
Jonas Nedzveckas
Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje vėl pasigirdo tradicinis choras tų, kurie kiekvieną JAV karių perdislokavimą, kiekvieną Vašingtono sprendimą ar kiekvieną Donaldo Trumpo pareiškimą skuba aiškinti kaip Amerikos atsitraukimą iš Europos ir Lietuvos palikimą likimo valiai. Toks kalbėjimas ne tik neatitinka faktų – jis pavojingas, nes skatina nepasitikėjimą svarbiausiu NATO sąjungininku.
Ukrainos karo veterano Rimo Armaičio mintys apie tai, kad valstybė pirmiausia turi remtis savo pajėgomis, rezervu ir turimu arsenalu, yra visiškai teisingos. Ukraina skaudžiai parodė, kad savo gynybos negalima statyti vien ant pažadų. Tačiau iš šios pamokos daryti išvadą, jog sąjungininkų parama neturi reikšmės arba kad JAV nebegina Europos, būtų elementarus faktų iškraipymas.
Pirmiausia reikia atsakyti į klausimą: ar JAV iš tiesų traukiasi iš NATO rytinio flango?
Ne.
Kaip aiškina karo apžvalgininkas Audrius Bačiulis, kalbama ne apie pajėgų mažinimą, o apie jų reorganizavimą. JAV karių perkėlimas iš Vokietijos į Lenkiją nėra pasitraukimas iš regiono. Tai logistinis ir struktūrinis sprendimas, kuriuo pajėgos priartinamos prie galimo grėsmės epicentro. Kitaip tariant, amerikiečiai juda ne nuo Rusijos sienų, o arčiau jų.
Tie, kurie šiandien skleidžia paniką dėl tariamo JAV bėgimo iš Europos, arba nesupranta karinės struktūros, arba sąmoningai klaidina visuomenę.
Dar daugiau – Pentagonas ir JAV Kongresas svarsto galimybę rotacinę brigadą paversti nuolatine brigada Lenkijoje. Tai reikštų ne mažesnį, o didesnį amerikiečių karinį įsipareigojimą regione.
Tuo pat metu Lietuvoje formuojama Vokietijos brigada. Mažiau nei prieš trejus metus Berlynas priėmė sprendimą ją dislokuoti Lietuvoje. Šiandien brigada jau vykdo pratybas „Freedom Shield“, o iki 2026 metų pabaigos bus visiškai suformuota. Tai vienas reikšmingiausių NATO gynybos stiprinimo projektų Baltijos šalių istorijoje.
Todėl priešpriešinti Vokietiją ir JAV yra absurdiška. Vokietijos brigada Lietuvoje ir JAV šarvuotosios brigados Lenkijoje yra to paties NATO gynybos plano dalys.
Ypač keistai atrodo bandymai vaizduoti Donaldą Trumpą kaip Rusijos sąjungininką. Faktai rodo priešingai. Trumpo administracija tęsė ginklų tiekimą Ukrainai, atnaujino žvalgybos informacijos teikimą, o pats Trumpas viešai pareiškė, kad Ukraina turi gauti daugiau ginklų savo gynybai. Amerikiečių žvalgybos duomenys, palydovinė informacija, logistinė parama ir karinis mokymas tebėra vieni svarbiausių Ukrainos atsparumo veiksnių.
Reikia pasakyti tiesiai: be JAV pagalbos Ukraina šiandien būtų nepalyginamai sunkesnėje padėtyje. Be amerikietiškų žvalgybos duomenų, be HIMARS sistemų, be oro gynybos priemonių, be milijardinės finansinės ir karinės paramos Ukrainos galimybės priešintis Rusijai būtų gerokai mažesnės.
Todėl tie, kurie šiandien mėgina piešti JAV kaip nepatikimą ar net Rusijai palankią valstybę, pila vandenį ant Kremliaus malūno. Kritikuoti atskirus Vašingtono sprendimus galima ir reikia. Tačiau smerkti valstybę, kuri suteikė didžiausią karinę paramą Ukrainai ir dešimtmečius buvo pagrindinis Europos saugumo ramstis, yra arba trumparegiškumas, arba politinis cinizmas.
Tikroji Ukrainos karo pamoka nėra ta, kad sąjungininkais negalima pasitikėti. Tikroji pamoka yra ta, kad stipri valstybė remiasi dviem atramomis vienu metu: savo galia ir patikimais sąjungininkais. Lietuvai reikia daugiau karių, daugiau rezervistų, daugiau ginklų ir stipresnės gynybos pramonės. Tačiau lygiai taip pat Lietuvai reikia stipraus NATO ir stiprių Jungtinių Amerikos Valstijų.
Kas bando supriešinti šiuos du dalykus, tas ne stiprina Lietuvos saugumą, o silpnina visuomenės pasitikėjimą mūsų gynybos sistema.
Autorius yra „Tautos forumo“ apžvalgininkas






Tik mokslo pirmūnas galėjo arba gali nežinoti pagrindinės NATO paskirties – tai Vokietijos tramdymas. Saviapgaule pagal E.Bernays mokslą užsiiminėjantis padlaižūnas gali to nežinoti ir visi kiti dezistai, apsimetėliai ir apsišaukėliai, neskaitantys vedančius tos pačios Amerikos geopolitikos grandus. Karo nugalėtojų statytinių nuomonė neverta dėmesio. Jų tikslas – babkės ir asmeninė gerovė kitų sąskaita. Tautos sąskaita, skolos sąskaita. Kuria sau gerovę praskolindami, apiplėšdami savo tautiečius. Imperinių bendrijų interesus iškeliantys qaukščiau mūsų tautos, mūsų išlikimo intereso.
Taip.