Kas dar galėtų būti labiau ironiška nei ta aplinkybė, kad įtakingų Lietuvos socialdemokratų nedeklaruotų interesų aptarnavimo įmone tapo Kauno rajone įsikūrusi daugiafunkcio edukacinio turistinio profilio įstaiga „Raudondvaris“.
Žinia, pavadinimas „Raudondvaris“ yra kilęs iš senosios bajorų visuomenės, tačiau tikruoju savo potencialu, kaip atrodo, toks pavadinimas atsiskleidė tik dabar, kai išaiškėjo, jog Raudonuoju dvaru yra vadinama viena iš svarbiausių socialdemokratų tvirtovių, kur galioja labai saviti raudonųjų dvariškių įstatymai.
Būtų nusikaltimas vaizduotei, jeigu dabar neatkreiptume dėmesio į tokį sutapimą, ar ne?
Žinoma, spalvų simbolika visais laikais buvo svarbi, galima prisiminti net tai – kaip ilgai senaisiais laikais tarpusavyje kovėsi baltosios ir raudonosios rožės vardais pasivadinę klanai, todėl natūraliai kyla klausimas – ar savo ruožtu socialdemokratų oponentų telkimosi vieta pagal analogiją turėtų būti vadinama Baltaisiais rūmais?
Vargu bau… Nuo pat pradžių buvo aišku, kad priešpriešos Raudonojo dvaro architektūriniam ansambliui židiniu aptariamu rakursu gali tapti nebent stipriai suręstas ir laiko mūšai visiškai atsparus, legendinis Landsbergio Tvartelis.
Tačiau štai Raudonojo dvaro kunigaikštis Nuodėmė-kinkauskas (taip regis yra verčiama jo pavardė iš anglų kalbos), daug labiau nei kiti valdytojai linkęs draugauti ir šunuodegiauti, pasiūlė anai pusei įsteigti jungtinio Tvartelio rūmus su skirtingais įėjimais.
Taigi, čia įėję pro vienas duris, randame tuščias ir nykias menes su čekiukais išklijuotomis sienomis, kur žmogaus siela nuo senų laikų nebegyvena, o gausybės įspūdį sukuria ant stalų nežinia iš kur sutempti ir tarpusavyje diskutuojantys televizoriai. Tai patalpa, kuri labiau primena niekur nebevedančio kelio remonto įstaigą, užgriozdintą keistais mechanizmais, nei žmonių buveinę, ar ne?
Įėję pro kitas jungtinio Tvartelio duris, be Landsbergio arklio ir kitų, anksčiau aprašytų gyvūnų, regis, galėsime džiugiai aptikti net ir kažkokių žmogystų gyvenimo paliktų organinių pėdsakų. Kyla įspūdis, kad čia kartais užsuka nuo Žemaitaičio išpuolių besislapstantis amžinasis žydas, dažnai ant stalo kanopas sukrovęs, fotelyje patogiai sudribęs, pypkę išrūko „W“ tiesų fundatorius Pilsudskis, po kiauražiedes marmuro sales, pripėduotas piktosios dvasios, blaškosi Bartoševičiaus vaiduoklis, siekiantis išprievartauti kokį nors vaiką arba bent suvaikėjusį politiką – todėl pačiam V. Landsbergiui čia jau griežtai draudžiama įeiti!
Prasiblaivyti nuo kartais tvartelio teritorijoje sukylančio ir sąmonę drumsiančio dvoko galima tik kitoje upės pusėje, kur žmonės renkasi su viltimi atkurti šlovingų laikų paminklą, atkovoti istorinės atminties rūmus…
***
Visame
kosmose
mėtosi
išardytos
„Lego“
tvartelio
detalės
– ką
dabar pasakytų
Talis
iš
Mileto?..
Tai, kaip veikiama prieš Sinkevičiuką, nėra net iš tolo lygu kaip buvo veikiama prieš Novickienę etc. Nėra simetriška. Todėl reikia linkėti sėkmės dabartiniam. Pralaimime gi visi mes prieš „šviesuomenę”. NB Turbūt nesupratau Autoriaus.