Ataskaita apžvelgia, kaip ideologiniai tinklai įgijo teisėtumą, viešąjį finansavimą ir politinę įtaką Kanadoje.
Naujoje ataskaitoje įspėjama, kad su Musulmonų brolija siejami tinklai yra giliai įsitvirtinę Kanadoje. Tai kelia susirūpinimą, kad į šiaurę nuo JAV sienos įsitvirtinusi islamistų įtaka gali kelti platesnę grėsmę Jungtinėms Valstijoms ir kitoms Vakarų demokratijoms.
Pasaulinio antisemitizmo ir politikos tyrimų instituto (ISGAP) ataskaitoje atskleidžiami ryšiai tarp su Musulmonų brolija siejamų grupių ir Kanados demokratinių institucijų, pilietinės visuomenės, rinkimų politikos bei aukštojo mokslo. Joje taip pat įžvelgiama sąsajų su kitais Vakarų aktyvistų judėjimais – reiškiniu, kurį kai kurie analitikai vadina „raudonai žaliuoju aljansu“.
„Kanados problema nėra vien pavieniai ekstremistiniai balsai ar atskiri institucinio silpnumo atvejai. Ataskaita parodo, kaip tarpusavyje susiję ideologiniai tinklai įgyja teisėtumą, prieigą prie institucijų, viešąjį finansavimą, politinę įtaką ir apsaugą nuo kritikos“, – „Fox News Digital“ sakė instituto vykdomasis direktorius Charlesas Asheris Smallas.
Smallas įspėjo, kad Kanados demokratija tradiciškai buvo grindžiama atvirumu, pilietiškumu, pilietinėmis laisvėmis ir visuomenės pasitikėjimu. Tačiau dabar šalis susiduria su kenksmingos užsienio įtakos apraiškomis, galinčiomis skatinti ideologinį skverbimąsi, antisemitizmą ir pastangas silpninti demokratinę atskaitomybę.
Maždaug 200 puslapių ataskaitoje „Demokratinių vertybių ir principų puolimas: kaip islamistų skverbimasis silpnina Kanados pilietinę visuomenę ir aukštąjį mokslą“ teigiama, kad esama „daugybės akivaizdžių ryšių“ tarp Kanados musulmonų asociacijos – Misisogoje įsikūrusios ne pelno organizacijos – ir Musulmonų brolijos.
Musulmonų broliją 1928 metais Egipte įkūrė ideologas Hasanas al-Banna. Jos įkūrimas buvo platesnės vizijos sukurti pasaulinį islamo kalifatą, kuriame valstybės būtų valdomos pagal griežtai interpretuojamus daugumos sunitų tradicijos islamo įstatymus, taisykles ir normas, dalis.
Ataskaitoje teigiama, kad vienos didžiausių Kanados musulmonų labdaros organizacijų – Kanados musulmonų asociacijos, valdančios mečetes, bendruomenių centrus, mokyklas ir švietimo programas, – vadovai yra „tiesiogiai arba netiesiogiai“ susiję su Musulmonų brolija ir kad šie ryšiai gali turėti įtakos organizacijos veiklai.
„ISGAP ataskaita yra ne kas kita, kaip tyrimu apsimetantys perdirbti islamofobiški stereotipai. Tai šališkas ir įrodymais nepagrįstas puolamasis tekstas, kuriame kartojami diskredituoti kaltinimai. Jų akivaizdų šališkumą yra kritikavęs ir pats Ontarijo aukštesnysis teismas“, – „Fox News Digital“ atsiųstame pareiškime nurodė Kanados musulmonų asociacija.
„CRA auditas baigtas. Preliminarūs klausimai dėl galimų ryšių su Musulmonų brolija į galutinę CRA išvadą nebuvo įtraukti“, – priduriama pareiškime. „MAC yra visiškai nepriklausoma Kanados organizacija. ISGAP ataskaita stiprina naratyvus, kuriais siekiama kurstyti islamofobiją ir skaldyti Kanados visuomenę.“
2023 metais Kanados mokesčių agentūra, atlikdama auditą, nagrinėjo Kanados musulmonų asociacijos veiklą ir nurodė aptikusi galimų ryšių su Musulmonų brolija požymių. Asociacija šiuos kaltinimus paneigė ir pareiškė, kad auditas buvo grindžiamas sisteminiu šališkumu bei „islamofobija“.
Kanados mokesčių agentūra galiausiai neatėmė iš Kanados musulmonų asociacijos registruotos labdaros organizacijos statuso.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad su Musulmonų brolija siejamos Kanados grupės mėgino daryti įtaką šalies rinkimų sistemai. Joje atkreipiamas dėmesys į koordinuotą kampaniją „Vote Palestine“, kurios reikalavimus per 2025 metų rinkimų ciklą parėmė 344 keturioms Kanados politinėms partijoms priklausę kandidatai.
„Fox News Digital“ kalbėjosi su Smallu, kuris teigė, kad ataskaitos išvados yra įspėjamasis ženklas dėl galimos įtakos Jungtinėms Valstijoms.
„Radikalioji kairė siekia susilpninti Vakarų, arba Amerikos, hegemoniją. To paties siekia ir radikalusis politinis islamas“, – aiškino Smallas. „Radikalusis politinis islamas nori pašalinti iš islamo pasaulio bet kokią Jungtinių Valstijų, Europos, krikščionybės ir judaizmo įtaką bei etniškai išvalyti regioną.“
„Manau, turėtume prisiminti Irano revoliuciją, kai radikalioji kairė ir islamistai susivienijo, kad nuverstų šachą ir panaikintų Jungtinių Valstijų įtaką“, – sakė jis, turėdamas omenyje 1979 metų Irano revoliuciją. „Tai tas pats veiksmų planas. Jie taiko tokią pačią strategiją Europoje, o dabar – ir Kanadoje.“
Šių metų gegužę „Fox News Digital“ kalbėjosi su Dalia Ziada – musulmone mokslininke, kuri buvo priversta bėgti iš Egipto po to, kai pasmerkė 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ išpuolius prieš Izraelį. Ji teigė, kad radikaliojo islamizmo ir radikaliosios kairės sąjunga, vadinama „raudonai žaliuoju aljansu“, kelia grėsmę Jungtinėms Valstijoms, Amerikos politinei sistemai ir visai Vakarų visuomenei.
„Jau penkerius ar septynerius metus stebime savotišką radikaliosios kairės ir radikaliojo islamizmo „nuodėmingą santuoką“. Tai grupės, nekenčiančios Vakarų liberaliųjų demokratijų ir norinčios jas sunaikinti“, – „Fox News Digital“ sakė Ziada.
„Fox News Digital“ tyrimas parodė, kad maždaug 425 organizacijos – komunistinės grupės, musulmonų interesams atstovaujančios organizacijos ir prieš Izraelį nusiteikusios aktyvistų koalicijos – priklauso koordinuotam tarptautiniam protestų tinklui. Bendra šių organizacijų metinių pajamų suma siekia apie 1 mlrd. JAV dolerių.
Trumpo administracijos pareigūnai ne kartą kritikavo Musulmonų broliją
Sausį JAV Iždo departamentas Egipto ir Jordanijos Musulmonų brolijos skyrius įtraukė į specialiai paskirtų pasaulinių teroristų sąrašą. Liepą Trumpo administracija pritaikė sankcijas aukšto rango Egipto Musulmonų brolijos pareigūnui, kurį Iždo departamentas apkaltino padėjus finansuoti „Hamas“ karinį sparną.
„Trumpo administracija be atvangos persekios teroristus ir jų finansuotojus“, – liepą pareiškė iždo sekretorius Scottas Bessentas. „Nesvarbu, ar jie veikia prisidengdami labdara, verslu, ar pogrindiniais finansiniais tinklais, – visi, remiantys „Hamas“, bus išaiškinti, nubausti ir patraukti atsakomybėn.“
ISGAP ataskaitoje Kanados vyriausybė raginama keisti vykdomą politiką, kad būtų sumažinta su Musulmonų brolija siejamų grupių įtaka rinkimų sistemai ir pagrindinėms valstybės bei visuomenės institucijoms.
Kanados ambasada Jungtinėse Valstijose neatsakė į „Fox News Digital“ prašymus pateikti komentarą.
Prestonas Mizellas yra „Fox News Digital“ žurnalistas, rašantis svarbiausių naujienų temomis.
Kanados perspėjimas Lietuvai: radikalėjimo ženklai jau matomi
Mūsų šalyje tokio masto tinklo kol kas nenustatyta, tačiau naujausi įvykiai, migracijos pokyčiai ir VSD perspėjimai rodo, kad problemos ignoruoti nebegalima.
Kanados Pasaulinio antisemitizmo ir politikos tyrimų instituto (ISGAP) paskelbta beveik 200 puslapių ataskaita įspėja, kad su Musulmonų brolija siejami tinklai šioje šalyje esą jau įgijo institucinį teisėtumą, prieigą prie valdžios, viešąjį finansavimą ir politinę įtaką.
Ataskaitoje aprašomas ne slaptas ginkluotas pogrindis, bet kur kas sudėtingesnis reiškinys – ilgalaikis veikimas per labdaros organizacijas, bendruomenių centrus, universitetus, pilietines iniciatyvas ir rinkimų kampanijas. Kanados musulmonų asociacija šiuos kaltinimus kategoriškai atmeta ir vadina juos islamofobiškais bei nepagrįstais. Taigi kalbama ne apie teismo nustatytus faktus, o apie tyrėjų pateiktą ir ginčijamą politinės bei institucinės įtakos analizę.
Tačiau Kanados pavyzdys kelia Lietuvai svarbų klausimą: ar valstybė geba laiku atskirti teisėtą religinę ir pilietinę veiklą nuo politinio islamizmo bei užsienio finansuojamų įtakos tinklų?
Islamą internete skelbęs lietuvis – tarp įtariamųjų nužudymu
Šis klausimas Lietuvoje tapo ypač aktualus po to, kai paaiškėjo vieno iš Vilniaus stoties rajone įvykdyto nužudymo įtariamųjų tapatybė.
Liepos 29-osios naktį Geležinkelio gatvėje peiliu buvo sužalotas 1964 metais gimęs vyras. Jis netrukus mirė greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Policija sulaikė du įtariamuosius. Vienas jų – socialiniuose tinkluose aktyviai islamo tiesas skelbęs ir Korano mokymą aiškinęs Habibas Micevičius. Jis suimtas trims mėnesiams. Apie įtariamąjį ir jam pareikštus kaltinimus paskelbė „15min“.
Tačiau šioje vietoje būtina aiški riba: policija ir prokuratūra nėra paskelbusios, kad nužudymas turėjo religinį, islamistinį arba teroristinį motyvą. Nėra ir viešai pateiktų įrodymų, kad įtariamasis būtų priklausęs Musulmonų brolijai ar kitai islamistinei organizacijai. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, galioja nekaltumo prezumpcija.
Vis dėlto ši byla atskleidė kitą problemą – religinę ir ideologinę įtaką internete gali įgyti asmenys, apie kurių ryšius, finansavimo šaltinius, ankstesnę veiklą ir skelbiamų idėjų turinį visuomenė beveik nieko nežino. Religijos skelbimas savaime nėra nusikaltimas, tačiau valstybė privalo matyti ribą, kur religinė veikla pereina į radikalizavimą, neapykantos kurstymą arba smurto pateisinimą.
VSD: sistemingo radikalizmo nėra, tačiau rizika didėja
Naujausias Valstybės saugumo departamento vertinimas neleidžia teigti, kad Lietuvoje jau būtų susiformavęs Kanados ataskaitoje aprašytas islamistinis tinklas.
VSD aiškiai konstatuoja, kad „Lietuvoje sistemingos radikalizmo sklaidos musulmonų bendruomenėse nefiksuojama“. Tačiau iš karto pateikiama ir svarbi išlyga: daugėjant iš Centrinės Azijos atvykstančių musulmonų, tarp jų nustatoma pavienių asmenų, turinčių radikalių pažiūrų arba sąsajų su terorizmu.
Žvalgyba neatmeta, kad Lietuvoje gyvenantys radikalizuoti asmenys gali skleisti propagandą, telkti ekstremistinių ideologijų rėmėjų grupes arba finansuoti teroristines organizacijas. Nors tikimybė, kad artimiausiu metu Lietuva taps islamistų teroristinio išpuolio taikiniu, vertinama kaip maža, pavienių asmenų išpuolių rizika neatmetama. Tai skelbiama 2026 metų VSD grėsmių vertinime.
Dar vienas naujas ir nerimą keliantis reiškinys – nepilnamečių radikalizavimas. VSD nurodo, kad islamistinės organizacijos pritaiko propagandą jaunimui, platina ją per „TikTok“, „Telegram“, žaidimų platformas ir net pasitelkia dirbtinį intelektą. Lietuvoje jau nustatyta pavienių atvejų, kai nepilnamečiai domėjosi „Islamo valstybės“ propaganda. VSD paskelbė ir Lietuvoje nepilnamečio žiūrėtos teroristinės propagandos pavyzdį.
Tai reiškia, kad Lietuvoje grėsmė kol kas kyla ne iš didelės, centralizuotos organizacijos, o iš pavienių, dažniausiai internete radikalizuojamų asmenų.
Per kelerius metus – dešimteriopai daugiau atvykėlių iš Centrinės Azijos
Grėsmių aplinka keičiasi ir dėl sparčios migracijos. 2025 metais paskelbtame VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vertinime buvo nurodyta, kad 2024 metų pabaigoje Lietuvoje gyveno apie 24 tūkst. Centrinės Azijos valstybių piliečių – daugiau kaip dešimt kartų daugiau nei prieš kelerius metus.
2023–2024 metais penki Centrinės Azijos šalių piliečiai buvo pripažinti keliančiais grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Dar penkiems dėl sąsajų su terorizmu rekomenduota neišduoti vizų arba leidimų laikinai gyventi. Kartu žvalgyba pabrėžė nenustačiusi, kad šie asmenys būtų rengę teroristinius ar kitus smurtinius išpuolius. Šiuos duomenis paskelbė Lietuvos žvalgyba.
Absoliuti dauguma atvykėlių nėra susiję nei su ekstremizmu, nei su terorizmu. Todėl pilietybė, tautybė ar musulmonų tikėjimas negali būti laikomi pavojingumo įrodymais. Vis dėlto didėjantis migracijos mastas objektyviai plečia valstybės institucijų darbo lauką: reikia tikrinti atvykstančiųjų tapatybę, ankstesnę veiklą, ryšius, finansavimą ir galimas sąsajas su užsienio organizacijomis.
Universitetai tampa politinio aktyvizmo erdve
Kanados ataskaitoje daug dėmesio skiriama universitetams, kuriuose radikaliosios kairės ir islamistinių grupių interesai esą susijungė į vadinamąjį „raudonai žaliąjį aljansą“.
Lietuvoje tiesioginių įrodymų apie islamistinių organizacijų įtaką universitetams nepateikta. Tačiau Palestiną remiantis politinis aktyvizmas aukštosiose mokyklose pastebimai stiprėja.
2026 metų kovo 28 dieną Vilniuje ir Kaune vykusias eitynes prieš JAV ir Izraelio veiksmus organizavo „Poppies Palestine Action Vilnius“, „Vilne Bund“, „Demonstruokimės“, Vilniaus universiteto studentai už Palestiną, „RoR Vilnius“, bendruomenių centras „Luna16“ ir socialinis centras „Emma“. Vilniuje susirinko apie šimtą žmonių. Kai kuriuose plakatuose Jungtinės Valstijos buvo prilygintos Rusijai, o Lietuvos valdžia kaltinta bendrininkavimu JAV ir Izraelio karuose. Protesto organizatorius ir jų reikalavimus paskelbė „15min“.
Gegužės 15 dieną dar vieną Palestinos palaikymo akciją Vilniuje organizavo „Vilne Bund“, „Poppies“ ir VU studentų solidarumo grupė. Jos dalyviai reikalavo, kad Lietuva nutrauktų bendradarbiavimą su Izraeliu. Akcijoje dalyvavo daugiau kaip 50 žmonių.
Vien parama Palestinos civiliams, Izraelio valdžios kritika ar reikalavimas laikytis tarptautinės teisės nėra nei islamizmas, nei ekstremizmas. Tačiau matomas organizacinis radikaliosios kairės, antiamerikietiškų judėjimų ir Palestinos aktyvistų suartėjimas. Tai iš dalies primena Kanados ataskaitoje aprašytą politinę terpę, nors Lietuvoje nėra viešų įrodymų, kad šias grupes finansuotų ar koordinuotų Musulmonų brolija arba „Hamas“.
Palestinos vėliava – ir eitynėse prieš migracijos ribojimą
Dar ryškesnis ideologijų susipynimas buvo matomas rugpjūčio 22 dieną Vilniuje surengtose eitynėse prieš rasizmą ir „neapykantą migrantams“.
Eitynių dalyviai nešė Lietuvos, Ukrainos ir Palestinos vėliavas, plakatus „Nė vienas nėra nelegalus“, „Kovok už klasę, ne už rasę“. Organizatoriai reikalavo lengvinti šeimų susijungimą, didinti migrantų integracijos finansavimą, švelninti lietuvių kalbos reikalavimus daliai darbuotojų ir numatyti atsakomybę politikams už, organizatorių vertinimu, prieš migrantus nukreiptą dezinformaciją. Eitynių reikalavimus paskelbė „Lietuvos rytas“.
Tuo pat metu Katedros aikštėje vyko protestas prieš masinę migraciją. Policijos duomenimis, jį užpuolė maždaug 30–40 asmenų grupė, o du įtariamieji buvo sulaikyti. Tačiau policija ir prokuratūra nepatvirtino, kad užpuolikai priklausė eitynių prieš rasizmą dalyviams, todėl šių renginių automatiškai sieti negalima. Dėl išpuolio pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Šie įvykiai pirmiausia rodo didėjantį Lietuvos visuomenės susipriešinimą migracijos klausimu. Vienoje pusėje vis dažniau vartojama rasinė ir prieš atvykėlius nukreipta retorika, kitoje – bet kokia migracijos kontrolė mėginama vaizduoti kaip rasizmas ar neapykanta.
Tokia poliarizacija naudinga abiejų kraštutinumų radikalams.
Tradicinis Lietuvos islamas – ne tas pats, kas politinis islamizmas
Vertinant grėsmes būtina nepamiršti, kad islamas Lietuvoje nėra naujas ar svetimas reiškinys. Jį šimtmečius išpažįsta Lietuvos totoriai, istoriškai integravęsi į valstybės ir visuomenės gyvenimą.
2021 metų surašymo duomenimis, islamą Lietuvoje išpažino 2165 žmonės, o daugumą sudarė totorių kilmės gyventojai. Šalyje veikė keturios mečetės ir Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras – muftiatas. Šiuos duomenis pateikia Visuotinė lietuvių enciklopedija.
Tačiau senieji surašymo duomenys nebeatspindi visos dabartinės padėties. Per kelerius metus išaugo migrantų ir užsienio studentų skaičius. 2025–2026 mokslo metais Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo 16 610 užsieniečių. Pakistano piliečių studentų per metus padaugėjo nuo 881 iki 1490, Indijos piliečių buvo 1772. Šie skaičiai savaime nieko nesako apie žmonių religines ar politines pažiūras, tačiau rodo sparčiai kintančią socialinę aplinką ir didėjantį integracijos poreikį.
Lietuva dar nėra Kanada, tačiau situacija keičiasi labai sparčiai
Šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad Musulmonų brolija Lietuvoje būtų sukūrusi Kanados ataskaitoje aprašytam tinklui prilygstančią organizacinę struktūrą. Naujausiame VSD vertinime tokia organizacija ar jos padaliniai Lietuvoje neminimi, sistemingos radikalizmo sklaidos musulmonų bendruomenėse nenustatyta.
Tačiau jau matomi atskiri rizikos elementai:
- daugėja atvykėlių iš regionų, kurių diasporose Europoje veikia islamistinės organizacijos;
- nustatoma pavienių radikalių pažiūrų ir su terorizmu siejamų asmenų;
- Lietuvos nepilnamečius pasiekia „Islamo valstybės“ propaganda;
- stiprėja internetinių religijos skelbėjų įtaka;
- universitetuose ir gatvės protestuose telkiasi radikaliosios kairės bei Palestinos aktyvistų grupės;
- visuomenei trūksta informacijos apie kai kurių religinių ir politinių iniciatyvų užsienio finansavimą bei tarptautinius ryšius.
Pavojinga apsimesti, kad politinio islamizmo, užsienio finansavimo ir internetinės radikalizacijos problema Lietuvai savaime negresia.
Valstybės institucijos turėtų viešai atsakyti, ar yra vertinami Lietuvoje veikiančių religinių, švietimo ir politinio aktyvizmo organizacijų ryšiai su užsienio struktūromis, ar tikrinama jų gaunamų lėšų kilmė ir ar viešasis finansavimas nepasiekia organizacijų, susijusių su ekstremistinėmis ideologijomis.
Lietuvos padėtį šiandien tiksliausia apibūdinti taip: Kanadoje aprašyto islamistinio tinklo viešų įrodymų nėra, tačiau aplinka, kurioje toks tinklas galėtų pradėti formuotis, jau atsiranda. Todėl dabar svarbiausia ne panika ir ne tylėjimas, o žvalgybinė kontrolė ir aiški riba tarp religijos laisvės bei politinio ekstremizmo.
Pagal Foxnews ir Lietuvos žiniasklaidą parengė Jonas Nedzveckas
