
Pirmoji vasaros savaitė prasidėjo nepaprastai turiningai.
Šeštadienį Vilniaus centre, vykstant LGBTQ+ bendruomenės organizuotoms eitynėms „Už lygybę“, prie Katedros aikštės susirinko daugiau kaip šimtas protestuotojų, pasisakiusių prieš LGBT ideologiją ir jos sklaidą visuomenėje. Protesto dalyviai giedojo krikščioniškas giesmes, meldėsi, laikė Lietuvos valstybės vėliavas bei įvairią krikščionišką simboliką.
Susirinkusieji atsinešė plakatus su užrašais „Protestas prieš LGBT ideologiją“, „Kodėl mokyklose kišate LGBT per prievartą“, „Už šeimą, už tautą, už ateitį“, „STOP komunistiniam liberalizmui“, „Šalin rankas nuo vaikų“ ir kitais šūkiais.
Tuo pat metu sostinės gatvėmis žygiavo keli tūkstančiai „Lithuanian Pride 2026“ eitynių dalyvių. Renginys buvo viena pagrindinių šių metų „Baltic Pride“ programos dalių.
Viena iš protesto organizatorių, menininkė Gražina Ajauskienė, teigė, kad pagrindinis susirinkimo tikslas buvo malda už žmones, dalyvavusius LGBTQ+ eitynėse.
„Šiandien kovojome dvasinę kovą už klystančias sielas, susibūrusias Vilniuje – „Lithuanian Pride“ 2026 eitynėse „Už lygybę!“. Maldos esmė – atsilyginti Dievui už viešai daromas nuodėmes ir jų propagavimą“, – sakė ji.
Pasak G. Ajauskienės, maldoje dalyvavo įvairių katalikiškų bendruomenių atstovai iš Vilniaus ir Kauno, taip pat Šv. Pijaus X kunigų brolijos (FSSPX), Šv. Onos bendruomenės bei Marijos legiono nariai.
Naujienų agentūros BNS duomenimis, įvairiose Vilniaus vietose protestavo kelios grupės – nuo kelių iki kelių dešimčių žmonių. Vieni laikė plakatus su užrašais „Šeima tik vyras, moteris ir vaikai“, kiti meldėsi ar skandavo „Lietuva“.
Proteste dalyvavusi socialinė darbuotoja Mykolė teigė, kad LGBTQ+ eitynės nesuderinamos su jos krikščionišku supratimu apie šeimą ir žmogų.
„Mes esame už natūralią, normalią, gražią Lietuvą. Tai neatitinka katalikiško, krikščioniško požiūrio“, – sakė ji.
Tarp „Gyvenimo ir mirties“
Kitas protesto dalyvis, verslininkas Giedrius, tvirtino manantis, kad LGBTQ+ judėjimo propaguojamos idėjos gali neigiamai paveikti jaunimą.
Tuo tarpu sostinės savivaldybės tarybos narys Almantas Stankūnas įvykius Vilniuje apibūdino kaip simbolinį pasirinkimą tarp „Gyvenimo ir mirties“. Savo komentare FB jis pabrėžė, kad kitą dieną po LGBTQ+ eitynių sostinėje prasidėjo 6-asis Apaštalinis Dievo Gailestingumo kongresas, į kurį susirinko piligrimai iš įvairių pasaulio šalių. Jo nuomone, šie du renginiai atspindi iš esmės skirtingas vertybines kryptis.
A. Stankūno vertinimu, LGBTQ+ eitynės yra neomarksistinės ideologijos įkvėptas reiškinys. Šios idėjos veda į dvasinę ir moralinę degradaciją. Tuo tarpu Dievo Gailestingumo kongresą jis pristatė kaip tikrosios meilės, gyvybės ir dvasinio atsinaujinimo šaltinį.
Sostinės tarybos nario vertinimu Vilniaus meras Valdas Benkunskas, kuris dalyvavo „Lithuanian Pride“ renginiuose, socialiniuose tinkluose paskelbė žinutę, jog „kiekvienas žmogus turi teisę laisvai mylėti“.
Tačiau tai trumparegiška pozicija. Tikroji meilė yra dvasinė ir kylanti iš santykio su Dievu, todėl jos negalima sutapatinti su seksualinės orientacijos ar lytiškumo klausimais.
„Valdai, būsiu atviras – jūs esate vienas didžiausių skurdžių, jeigu taip rašote, nes nesuprantate ar nenorite suprasti, kad tikros Meilės negali niekas suvaržyti ir uždrausti. Ir tai įrodė daugelis iškiliųjų politinių ir tikėjimo kalinių gulaguose ir konclageriuose. Mylintys šia meile tampa viena su Dievu – Meilės šaltiniu ir jų dvasia išsilaisvina iš bet kokių išorinių suvaržymų, – rašė jis.
Jūsų meilė, kuriai kas nors gali kliudyti ir kurią jūs aukštinate galų gale susiveda į primityvų jusliškumą, koktų gašlumą ir santykį su kitais žmonėmis kaip su priemonėmis savo įgeidžiams patenkinti. Paimkime iš LGBT 500 000 eurų, kuriuos skyrė ES, jūs (85 000 eurų), centrinės Lietuvos institucijos ir kiti ir neliks jokių paradų ir reikalavimų įteisinti galimybę homoseksualiems asmenims registruoti šeimas ir įsivaikinti vaikus.“
A. Stankūnas svarstė apie viešųjų lėšų naudojimą LGBTQ+ renginiams finansuoti ir teigė, kad be finansinės paramos tokie renginiai nebūtų tokio masto (žemiau pateikiama LGBT renginiui skirtų lėšų lentelė).

Poveikis jaunimui
Svarbiausia, kad seksualizuoti vieši vaizdai gali neigiamai veikti nepilnamečius ir skatinti įvairias socialines bei psichologines problemas. Tarybos nario nuomone, renginio metu buvo pažeistas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas, ir dėl to kalta miesto valdžią.
„Jūs pagarbinote „meilę“, kai du raumeningai vaikinai, kiek galėdami daugiau apsinuoginę gašliais judesiais bando patraukti žmonių dėmesį, – skelbia A. Stankūnas. – Primenu, kad tokie vaizdai įstringa į jaunų žmonių sąmonę ir, jeigu nepavyksta nuo jų išsilaisvinti, atveda į sutrikusius intymius santykius, priklausomybę nuo pornografijos, palaidoja galimybę sukurti sveiką prigimtinę šeimą ir paprastai pasibaigia gilia depresija o dažnai ir savižudybe.“

Kongresas kaip alternatyva
Tarybos narys priešpriešino LGBTQ+ eitynes Vilniuje vykstančiam Dievo Gailestingumo kongresui. Jo nuomone, Vilnius turi ypatingą vietą pasauliniame Dievo Gailestingumo judėjime ir gali tapti svarbiu piligrimystės centru.
Politikas išreiškė įsitikinimą, kad Dievo Gailestingumo pamaldumas gali keisti žmonių gyvenimus ir visuomenę. Kaip pavyzdį jis pateikė savo interpretaciją apie 2016 metais vykusius religinius renginius ir po jų sekusius politinius įvykius Lietuvoje.
„Pamenu 2016 m. pavasarį. Balandžio mėnesį buvo švenčiamas Dievo Gailestingumas ir Gailestingojo Jėzaus paveikslas buvo nuneštas nuo Seimo iki Katedros. Tada aš prisiminiau šv. Faustinos pranašystę ir sakiau sau, negali būti, kad ši Gailestingojo Jėzaus kelionė liks be pasekmių. Ir iš tiesų pasekmės buvo žaibiškos – gegužės mėn. buvo sulaikytas Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, kuris jau matavosi premjero kėdę.“
Raginimas rinktis
Baigdamas savo komentarą A. Stankūnas ragino visuomenę įvertinti, kokias vertybes simbolizuoja abu Vilniuje vykę renginiai. Jo nuomone, LGBTQ+ eitynės ir Dievo Gailestingumo kongresas atspindi du skirtingus žmogaus ir visuomenės raidos kelius. Jis paragino žmones rinktis tai, ką pats įvardija kaip „tikrą Meilę ir Gyvenimą“, o Vilniaus merui palinkėjo persvarstyti savo poziciją LGBTQ+ klausimais.
„Mere Valdai Benkunskai, aš nežinau kodėl jūs pasirinkote netikrą „meilę“, vedančią į mirtį. Kiek jūsų pasirinkime yra šalto politinio išskaičiavimo ir kiek žmogiškos klaidos. Tačiau linkiu jums suprasti kokią didžiulę kainą gali tekti sumokėti už šią klaidą ir pasirįžti ją taisyti. Tokias klaidas sunku ištaisyti eiliniam žmogui. Jums, politikui, pripažinti, kad klydote yra šimtą kartų sunkiau“, – rašė jis.
Tarybos narys taip pat teigė ketinantis melstis už mero sielos išganymą ir kartu visuomeninėmis priemonėmis priešintis LGBT ideologijos sklaidai.
tai skaldo visuomenę
Šeštadienio įvykiai Vilniuje dar kartą parodė, kad LGBTQ+ teisių, šeimos sampratos ir religinių vertybių klausimai Lietuvoje išlieka vieni labiausiai visuomenę skaldančių. Vienoje pusėje – lygybės, žmogaus teisių ir nediskriminavimo principus pabrėžiantys „Baltic Pride“ dalyviai, kitoje – prigimtinės šeimos ir krikščioniškos pasaulėžiūros atstovai.
Abiejų stovyklų atstovai teigia ginantys visuomenės gėrį, tačiau jų supratimas apie žmogaus prigimtį, šeimą, meilę ir valstybės vaidmenį šiais klausimais iš esmės skiriasi.
Vis dėlto, pirmųjų yra tik nedidelė saujelė, o antrųjų – beveik visa Lietuva. Todėl neaišku, kas ir kuo turi patikėti: ar tuo, kad laisvas nevaldomas seksualinis elgesys privalo tapti gyvenimo norma, ar tuo, kad šeima ir vaikai yra siekiamybė – Konstitucijoje įrašytas valstybės pagrindas.
Beje vaikai yra valstybės ateitis visiems, – net ir tiems, kurių pamatinė idėja yra laisva nevaržoma seksualinė meilė.

Vis dėl to šiai idėjai dabartinio pasipriešinimo nepakanka. Jeigu norime, kad Lietuva rinktųsi gyvybės, šeimos ir tautos tęstinumo kelią, turime patys kurti patrauklią alternatyvą – stiprios ir gausios šeimos, vaikų ugdymas, gyvos bendruomenės, pagarba tikėjimui ir tautinei kultūrai yra geriausias atsakas LGBT eisenoms.
Gebėjimas ne tik protestais, bet ir savo gyvenimu parodyti, kad tiesa, meilė ir atsakomybė, kuria daugiau nei triukšmingos karnavalinės eisenos ar trumpalaikės ideologinės mados.






Nors propagandos kulkosvaidis kalena nesustodamas, naudos iš to nedaug: kasmet dalyvių ten vis mažiau ir to nepavyksta nuslėpti net kruopščiai parinkus nuotraukas, kuriose nesimatytų, kaip tuose paraduose mažėja žmonių. Dabar jau sakoma tik „tūkstančiai“, nes nebesmagu sakyti, kiek tiksliai ten tų tūkstančių buvo, lyginant su ankstesniais metais.