Donaldui Trumpui spaudžiant NATO šalis daugiau investuoti į gynybą, daugelis Europos valstybių dabar spartina karinių pajėgumų stiprinimą

Tai pirmoji serijos dalis, kurioje nagrinėjami iššūkiai, su kuriais susiduria NATO aljansas.

NATO tapo „išpūsta architektūra“, pernelyg priklausoma nuo Amerikos karinės galios, „Fox News Digital“ teigė buvęs vyresnysis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Keithas Kelloggas.

Prezidentui Donaldui Trumpui spaudžiant NATO sąjungininkes didinti gynybos finansavimą, nurodant išvesti 5 tūkst. JAV karių iš Vokietijos ir signalizuojant apie galimus pajėgų mažinimus Ispanijoje bei Italijoje, Aljanso viduje auga susirūpinimas: nepaisant daugelį metų didėjančių Europos gynybos biudžetų, NATO vis dar itin priklauso nuo Amerikos karinės galios – nuo priešraketinės gynybos ir žvalgybos iki logistikos bei branduolinio atgrasymo.

Didėjantis atotrūkis tarp politinių įsipareigojimų ir realių karinių pajėgumų skatina raginimus imtis struktūrinių pokyčių Aljanse, NATO susiduriant su augančia Rusijos grėsme ir nestabilumu Artimuosiuose Rytuose.

D. TRUMPAS „TURI TEISĘ PIKTINTIS“ EUROPOS IŠDAVYSTE IRANUI, SAKO BUVUSI M. THATCHER PATARĖJA

NATO disbalansas nėra nei teorinis, nei naujas, „Fox News Digital“ sakė į pensiją išėjęs generolas leitenantas Keithas Kelloggas: „Prezidentui sakiau… galbūt reikėtų kalbėti apie pakopinius santykius NATO viduje“, – taip jis apibūdino pokalbius su D. Trumpu per pirmąją jo kadenciją apie Aljanso ateitį. „…mums reikia sukurti naują, nesant geresnio termino, naują NATO, naują gynybinį suderinimą su Europa.“

Kelloggas pridūrė, kad Aljansas politiškai išsiplėtė, tačiau kariniu požiūriu nesustiprėjo, todėl atsirado vis didesnis atotrūkis tarp įsipareigojimų ir realių pajėgumų.

„Pradėjote nuo 12 narių, o dabar jų yra 32, ir, mano manymu, tai susilpnino Aljanso efektyvumą“, – sakė jis, dabartinę NATO pavadindamas „labai išpūsta architektūra“.

„Jie neinvestavo pakankamai į gynybą. Jų gynybos pramonė ir karinės pajėgos nusilpo. Pažvelgus į britus dabar, jie vos pajėgia dislokuoti pajėgas: turi du lėktuvnešius, tačiau abu yra remontuojami. Iš šešių brigadų realiai parengta tik viena. Pažvelgus į pajėgumus, jų tiesiog nėra. Todėl manau, kad turime tai pripažinti ir pasakyti: mums reikia kažko kito“, – „Fox News Digital“ sakė J. Kelloggas, vienas iš Amerikos saugumo centro „America First Foreign Policy Institute“ vadovų.

Tačiau ne visi sutinka, kad Aljansas praranda aktualumą

„Jis dar niekada nebuvo toks aktualus“, – sakė JAV armijos karo koledžo profesorius Johnas R. Deni, teigiantis, kad NATO išlieka kertiniu JAV nacionalinio saugumo elementu.

„Tam yra dvi priežastys“, – aiškino jis. „Pirma, tai mūsų lyginamasis pranašumas prieš Kiniją ir Rusiją… jos neturi nieko panašaus.“

„Ir antra – NATO užtikrina mūsų svarbiausių prekybos ir investicijų santykių saugumą bei stabilumą“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje ekonominius ryšius tarp Šiaurės Amerikos ir Europos.

Priklausomybė: dizainas ar silpnumas?

Maždaug 2010 m. Jungtinės Valstijos sudarė apie 65–70 proc. NATO gynybos išlaidų, rodo Londone įsikūrusios ekspertų grupės „Henry Jackson Society“ analizė.

„Jie visada buvo priklausomi nuo JAV“, – apie Europos sąjungininkus sakė Kelloggas.

„Sąjungininkai apskritai remiasi vieni kitais atgrasymo ir gynybos srityje“, – teigė Deni, paaiškindamas, kad aljansai egzistuoja tam, jog „sutelktų išteklius“ ir „suvienytų individualias pajėgas“.

Deni kaip aiškų pavyzdį, ką JAV gauna iš Aljanso, nurodė sausumos pajėgas, pažymėdamas, kad „sąjungininkų mechanizuotų pėstininkų pajėgų Europoje yra gerokai daugiau nei amerikiečių“.

Vis dėlto jis pripažino, kad pasitikėjimas kartais tapdavo pernelyg didelis.

„Praeityje… galima teigti, kad Europos sąjungininkai pernelyg rėmėsi amerikiečių konvencine gynyba“, – sakė jis, turėdamas omenyje 2000-uosius metus.

Pasak jo, tai iš dalies lėmė JAV prioritetai, nes Vašingtonas spaudė Europos sąjungininkus daugiau dėmesio skirti karams Afganistane ir Irake, o ne teritorinei gynybai.

Seeneris NATO apibūdino kaip „formaliai kolektyvinę, tačiau funkciškai asimetrišką“ organizaciją, kurioje JAV suteikia neproporcingai didelę dalį „aukščiausio lygio pajėgumų“.

Ši asimetrija ryškiausiai matoma branduolinio atgrasymo srityje.

Pasak J. Seenerio, JAV suteikia didžiąją dalį NATO branduolinio arsenalo, įskaitant tarpžemynines balistines raketas, iš povandeninių laivų paleidžiamas sistemas ir strateginius bombonešius. Tai reiškia, kad atgrasymas iš esmės remiasi prielaida apie JAV atsakomąjį smūgį.

Vienas NATO pareigūnas televizijai „Fox News Digital“ teigė, kad „JAV branduolinio atgrasymo priemonės negali būti pakeistos, tačiau akivaizdu, jog Europa turi stiprėti. Dėl to nėra jokių abejonių. Reikia geresnės pusiausvyros gynybos ir saugumo srityje. Tai svarbu tiek dėl gyvybiškai svarbaus JAV vaidmens pasaulyje ir jai reikalingų išteklių, tiek todėl, kad tai yra teisinga.“

„Gera žinia, – pridūrė pareigūnas, – yra ta, kad sąjungininkai būtent tai ir daro. Jie stiprėja, dirba kartu tarpusavyje ir su JAV, siekdami užtikrinti, kad kartu turėtume viską, ko reikia atgrasyti ir apginti milijardą žmonių euroatlantinėje erdvėje.“

Sistemos, kurių NATO negali pakeisti

Be branduolinių ginklų, priklausomybė apima ir visą Aljanso operacinį stuburą.

J. Seeneris pabrėžė, kad JAV teikiamos žvalgybos, stebėjimo ir informacijos rinkimo sistemos, taip pat logistika ir vadovavimo infrastruktūra yra būtinos NATO operacijoms.

„Be JAV žvalgybos ir stebėjimo NATO prarastų situacijos suvokimą ir ankstyvojo perspėjimo pajėgumus“, – sakė J. Seeneris ir pridūrė: „Tai reikštų, kad, pavyzdžiui, Rusija galėtų pulti Europą, o Europa apie tai arba nesužinotų laiku, arba jai prireiktų per daug laiko tinkamai sureaguoti ir apsiginti.“

Kelloggas taip pat teigė, kad didelė dalis Europos karinių pajėgumų neatitinka aukščiausio lygio sistemų standartų.

„Jei vertintume jų įrangą pagal A, B, C, D, E, F skalę, dauguma jų būtų B arba C lygio žaidėjai“, – sakė jis. „Tai nėra pirmosios linijos pajėgumai.“

Jis pažymėjo, kad oro ir priešraketinė gynyba išlieka viena didžiausių spragų, pabrėždamas, jog nors Europos šalys remiasi JAV gaminamomis sistemomis, tokiomis kaip „Patriot“ ir THAAD, „jos neturi nieko panašaus, ką galėtų pasiūlyti pačios“.

Kelloggas tai siejo su daugelį metų trukusiomis nepakankamomis investicijomis, teigdamas, kad Europos gynybos pramonė „atrofavosi“, ir pridūrė, kad Jungtinės Valstijos dabar taip pat „iš naujo mokosi“, kaip stiprinti savo pramoninius pajėgumus.

Deni teigė, kad šiandien situacija yra kur kas sudėtingesnė ir nevienareikšmė.

„Aljanso išlaidos gynybai padidėjo… o po 2022 metų jos išaugo dar labiau“, – sakė jis, nurodydamas Rusijos invaziją į Krymą 2014 m. kaip lūžio tašką.

Tačiau jis perspėjo, kad karinių pajėgumų stiprinimas reikalauja laiko, ir pažymėjo, kad daugelis suplanuotų patobulinimų dar tik bus įgyvendinti per artimiausius metus.

Deni kaip augančių Europos pajėgumų pavyzdį nurodė neseniai įsigytas JAV sistemas, pažymėdamas, kad tokios šalys kaip Lenkija, Rumunija, Norvegija ir Danija perka JAV gaminamus naikintuvus F-35.

„F-35 negalima pagaminti per vieną naktį“, – sakė jis ir pridūrė, kad daugeliui šių projektų įgyvendinti prireiks metų.

Vienas NATO pareigūnas televizijai „Fox News Digital“ teigė, kad Aljansas „turi judėti toliau ir greičiau“, siekdamas atremti augančias grėsmes, ir atkreipė dėmesį į naujus pajėgumų tikslus, dėl kurių gynybos ministrai susitarė 2025 m. birželį.

Pareigūnas teigė, kad prioritetai apima oro ir priešraketinę gynybą, tolimojo nuotolio ginklus, logistiką ir dideles sausumos pajėgas. Jis pažymėjo, kad nors detalės išlieka įslaptintos, planuose numatyta penkis kartus padidinti oro ir priešraketinės gynybos pajėgumus, įsigyti „tūkstančius daugiau“ šarvuočių ir tankų bei „milijonus daugiau“ artilerijos sviedinių. NATO taip pat siekia padvigubinti pagrindinius pajėgumus tokiose srityse kaip logistika, transportas ir medicininė parama.

Pareigūnas pridūrė, kad sąjungininkai didina investicijas į karo laivus, orlaivius, bepiločius orlaivius, tolimojo nuotolio raketas, taip pat kosmoso ir kibernetinius pajėgumus, kartu stiprindami parengtį ir modernizuodami vadovavimo bei kontrolės sistemas.

„Šie tikslai dabar įtraukti į nacionalinius planus“, – sakė pareigūnas ir pridūrė, kad sąjungininkai turės parodyti, kaip ketina juos įgyvendinti per ilgalaikes investicijas į gynybą ir pajėgumų plėtrą.

NATO pareigūnas taip pat pažymėjo, kad Europos sąjungininkai vadovauja tarptautinėms pajėgoms Vidurio ir Rytų Europoje, o JAV ir Kanada yra pagrindinės valstybės Lenkijoje ir Latvijoje. Be to, tęsiamos oro policijos misijos ir NATO KFOR operacija Kosove.

Kas nutiktų, jei JAV pajėgos būtų išskaidytos kitur?

Kelloggo perspėjimas yra aiškus: NATO atgrasymas tiesiogiai priklauso nuo JAV buvimo.

„Tas, dėl kurio visada reikia nerimauti… yra Rusija“, – sakė D. Kelloggas, 2025 m. buvęs D. Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai ir Rusijai.

Jei JAV pajėgos būtų stipriai įtrauktos kituose regionuose, NATO galėtų susidurti su rimta įtampa, ypač žvalgybos ir logistikos srityse.

Pasak Kelloggo, didžiausias pavojus yra delsimas. „Mes nesužinosime, kol tai neįvyks“, – sakė jis. „O tada jau gali būti per vėlu reaguoti.“

Tačiau Deni tvirtino, kad Aljansas išlieka strateginiu turtu, o ne našta.

Jo teigimu, pagrindinis klausimas yra ne tai, ar NATO vis dar veikia, o tai, ar sąjungininkai sugebės pakankamai greitai prisitaikyti, kad Aljansas ir toliau išliktų veiksmingas.

fexnews.com