Almantas Stankūnas. Klimato beprotybė: kada atsipeikėsime ir pasiųsime už grotų mūsų pinigų vagis?

Faktai:

  1. Klaipėdos Nafta (AB KN Energies) investuos apie 300 mln. eurų, kad gaudytų iš oro CO2 ir laidotų Šiaurės jūroje!?
  2. Dėl energetinės krizės ES metams atšaukia importo mokesčius daliai azoto trąšų, bet nemažina CO2 mokesčių tų pačių trąšų gamintojams ES. Ar jau laidoti Achemą, kuri jau buvo laikinai sustabdyta dėl pigių importinių trąšų, nepaisant taikomų importo mokesčių?
  3. Čekija, Bulgarija, Rumunija, Lenkija, Graikija ir Slovėnija reikalauja, kad Briuselis mažintų CO2 mokesčius sunkiajai pramonei. Lietuvai jos sunkioji pramonė nerūpi.
  4. ES CO2 emisijos lyginant su globaliomis CO2 emisijomis sudaro tik 6 proc. ir absoliutus globalių emisijų dydis nuolat auga. Todėl ES vykdomas CO2 emisijų mažinimas nedaro jokios įtakos klimato kaitai.

Labai pasistengus galima kažkiek pateisinti Lietuvoje vykdomą CO2 emisijų mažinimą mažinant naftos ir dujų vartojimą, net jeigu tai yra kažkiek finansiškai nuostolinga. Mažėja Lietuvos priklausomybė nuo importuojamo kuro, didėja atsparumas iškastinio kuro kainų svyravimui. Elektromobilių plėtra mažina lokalią oro taršą ir taip daro sveikesnę aplinką didesniuose miestuose. Autonomiškai galinčios veikti saulės elektrinės su kaupikliais mažina gyventojų pažeidžiamumą dėl elektros tiekimo sutrikimų.

Almantas Stankūnas

Bet jūs kaip nors racionaliai paaiškinkite, turint omenyje paminėtus faktus, kokią prasmę turi pinigų leidimas CO2 siurbimui iš oro ir jo laidojimas Šiaurės jūroje?! KN Energies šiam projektui tikisi gauti 100 mln. eurų paramą iš ES. Bet ES pinigai irgi yra visų ES šalių mokesčių mokėtojų pinigai, kurių švaistymas beprasmiškiems dalykams yra kriminalinis nusikaltimas – vagystė. KN Energies tikisi susigrąžinti savo investicijų dalį gaudama mokesčius iš Lietuvos pramonės įmonių, kurioms už tai bus mažinami CO2 mokesčiai. Panaikinkime beprasmiškus CO2 mokesčius ir nereikės išmesti 300 mln. eurų.




ES nori sumažinti maisto produktų brangimą dėl trąšų brangimo. Tačiau pasirinktas sprendimas yra remti į ES importuojančius gamintojus ir kartu žlugdyti ES trąšų gamintojus. Sprendimas teisinamas tuo, kad muitai toliau bus taikomi Baltarusijai ir Rusijai. Tačiau juk ir moksleiviui aišku, kad Baltarusija ir Rusija daugiau eksportuos į tas šalis, kurios padidins trąšų eksportą į ES.

Kai kurios ES šalys jau pradeda reikalauti mažinti CO2 mokesčius, nes jos nori gelbėti savo pramonę. Ar nėra nusikalstamas Lietuvos valdančiųjų politikų aplaidumas, kylantis greičiausia iš apgailėtino bailumo užpykdyti protą pametusius kovos su klimato kaita fanatikus/-es Briuselyje, nereikalauti to paties?

Ir visa tai vyksta augant geopolitiniam nestabilumui, Rusijos karinės agresijos grėsmei ir drastiškai didinant išlaidas karinei gynybai, kurias apmokėsime mes visi.

Nuoroda į mano tekstą apie būtinybę stabdyti žaliosios energetikos plėtrą.

P. s. Jeigu dar kas nežino, tai visas maksimalus elektros poreikis turi būti rezervuotas iškastinį kurą naudojančiomis elektrinėmis, nes žalioji energetika negali garantuoti nepertraukiamos elektros gamybos ištisus metus. Apie tai nuoroda į Ignitis atstovės tekstą.

Kada baigsis kovos su CO2 beprotybė ir nuteisti ją palaikantys politikai, apvagiantys mus visus? Tuo tarpu politikai ir bet kuris iš mūsų, kuris supranta šią beprotybę ir nieko nedaro, kad ją nutraukti yra tokių politikų bendrininkai. Už bendrininkavimą irgi turi būti baudžiama.

10 KOMENTARAI

  1. Kabalistinis runkelių valdymo modelis – Juodasis kvadratas – yra mūsų beprotybė ir Europos katastrofa. Europiečių pakeitimas ne europiečiais. Miškų gaisrai, karai, ugnikalniai, Kinija, Amerika nieko negamina – jokio ten to CO2, ane? Wall Street’as jokio Trockio Antrojo į Europą nebeplukdo?

    6
    1
  2. Kodėl? Politiko amžius trumpas, 4, gal 8 metai. Per tiek klimatas mažai keičiasi ir politikas gali sakyti kad nesikeičia visai ir iš to daryti politiką. Yra mokslininkai su savo tyrimais, kaip jie pssako , taip politikas turi daryti, pats nesamprotaudamas

    • Baikit nuolatines kvailystes skleisti. Žmonės visada prisitaikydavo prie besikeičiančios aplinkos ir klimato apskritai. Net jei tikit (o tuo galima tik tikėti kaip pvz. nesenai dar daugelis tikėjo Mokslu tam tikroje srityje, nes žinoti to apie žmogaus poveikį klimatui neįmanoma – mokslo žinių visuma pagrindžia priešingą teiginį), tai bent jei nebūkit Malthus’ininkas ir antihumanistas apskritai. (Jei teigiate, kad Vakarų politikai neturi užsakinėti ir apmokėti mokesčių mokėtojų pinigais „klimato katastrofos dėl žmogaus veiklos” propagandos, tada sutinku, žinoma.)

      • Tik nesakyk kad žmonės visada prisitaikydavo prie milijonų automobilių ir visada Žemėje gyveno 8 milijardai žmonių.. Ir visada Žemė buvo prikaišiota visur esančių termometrų

        • Termometrus pastaraisiais metais pradėjo vis išmaniau kaišioti, pvz. ties oro uostų pakilimo takais. Ir jokie milijonai automobilių niekaip neįtakoja saulės aktyvumo ir vulkanų veiklos, ir kur dar orbitų ciklai. Panagrinėkit paleontologijos kai kurias sritis šiuo atžvilgiu, ir nebūtinai milijardų metų. Pradėkite nuo maždaug Romos imperijos laikų ir kas apie to meto klimatą dabar žinoma.

          • O kiek gyventojų Žemėje buvo Romos laikais? Kada žemė apgyventa retai , įprasta buvo iš vietos kur per karšta pasislinkti gyventi kur vėsiau. O kur dabar persikelsi iš per karštos Indijos ir Bangladešo? Prisitaikymas kainuoja, Stankūnui riekėtų tą žinoti.

  3. Stankūnas Vilniaus savivaldybėje darbuojasi, bet bijo Vilniaus mero raštiškai paklausti, kas, ką, kodėl iš kokių lėšų chemtreilina vilniečiams ir ne tik ant galvų. Gėda.

    1
    4
  4. Problema yra augantis žmonių skaičius planetoje. Gimsta skurde, atrodo kad tokiems iki laimės tereikia ryžių saujos dienai. Bet paūgėję apsidairo ir pasijunta nelaimingi kad negali vartoti tiek kaip vidutinis europietis

    1
    5

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Jonas Nedzveckas. Prancūziją vėl drebina masiniai protestai, prasidėjo susirėmimai su policija

Šeštadienį (spalio 24 d.) Prancūziją vėl užliejo masinių protestų banga. Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, visoje šalyje į...

Vytautas Budnikas. Imperijos pagirios: trisdešimt penkeri metai po Sovietų Sąjungos žlugimo

Britų žurnalisto Joe Luco Barneso kelionė po keturiolika buvusių Sovietų Sąjungos respublikų atskleidžia, kaip skirtingai susiklostė tautų, 1991...

Artėja choreografo M. Rimeikio naujo baleto premjera

Lapkričio 20-ąją į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sceną pirmą kartą žengs šiuolaikinių baletų diptikas „Gyvenimo pulsas“,...