Stiprėjantys Kanados ryšiai su Pekinu dar labiau aštrina įtemptas JAV ir Kanados prekybos derybas.
Prezidento Donaldo Trumpo naujausio prekybos konflikto su Kanada centre iš tiesų yra gerokai tolimesnė valstybė – Kinija.
Vašingtonas spaudžia Otavą imtis griežtesnių priemonių, kad Kinijos plienas, aliuminis ir kitos prekės nepatektų į JAV rinką per Šiaurės Amerikos tiekimo grandines. Tačiau tuo pat metu Kanada siekia atnaujinti ir stiprinti ekonominius ryšius su Pekinu, o tai dar labiau komplikuoja ir taip įtemptas JAV ir Kanados prekybos derybas.
Ginčo centre atsidūrė vadinamasis prekių perkrovimas (angl. transshipment) – praktika, kai prekės nukreipiamos per tarpinę šalį, kartais ten tik minimaliai apdorojamos, o vėliau eksportuojamos į galutinę rinką.
JAV pareigūnai baiminasi, kad Kinijoje ar kitose valstybėse pagamintas plienas ir aliuminis gali būti apdorojami Kanadoje arba Meksikoje ir vėliau įvežami į Jungtines Valstijas jau kaip Šiaurės Amerikos kilmės produkcija.
JAV ir Kanada šią problemą mėgino spręsti dar 2019 m. bendru pareiškimu, kuriuo buvo užbaigtas ankstesnis ginčas dėl plieno ir aliuminio muitų. Abi šalys įsipareigojo neleisti, kad už JAV ar Kanados ribų pagamintas plienas ir aliuminis būtų pervežami per vieną šalį į kitą, taip apeinant prekybos apsaugos priemones.
Taip pat buvo numatyta galimybė atskirti Šiaurės Amerikoje išlydytą ir išlietą plieną nuo kitose šalyse pagamintos produkcijos.
Dabar griežtesnės prekybos politikos šalininkai Vašingtone teigia, kad Kanada turėtų sustiprinti šias apsaugos priemones, nes JAV administracija siekia mažinti Kinijos vaidmenį strategiškai svarbiose gamybos ir tiekimo grandinėse.
Kanados vyriausybė savo ruožtu tvirtina jau ėmusis priemonių užsienio plieno srautams riboti. Otava apribojo dalį plieno importo iš valstybių, su kuriomis Kanada neturi laisvosios prekybos susitarimų, įskaitant Kiniją. Viršijus nustatytas importo kvotas taikoma 50 proc. priemoka.
Tačiau kartu Kanada pradėjo aktyviau stiprinti prekybos ryšius su Pekinu
2026 m. kovą Kinija sutiko vėl atverti savo rinką kelioms svarbioms Kanados žemės ūkio ir jūros gėrybių eksporto prekėms, įskaitant rapsus, žirnius, omarus ir krabus. Kanada savo ruožtu nustatė 49 tūkst. kiniškų elektromobilių metinę importo kvotą, kuriai taikomas 6,1 proc. didžiausio palankumo režimo muito tarifas, ir panaikino anksčiau galiojusią 100 proc. papildomą muito priemoką.
Kanada taip pat pratęsė muitų lengvatas kai kuriems Kinijos plieno ir aliuminio gaminiams, kurių, jos teigimu, šalies rinkoje trūksta. Kanados pareigūnai šiuos sprendimus aiškina platesniu siekiu diversifikuoti šalies prekybos ryšius. Kinija šiuo metu yra antra pagal dydį Kanados prekybos prekėmis partnerė.
Būtent ši Kanados politika sukėlė kritiką Vašingtone. Trumpo administracija siekia formuoti Šiaurės Amerikos prekybos ir gamybos erdvę, kuri būtų mažiau priklausoma nuo Kinijos, o Otavos sprendimai rodo priešingą tendenciją – Kanada tuo pat metu mėgina plėsti ekonominį bendradarbiavimą su Pekinu.
Todėl JAV ir Kanados prekybos ginčas tampa platesnio geopolitinio pasirinkimo dalimi. Vašingtonui svarbu ne vien muitai ar atskirų prekių importas.
Esminis klausimas – ar Kanada kartu su JAV kurs nuo Kinijos tiekimo grandinių labiau apsaugotą Šiaurės Amerikos ekonominį bloką, ar sieks savarankiškai plėsti prekybą su Pekinu.
Pastaruoju atveju Kinijos klausimas gali tapti dar viena rimta takoskyra jau ir taip įtemptuose JAV ir Kanados santykiuose.
foxnews.com
