Jonas Nedzveckas
JEREVANAS. Armėnija žengė žingsnį, kuris dar prieš keletą metų būtų atrodęs beveik neįmanomas. Pietų Kaukazo valstybės prezidentas Vahagnas Chačaturianas pasirašė įstatymą, kuriuo sukuriamas teisinis pagrindas šalies integracijai į Europos Sąjungą (ES). Tai tapo simboliniu ženklu, kad Jerevanas vis atviriau ieško kelio į Vakarus ir siekia mažinti priklausomybę nuo tradicinės sąjungininkės Rusijos.
Tačiau Armėnijos valdžia pabrėžia – tai dar nėra oficialus prašymas priimti šalį į Europos Sąjungą. Ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ne kartą aiškino, kad priimtas įstatymas reiškia ne tiesioginį stojimą, o tik platesnio europinės integracijos proceso pradžią.
Lūžio tašku tapo 2025 metų kovas, kai Armėnijos parlamentas 64 balsais prieš 7 priėmė įstatymo projektą dėl stojimo į ES proceso pradžios. Už dokumentą vieningai balsavo valdančioji „Pilietinės sutarties“ partija, vadovaujama N. Pašiniano. Opozicija suskilo: su buvusiu prezidentu Seržu Sargsianu siejama partija „Turiu garbę“ balsavo prieš, o Roberto Kočariano šalininkų blokas susilaikė.
Šis sprendimas neatsirado staiga. Dar 2024 metų pabaigoje pilietinė iniciatyva surinko daugiau kaip 50 tūkstančių parašų, reikalingų tam, kad parlamentas pradėtų svarstyti europinės integracijos klausimą. Vėliau Centrinė rinkimų komisija patvirtino parašų autentiškumą, o iniciatyva virto oficialiu įstatymo projektu.
Armėnijos parlamento pirmininkas Alenas Simonianas balsavimą pavadino „istoriniu žingsniu“ ir pareiškė, kad šalies visuomenė pirmą kartą taip aiškiai išreiškė europinę kryptį.
Tuo metu ES demonstravo vis didėjantį dėmesį Jerevanui. Dar 2024 metų kovą Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, raginančią stiprinti ES ir Armėnijos santykius bei „teigiamai reaguoti“ į Jerevano siekį artėti prie Briuselio.
Vis dėlto svarbiausias klausimas šiandien – referendumas. N. Pašinianas pareiškė, kad galutinis sprendimas dėl narystės ES turi būti priimtas visuotiniu balsavimu. Kitaip tariant, net jei Armėnijos valdžia ateityje oficialiai pateiktų paraišką Briuseliui, paskutinį žodį vis tiek tartų šalies piliečiai.
Kol kas toks referendumas nepaskelbtas. Europos institucijos taip pat laukia oficialaus Armėnijos prašymo suteikti kandidatės statusą. Todėl dabartinė situacija išlieka tarpinė: politinis apsisprendimas dėl europinės krypties jau priimtas, tačiau formalus stojimo procesas dar neprasidėjo.
Šio geopolitinio posūkio priežastys slypi pastarųjų metų įvykiuose. Po konflikto dėl Nagorno-Karabakh conflict ir Azerbaidžano perimtos Kalnų Karabacho kontrolės Armėnijoje sustiprėjo nusivylimas Rusija. Daugelis armėnų tikėjosi, kad Maskva aktyviau gins savo sąjungininkę, tačiau to neįvyko. Dėl to Jerevanas pradėjo aktyviau bendradarbiauti su Europos Sąjunga ir Jungtinėmis Valstijomis, ieškodamas naujų saugumo garantijų bei ekonominių partnerių.
Maskva į šiuos procesus reagavo itin nervingai. Rusijos valdžia pareiškė, kad Armėnijos diskusijos apie stojimą į ES faktiškai reiškia žingsnį link išstojimo iš Eurazijos ekonominės sąjungos – Maskvos kuruojamo ekonominio bloko, kuriam Jerevanas priklauso nuo 2015 metų.
Įtampa dar labiau išaugo 2026 metų gegužės pabaigoje Kazachstane vykusiame Eurazijos ekonominės sąjungos (EAEU) viršūnių susitikime. Rusija, Baltarusija, Kazachstanas ir Kirgizija paragino Armėniją „kuo greičiau“ surengti referendumą dėl pasirinkimo tarp ES ir EAEU. Maskva tvirtina, kad narystė abiejuose blokuose vienu metu yra neįmanoma.
Rusijos prezidentas V. Putinas taip pat perspėjo Jerevaną dėl galimo „Ukrainos scenarijaus“, teigdamas, kad Kyjivo konfliktas su Maskva prasidėjo būtent nuo siekio integruotis į ES.
Tačiau N. Pašinianas tokius Kremliaus reikalavimus atmetė. Viešame kreipimesi jis pareiškė, kad Armėnija kol kas tęs darbą Eurazijos ekonominėje sąjungoje, o kalbos apie referendumą tebėra teorinės tol, kol šalis oficialiai nepateikė paraiškos dėl kandidatės statuso ES. „Teorinio pasirinkimo pateikimas referendumui nėra nei protingas, nei pateisinamas“, – sakė Armėnijos premjeras, pridurdamas, kad santykiai su Rusija šiuo metu išgyvena „transformacijos fazę“.
Rusija gerokai padidino spaudimą Armėnijai prieš birželio 7 dieną vyksiančius parlamento rinkimus Kaukazo šalyje.
Savaitgalį Maskva atšaukė savo ambasadorių Armėnijoje konsultacijoms.
Pirmadienį Rusijos žemės ūkio priežiūros institucija sustabdė žuvies ir jūros gėrybių importą iš Armėnijos, motyvuodama sveikatos pažeidimais.
Embargas smogia gyvybiškai svarbiam sektoriui, kuris siunčia 30 proc. savo eksporto į Rusiją, ir po to, kai buvo uždrausta prekiauti armėniškais produktais, gėlėmis, mineraliniu vandeniu ir alkoholiu.
Europos Sąjunga pirmadienį apkaltino Maskvą mėginant paralyžiuoti Armėnijos ekonomiką, kad paveiktų artėjančius rinkimų rezultatus.
Buvusi sovietinė respublika, ilgą laiką buvusi sovietinė respublika diversifikavo savo partnerystę nuo tada, kai jos kaimynė nesugebėjo įsikišti per 2023 m. Azerbaidžano karinį puolimą Kalnų Karabache, per kurį Armėnija prarado teritorijos, dėl kurios jiedu ginčijosi dešimtmečius, kontrolę.
Jerevanas praėjusį mėnesį surengė pirmąjį oficialų ES viršūnių susitikimą ir platesnį Europos susitikimą, kuriame dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Armėnija taip pat priėmė Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną su aukšto lygio valstybiniu vizitu, kuris išprovokavo aštrią Kremliaus kritiką po to, kai pasirodė vaizdo įrašas, kuriame E. Macronas dainuoja, o N. Pašinianas groja būgnais.
Nepaisant simbolinių sprendimų, Armėnijos laukia ilgas ir sudėtingas kelias. Šalis tebėra glaudžiai ekonomiškai susijusi su Rusija, priklauso nuo rusiškų energetinių išteklių, o ES dar nėra suteikusi jai kandidatės statuso. Net optimistiškiausiu scenarijumi stojimo procesas galėtų trukti daugelį metų.
Šiandien Armėnija atsidūrė istorinio pasirinkimo kryžkelėje. Vienoje pusėje – ilgametė priklausomybė nuo Maskvos ir saugumo baimės, kitoje – viltys dėl europinės ateities. Parlamento sprendimai jau parodė politinę kryptį, tačiau tik būsimas referendumas parodys, ar tokiam posūkiui pasirengusi visa armėnų visuomenė.
Parengta pagal užsienio spaudą.
Autorius yra Tautos forumo apžvalgininkas
„Pirmadienį Rusijos žemės ūkio priežiūros institucija sustabdė ŽUVIES IR JŪROS GĖRYBIŲ importą iš Armėnijos, motyvuodama sveikatos pažeidimais.”..
O juoke, Armėnija neturinti jūros, turinti sienas tik su Gruzija, Azerbaidžanu ir armėnus praėjusio šimtmečio pradžioje skerdžiusia Turkija, kaip „jūrinė valstybė” geba rusams tiekti ŽUVIES IR JŪROS GĖRYBES.., iš ruso gauti dujas už 176$, kai dujų rinkos kainos būna du tris.. kartus didesnės…
Šaunuoliai armėnai, kurie tikisi, kaip savo laiku šaunuoliai gruzinai su savo prezidentu Saakašviliu leidžiančiu savo dienas Gruzijos kalėjime, Eurosojūze sulaukti didesnių kvailių kaip rusai….
Valio Arnėnijai!