Dirbti su E. Musku yra košmaras, bet jis yra negailestingas istorijos variklis

Kai įmonėse kyla problemų, E. Muskas pasitiesia guolį gamybos salėje ir dirba po 100 valandų per savaitę.

Pasaulio istorija ne kartą įrodė, kad evoliuciniai lūžiai, didieji mokslo atradimai ir pramonės revoliucijos niekuomet negimė ramybėje. Už kiekvieno civilizacinio šuolio visuomet stovėjo talentingiausi žmonės, kurie kartu buvo ir pačios sudėtingiausios, radikaliausios bei labiausiai prieštaringos savo laikmečio asmenybės. Tai ir Steve’as Jobsas, ir Thomas Alva Edisonas, ir Nikola Tesla. Genijai retai pasižymi patogiu charakteriu ar švelniu bendravimo būdu. Jų vidinis variklis yra tam tikras apsėdimas ar manija, kurią ne visi aplinkiniai ar bendradarbiai ištveria. Šių dienų fenomenas Elonas Muskas yra tipiškas šios dėsningos istorinės grandinės tęsėjas. Be jokios abejonės, jis yra vienas genialiausių ir labiausiai transformuojančių mūsų laikų inžinierių, bet kartu ir kraštutinumų žmogus. Jo maniakiškas dėmesys fizikos dėsniams ir negailestingas „Algoritmas“ – 5 žingsnių inžinerinis procesas – leidžia iš naujo kurti kosmoso bei automobilių pramonę, tačiau jo paties pavaldinius įstumia į brutalų, emociškai sekinantį „demonų režimą“. Tai asmenybė, kuri visiškai ignoruoja tradicinius milijardierių statuso simbolius – jachtas ar prabangias vilas. Jis kalba, kad pinigai tėra idėjų kuras, o tikroji gyvenimo prasmė yra užtikrinti žmonijos sąmonės šviesos išlikimą Visatoje. Man labiausiai imponuoja tai, kad turtingiausias visų laikų žmogus savo turtą gausina ne virtualiais instrumentais, ne spekuliuodamas biržoje, o kurdamas ir gamindamas realius bei puikiai veikiančius produktus. Ši mano apžvalga yra kelionė į unikalų, nepaprastai gilų, prieštaringą ir bekompromisį E. Musko pasaulį, kuriame inžinieriaus genialumas persipina su labai sudėtinga asmenybe, o vizionieriški tikslai įgyvendinami negailestingai ir brutaliai spaudžiant savo aplinką.

Nesenas istorinis įvykis: Elono Musko turtas per vieną dieną šoktelėjo 164 mlrd. USD dolerių. Jis vienu šuoliu uždirbo daugiau, nei legendinis investuotojas Warrenas Buffettas per visą gyvenimą – maždaug 148 mlrd. USD. Tai kompanijos „SpaceX“ pirminio viešo akcijų siūlymo (IPO) sėkmės pasekmė. Trumpai priminsiu, kad IPO (angl. Initial Public Offering) yra procesas, kurio metu privati įmonė „Space X“ pirmą kartą išleido savo akcijas į viešąją vertybinių popierių biržą Nasdaq. Jas dabar gali pirkti bet kuris investuotojas. „SpaceX“ į biržą žengė nustačiusi pradinę 135 USD už akciją kainą. Tai reiškia, kad bendra nustatyta įmonės vertė buvo maždaug 1,77 trln. USD. Skaitmeninė išraiška 1 700 000 000 000 USD. Trilijonas tai tūkstantis milijardų. Vos prasidėjus viešajai prekybai, paklausa buvo tokia milžiniška, kad akcijos kaina staigiai šovė į viršų ir pasiekė daugiau nei 192 USD už akciją, o įmonės rinkos automatiškai vertė peršoko 2,5 trln. USD ribą. Daugelis, aišku, suprantame, E. Muskas tų pinigų fiziškai negavo. E. Muskas kontroliuoja apie 38 % „SpaceX“ arba beveik 4,8 mlrd. akcijų. Kadangi jis turi milijardus akcijų, net ir nedidelis kainos pokytis biržoje jo asmeninį turtą popieriuje padidino matematiškai neįtikėtina suma – 164 mlrd. USD per vieną prekybos sesiją. Jis tapo pirmuoju pasaulyje „popieriniu“ trilijonieriumi.

Bet man ne tai įdomiausia. Daug įdomesnis yra E. Musko ir W. Buffetto filosofijų susidūrimas. Šis įvykis puikiai iliustruoja dviejų skirtingų epochų ir investavimo mechanizmų esmę. W. Buffetto modelis yra lėtas, fundamentalus augimas. Jis savo turtą augino dešimtmečiais. Jo strategija – pirkti realiai veikiančias, stabilų pelną generuojančias kompanijas pagal jų dabartinę vertę ir laukti, kol jos uždirbs realius dividendus.

Tuo tarpu E. Musko modelis vadinamas eksponentine ateities spekuliacija. Jo turtas auga ne dėl to, kiek „SpaceX“ uždirba šiandien (kompanija, vystydama „Starship“, pastaruoju metu netgi patyrė nuostolių), o dėl ateities lūkesčių.

Investuotojai, pirkdami akcijas per IPO, moka ne už šiandieninį pelną, o už E. Musko talentą ir viziją – pasaulinį „Starlink“ interneto dominavimą, kosminius duomenų centrus ir Marso kolonizacijos planus. Finansų analitikai šį turto šuolį įvertino paprastai: E. Musko IPO mechanizmo esmė yra ateities pažadų monetizavimas šiandien. Birža ir investuotojai įvertino „SpaceX“ ateities potencialą, o kadangi E. Muskas yra pagrindinis savininkas ir smegenų centras, jis akimirksniu tapo turtingiausiu žmogumi istorijoje.

Trumpai pasižiūrėkime į E. Musko sėkmės chronologiją. Milijonieriumi jis tapo sulaukęs 27-erių. 1999 m. jis kartu su broliu įkūrė internetinio miesto gido įmonę „Zip2“. Ją nupirko „Compaq“ ir jis gavo savo pirmuosius milijonus. Už gautus pinigus jis įkūrė finansinių paslaugų įmonę X.com, kuri vėliau susijungė ir tapo „PayPal“. Kai „eBay“ nupirko „PayPal“ už 1,5 mlrd. USD, E. Muskas, kaip didžiausias akcininkas, uždirbo apie 165 mln. USD. Didžiąją dalį „PayPal“ pinigų jis investavo į elektromobilių startuolį „Tesla“ ir tapo jos valdybos pirmininku. Paraleliai jis įkūrė kosminių technologijų įmonę „SpaceX“. Sėkmingi NASA kontraktai ir „Tesla“ akcijų kainos kilimas biržoje (ypač po 2010 m. IPO) oficialiai pavertė E. Muską milijardieriumi. Jam buvo 41-eri. Dabar – „SpaceX“ vertės sprogimas. Pirmuoju pasaulio trilijonieriumi jis tapo būdamas 54-erių. Šį istorinį turto šuolį nulėmė didžiulė „SpaceX“ ir jos padalinio „Starlink“ komercinė sėkmė.

Tačiau E. Muskas, kaip ir W. Buffettas, visiškai nedalyvauja tradicinėse turtuolių varžytuvėse, jis neturi prabangių jachtų flotilės, o prieš keletą metų priėmė radikalų sprendimą parduoti beveik visą savo nekilnojamąjį turtą ir prabangius namus Kalifornijoje. Kurį laiką jo pagrindine gyvenamąja vieta buvo modulinis, maždaug 50 000 USD vertės namelis Teksase, netoli „SpaceX“ kosmodromo.

E. Musko požiūris į pinigus yra labiau inžinerinis nei vartotojiškas. Pinigai jam yra ne komforto, o idėjų įgyvendinimo įrankis.

Jis yra kalbėjęs: „Manau, kad turtas tam tikra prasme tave slegia. Daiktai tampa tavo šeimininkais, jie tave atakuoja. O kai visko atsikratai, pajunti laisvę. Man nereikia prabangių namų, aš geriau miegu gamykloje ar tiesiog pas draugus ant sofos.“

Kalbėdamas apie pinigų esmę ir jų galią pasiekti laimę, šį pavasarį E. Muskas pasidalijo tiesmuku pastebėjimu: „Kas bebūtų pasakęs, kad pinigai negali nupirkti laimės, jis tikrai žinojo, ką kalba.“

Savo asmeninį kapitalą jis mato tik kaip priemonę finansuoti idėjas, kuriomis tiki ir rizikuoja viskuo: „Aš visada investuoju savo pinigus į kompanijas, kurias pats sukuriu. Netikiu principu tiesiog naudoti kitų žmonių pinigus. Nemanau, kad tai teisinga. Neprašysiu kitų investuoti į kažką, jei pats nesu pasiruošęs to daryti.“

Man įdomiausia buvo patyrinėti įvairius šaltinius ir autentiškus liudijimus, nes mes praktiškai labai mažai žinome apie šią unikalią asmenybę. Kas jam yra svarbiausia gyvenime? Atsakymas į šį klausimą slypi jo egzistencinėje filosofijoje. E. Muskas teigia, kad svarbiausia gyvenime yra užtikrinti žmonijos išlikimą, viltį ir įkvepiančią ateitį. Jis nori, kad ryte žmonės nubustų jausdami entuziazmą dėl to, kas laukia rytoj.

Tai geriausiai iliustruoja trys jo paties citatos, atsakančios į gyvenimo prasmės klausimą:

„Gyvenimas turi būti kažkas daugiau nei tik kasdienių problemų sprendimas. Jūs turite pabusti ryte ir džiaugtis ateitimi. Turi būti priežasčių, kodėl norisi keltis ryte ir gyventi. Kodėl tu nori gyventi? Kokia prasmė? Kas tave įkvepia? Ką tu mylėsi ateityje?“

„Jei norime turėti bent kokį šansą nusiųsti kažką į kitas žvaigždžių sistemas, privalome būti kaip lazeriai susikoncentravę ties tikslu tapti tarpplanetine civilizacija. Tai yra kitas žingsnis.“
„Kai kažkas yra pakankamai svarbu, tu tai darai net ir tuomet, kai šansai yra ne tavo naudai.“

Taigi, skirtingai nei daugeliui investuotojų, E. Muskui pinigai tėra simboliai monitoriuje, rodantys, kiek išteklių jis gali nukreipti link savo pagrindinio gyvenimo tikslo: paversti žmones kosmine civilizacija ir užtikrinti, kad žmonijos sąmonės šviesa neišgestų tamsioje visatoje.

E. Musko fenomenas pasaulio inžinerijoje ir versle yra vienas labiausiai analizuojamų reiškinių. Biografai Walteris Isaacsonas ir Ashlee Vance’as, buvę „SpaceX“, „Tesla“ bei „Neuralink“ vadovai ir inžinieriai yra nupiešę itin detalų jo intelekto ir darbo metodų paveikslą. E. Musko mąstymas nėra mistinis, tai itin griežtas, kartais brutalus, bet metodiškas požiūris į fizikos dėsnius ir laiką. Kaip veikia jo protas, iš kur kyla idėjos ir kaip jos virsta realybe? Tai vadinamasis pirmųjų principų mąstymas (angl. First Principles Thinking). Dauguma žmonių mąsto pagal analogiją, kopijuoja tai, kas jau sukurta, šiek tiek tai patobulindami. E. Muskas idėjas kildina atsispirdamas nuo pamatinių fizikos tiesų. Jis klausia: „Kokie yra neperžengiami fizikos dėsniai šiame procese ir kiek kainuoja žaliavos?“

Idioto indeksas (angl. The Idiot Index) yra terminas, kurį E. Muskas naudoja gamyboje. Jis apskaičiuoja santykį tarp gatavo komponento kainos ir jo sudedamųjų žaliavų, pavyzdžiui, aliuminio ar vario vertės. Jei šis indeksas didelis, vadinasi, kažkas gamybos procese daroma neefektyviai. Būtent taip gimė „SpaceX“ idėja.

Supratęs, kad raketos pirkimo kaina rinkoje yra astronominė, o žaliavų kaina sudaro tik apie 2 % sumos, jis nusprendė, kad raketą galima pasigaminti pačiam ir kur kas pigiau.

Jo draugai ir partneriai pasakoja, kad didelė dalis jo idėjų šaltinių yra vaikystėje ir jaunystėje perskaitytos mokslinės fantastikos knygos ir ypač Douglaso Adamso bei Isaaco Asimovo kūriniai. Todėl ir į savo verslus jis žiūri ne į kaip pinigų darymo mašinas, o kaip į civilizacines misijas, pavyzdžiui, apsaugoti žmoniją, kuri turi tapti tarpplanetine bendruomene arba pereiti prie tvarios energijos.

Buvę „Tesla“ ir „SpaceX“ darbuotojai liudija, kad E. Muskas yra sukūręs griežtą mantrą, kuri vadinama „Algoritmu“. Jis reikalauja, kad kiekvienas inžinierius mintinai žinotų šiuos 5 žingsnius ir taikytų juos kurdamas bet kokį produktą.

1. Padaryk reikalavimus mažiau kvailais. Kiekvienas reikalavimas (iš užsakovo, vyriausybės ar vadovo) yra šiek tiek kvailas. Netgi protingiausių žmonių sukurti reikalavimai yra patys pavojingiausi, nes niekas jų nekvestionuoja.
2. Negailestingai ištrink dalį arba visą procesą. Jei projekte vėliau nereikia sugrąžinti bent 10 % ištrintų dalių, vadinasi, ištrynei per mažai. Detalė, kurios nėra, nesuges, nesvers ir nieko nekainuos.
3. Supaprastink ir optimizuok. Tai turi vykti tik po antrojo žingsnio. Didžiausia inžinierių klaida, anot E. Musko, yra optimizuoti tai, ko apskritai neturėtų būti.
4. Paspartink procesą. Viską daryk greičiau. Bet jei kasi sau duobę, nekask jos greičiau, įsitikink, kad eini teisinga linkme.
5. Automatizuok. Tai paskutinis žingsnis. „Tesla“ patyrė didžiulę krizę su „Model 3“, nes E. Muskas iš pradžių automatizavo procesus, kuriuos vėliau teko tiesiog ištrinti.

E. Muskas garsėja ir tuo, kad nustato terminus, kurie pagal įprastus verslo standartus yra neįmanomi. Šį metodą jo darbuotojai vadina „krizių režimo generavimu“. Pavyzdžiui, jei inžinierius sako, kad detalės kūrimas užtruks šešis mėnesius, E. Muskas pareikalauja ją pateikti po dviejų savaičių. Bendradarbiai pasakoja, kad jis tai daro sąmoningai, nes nori priversti žmones mąstyti nestandartiškai, nupjauti biurokratiją ir išmesti viską, kas nesvarbu. Net jei laiku ir nespėjama, galutinis rezultatas pasiekiamas kelis kartus greičiau nei konkurentų įmonėse.

E. Muskas nekenčia atskirtų biurų. Tiek „Tesla“, tiek „SpaceX“ gamyklose inžinierių stalai stovi tiesiai prie gamybos linijos. Jei kas nors gamyboje stringa, inžinierius iškart girdi triukšmą ir mato problemą. Tai drastiškai sutrumpina laiką nuo idėjos iki jos testavimo realybėje.

Pavaldiniai tvirtina, kad kai įmonėse kyla rimtų problemų, E. Muskas pats pasitiesia sau guolį po stalu ar gamybos salėje ir dirba po 100 valandų per savaitę.

Šis asmeninis fanatizmas sukuria stiprų psichologinį spaudimą jo komandai ir niekas negali pasiteisinti nuovargiu, kai įmonės savininkas miega ant grindų šalia jų.

E. Musko bendradarbių, biografų (ypač Walterio Isaacsono) ir šeimos narių liudijimai piešia itin sudėtingą, intensyvų ir kupiną vidinių prieštaravimų psichologinį portretą. Jis nėra tradicinis vadovas, tai kraštutinumų žmogus, kurio psichologija tiesiogiai lemia jo verslo sėkmę ir kartu sėja chaosą jo asmeninėje bei profesinėje aplinkoje.

Nesunku nuspėti, kad jis yra pedantas, bet jis vadinamas makropedantu. Tai nėra tas pedantas, kuris reikalautų idealios tvarkos ant darbo stalo ar lygiai sudėliotų dokumentų, tačiau gamyboje ir inžinerijoje jo dėmesys detalėms yra maniakiškas. Jis gali valandų valandas praleisti su inžinieriais analizuodamas vieno raketos vožtuvo sriegį ar elektromobilio durų sandarumo milimetrus. Jei detalė neatitinka jo vizijos ar fizikos dėsnių, jis stabdo visą procesą. Jo pedantiškumas kyla iš gilaus techninio supratimo, nes jis nekenčia paviršutiniškumo.

Buvę darbuotojai jo vadovavimo stilių apibūdina kaip ekstremalų. W. Isaacsonas savo biografinėje knygoje vartoja terminą „demonų režimas“ (angl. demon mode). Kai E. Muskas jį įjungia, jis tampa tamsus, ledinis, o jo empatijos jausmas visiškai išsijungia. Be to, jis tikisi, kad darbuotojai aukos asmeninį gyvenimą, dirbs savaitgaliais ir naktimis taip pat, kaip ir jis pats.

Bendraujant akis į akį jis yra tiesmukas iki žiaurumo. Jei darbuotojas mikčioja, pateikia neaiškius atsakymus arba bando pasiteisinti biurokratinėmis taisyklėmis, E. Muskas gali jį pertraukti viduryje sakinio ir tiesiog pasakyti: „Tai, ką tu sakai, yra visiška nesąmonė, dink iš akių“.

E. Musko emocinė skalė yra labai nepastovi, o impulsų kontrolė labai žema. Liudininkai tai vadina pykčio atleidimais (angl. rage firings). Jis užsidega akimirksniu. Žinomos istorijos iš „Tesla“ ir „Twitter“ laikų liudija, kad supykęs ant inžinieriaus dėl netinkamo atsakymo, jis gali išmesti žmogų iš darbo per kelias sekundes. Gyvenimiška patirtis rodo, kad vadinamieji degtukai greitai užpyksta, bet ir greitai atleidžia. O kaip jis? Savaip. Jo pyktis dažniausiai nėra asmeniškas, tai labiau nusivylimas procesu ar jo lėtumu. Jis ryte gali rėkti ant inžinieriaus, o vakare bendrauti su juo taip, lyg nieko nebūtų įvykę. Tačiau jei žmogus praranda jo pasitikėjimą kompetencijos prasme, kelio atgal nebėra.

Jis labai jautriai reaguoja į viešą kritiką. Jei kas nors kvestionuoja jo intelektą ar mano geriau išmaną sritį, kurioje jis laiko save ekspertu, E. Muskas gali reaguoti vaikiškai ir agresyviai. Tai dažnai matoma jo socialinio tinklo „X“ įrašuose.

Turint galvoje jo asmenybės bruožus, man labai įdomus yra toks klausimas: ar galima E. Muskui pasakyti, kad jis neteisus? Biografai rašo, kad galima, bet tai yra aukščiausio lygio menas, keliantis realią riziką tavo karjerai.

Norėdamas pasakyti E. Muskui, kad jis klysta, negali remtis nuomonėmis, autoritetais ar tradicine praktika, nes argumentas „visi taip daro“ jį tik įsiutins. Vienintelis būdas laimėti ginčą – pateikti neginčijamus fizikos dėsnius arba matematinius skaičiavimus. Jei inžinierius su skaičiuotuvu rankose įrodo, kad E. Musko idėja prieštarauja fizikos dėsniams, E. Muskas akimirką patylės. Tokiais atvejais jis kelioms minutėms „pakimba“ kaip kompiuteris, bet po to pasako: „Gerai, tu teisus, darom kitaip“. Tačiau žmonės, kurie tiesiog sako „ne, tai neįmanoma“, iškart sulaukia atsako: „Tuomet tu atleistas, o aš susirasiu tą, kuris tai padarys.“

Taigi, jis yra labai „sunkus“ ir konfliktiškas žmogus. E. Muskas pats yra viešai pripažinęs, kad turi Aspergerio sindromą, autizmo spektro sutrikimą. Tai paaiškina daugelį jo elgesio bruožų. Vienas iš jų yra empatijos stoka, jam sunku suprasti kitų žmonių emocines ribas ar nuovargį. Nuolatinis konfliktas jam yra kuras. Jis nesiekia harmonijos, priešingai, jis sąmoningai kuria dramą, krizes ir įtampą, nes mano, kad tik esant ekstremaliam spaudimui gimsta geniali inžinerija. Nepaisant sunkiai suskaičiuojamų pinigų ir šlovės, artimieji jį apibūdina kaip žmogų, kuris paniškai bijo vienatvės, dėl sunkių santykių su tėvu Errolu Musku turi yra patyręs gilių vaikystės traumų ir nuolat gyvena egzistenciniame nerime.

Apibendrinant bendradarbių, draugų ir kolegų liudijimus, galima drąsiai teigti, kad dirbti su E. Musku yra košmaras, tačiau daugelis inžinierių tai vadina geriausia ir labiausiai transformuojančia patirtimi jų gyvenime.

Jis išsunkia žmones iki paskutinio lašo, sudegina jų nervų sistemą, tačiau tie, kurie išlaiko jo tempą ir charakterį, kartu su juo keičia pasaulio istoriją. Jis nėra malonus vadovas, jis yra negailestingas istorijos variklis.

vektoriai.lt