos Aukščiausiasis Teismas, vyriausybė dabar turi nepratęsiamą 20 dienų terminą perduoti visą administracinę bylą dėl masinio legalizavimo.

🇪🇸🚨With up to 800,000 migrants set to be legalized in Spain, massive crowds have gathered outside the Moroccan Consulate in Almería.

The Moroccan Government says it will streamline documentation so that its citizens can quickly become regularized.pic.twitter.com/GK4Q62yVVs

— Remix News & Views (@RMXnews) April 16, 2026

Nors tai negarantuoja dekreto atšaukimo, situacija sukuria didelį teisinį neapibrėžtumą. Priimdamas bylą, Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad yra pakankamas teisinis pagrindas nagrinėti ieškinį iš esmės, o ne jį atmesti.

Pasak „La Razón“, Teismas tikrins, ar vyriausybė laikėsi tinkamų teisinių procedūrų ir ar turėjo konstitucinius įgaliojimus naudoti karališkąjį dekretą masiniam įteisinimui.

Šiuo metu teisinė rizika vyriausybei išlieka didelė. Ieškovai teigia, kad tokiai priemonei reikalingas parlamento priimtas įstatymas, o ne ministrų kabineto dekretas. Be to, „Hazte Oír“ paprašė laikinai sustabdyti įstatymo taikymą. Jei Aukščiausiasis Teismas tai patvirtintų, legalizavimo procesas būtų nedelsiant įšaldytas, kol bus priimtas galutinis sprendimas.

„Hazte Oír“ teigia, kad leidus dekretui įsigalioti, būtų padaryta „nepataisoma žala“, nes šimtams tūkstančių žmonių būtų suteiktas teisinis statusas – situacija, kurią būtų itin sunku ar net neįmanoma pakeisti, net jei vėliau dekretas būtų pripažintas neteisėtu.

Jau dabar socialiniuose tinkluose plinta vaizdai, kuriuose matyti tūkstančiai migrantų, visoje šalyje stovinčių eilėse prie įvairių institucijų, kad gautų dokumentus legalizacijai. Balandžio 15 d. įsigaliojęs įstatymas sukėlė daug ginčų ir sulaukė stipraus konservatyvių bei dešiniųjų partijų pasipriešinimo.

„Tai eilės masinio įteisinimo valdymui kiekvienoje Ispanijos savivaldybėje. Rytoj šis chaosas persikels į sveikatos centrus, socialines tarnybas, nekilnojamojo turto agentūras… Tai vadinama „thirdworldization“. Tai jau vyksta. Mūsų prioritetas – radikaliai tai pakeisti“, – teigė partijos „Vox“ lyderis Santiago Abascalis.

Estas son las colas para gestionar la regularización masiva en cada municipio de España.

Mañana este caos se trasladará a los centros de salud, a los servicios sociales, a las inmobiliarias…

Se llama tercermundización. Ya está pasando. Nuestra prioridad es revertirla,… pic.twitter.com/kfxq0tO5Wf

— Santiago Abascal 🇪🇸 (@Santi_ABASCAL) April 16, 2026

Tuo tarpu Sánchezas aktyviai gynė dekretą, teigdamas: „Ačiū pilietinei visuomenei, institucijoms, Bažnyčiai, socialiniams partneriams ir „Plataforma Regularización Ya“ už tai, kad tai tapo įmanoma. Įteisinimas yra ne tik būtinas – jis yra teisingas. Tai jau egzistuojančios tikrovės pripažinimas. Jis užtikrina teises ir pareigas, orumą bei socialinę sanglaudą.“

Tikimasi, kad įstatymas turės reikšmingą poveikį ne tik Ispanijai, įskaitant jos viešąsias paslaugas, bet ir visai Europai, nes legalizuoti migrantai galės laisvai judėti ES teritorijoje.

„Hazte Oír“ advokatai pabrėžia negrįžtamą dekreto pobūdį ir teigia, kad toks sprendimas turėjo būti priimtas parlamente. Asociacijos atstovas Javier María Pérez-Roldán nurodo, kad dekretas iš esmės keičia sistemą: „leidimų gyventi ir dirbti išdavimas, registracija socialinėje apsaugoje, galimybė gauti išmokas ir galutinių išsiuntimo sprendimų sustabdymas“.

Organizacija taip pat teigia, kad dekretas „struktūriškai keičia valstybės imigracijos politiką“, turėdamas ilgalaikį poveikį darbo rinkai, socialinių išmokų sistemai, savivaldybių registrams ir, vidutiniu laikotarpiu, rinkėjų sąrašams.

Kaip pažymi kritikai, masinė amnestija gali dar labiau apsunkinti viešąsias paslaugas, kurios jau patiria spaudimą dėl didelės migracijos.

„Masinis įteisinimas be planavimo tiesiogiai veikia pagrindinių viešųjų paslaugų – švietimo ir socialinių – pajėgumus ir daro poveikį kolektyviniams interesams“, – teigė Pérez-Roldán.

Nors Aukščiausiasis Teismas kol kas nesustabdė įstatymo galiojimo, toks sprendimas dar gali būti priimtas, kai bus įvertinti visi dokumentai. Tokiu atveju legalizavimo procesas būtų laikinai įšaldytas, sukuriant teisinį neapibrėžtumą migrantų prašytojams.

Karališkieji dekretai paprastai taikomi tik „ypatingo ir skubaus poreikio“ atvejais. „Hazte Oír“ tvirtina, kad šiuo atveju tokios skubos nėra, ir kaltina vyriausybę siekiu apeiti įprastą įstatymų leidybos procesą.

Tuo tarpu vyriausybė argumentuoja, kad situacija yra neatidėliotina dėl darbo jėgos trūkumo tokiuose sektoriuose kaip žemės ūkis ir svetingumas, taip pat dėl būtinybės įtraukti „nematomus“ žmones į socialinės apsaugos sistemą ir taip prisidėti prie būsimų pensijų finansavimo.

Kol kas neaišku, ar Aukščiausiasis Teismas pritars šiems argumentams.

Nors karališkasis dekretas leido vyriausybei paspartinti procesą apeinant parlamentą, tai gali tapti ir pagrindine jo silpnąja vieta.

rmx.news