Romo Dambrausko atsisveikinimas: tai buvo paskutinis ir tylus „Lietuvos Šeimų Sąjūdžio“ „lėktuvėlio“ skrydis

Share

Po rugsėjo dešimtosios mitingo prie Katedros praėjo savaitė. Pats metas išsakyti savo mintis apie tai kas įvyko ir ko norėjosi.

Daugelis mūsų šiandien uždavinėjame sau klausimus kodėl aš ten buvau ir ar viso to reikėjo? Organizatoriams pažadėjau dainuoti ir išsakyti savo mintis. Todėl ten ir buvau. Visada stengiuosi laikytis duoto žodžio.

Mano nuomone, tai buvo paskutinis ir tylus „Lietuvos Šeimų Sąjūdžio“ „lėktuvėlio“ skrydis, palikęs padangėje baltą juostą, kuri dar ir visiškai ne jo. Tas šviesus pėdsakas, tai „Didžiojo Šeimos Gynimo Maršo“ aidas mūsų danguje ir širdyse.


Kas nutiko su maršo organizatoriais per nepilną pusmetį? Subūrė savo šeimų kolektyvą – LŠS (Lietuvos Šeimų sąjūdis), patraukė iš savo gretų aktyvius ir patriotiškus žmones, apsilankė seimo kiemelyje ir stačiomis pravedė malonų pasitarimą su grosmeistere, gavo šachą, nuolankiai sutiko su visomis valdžios sąlygomis mitingo klausimais…, ir surengė tautai susirinkimą.

Jiems buvo visai nesvarbu, kad tai darbo diena, kad puse Lietuvos į jį turi išvykti jau penktą valandą ryto, norint dešimtai valandai spėti į renginio atidarymo ceremoniją, prasibraunant pro dabartinės milicijos užkardas.

Tai smulkmenos, nevertos dėmesio. Dėmesys tik tam, kad žmones apsirengtų baltai, jų būtų daug, labai daug, įsistatytų malonias šypsenas ir nepamirštų gėlių milicijai. Kažkur jau tai matėm: smagus jaunimas be batų ant suoliukų, gėlės, bučiniai diktatoriaus budeliams ir t.t. Kuo tai baigėsi – žinom.




Tiesa, mes dabar turime naują mitingo rezoliuciją! Kelinta ji? Kur ji dabar? Visi jau seniai žinome, kur atsiduria minkšti sprendimai ant minkšto popieriaus.

Kvietimai į Katedros aikštę buvo gausūs ir garsūs. Kvietė visus, nežiūrint į priklausomumą partijoms, sąjungoms, organizacijoms…, bet kiek daug iš šių organizacijų vadovų gavo progą pasisakyti nuo scenos savo bendraminčiams? Ar tik tiek turime dorų, išsilavinusių ir patriotiškų lyderių? Jei būčiau žinojęs, kad kažkam iš jų buvo atsakyta, tiktai scenoje būčiau nepasirodęs.

Aikštėje sutikau krišnaitų bendruomenės narius, kurie su meile ir veltui dalino tikrai skanų savo maistą. Man taip ir nepavyko jiems įsiūlyti labdarai nė vieno euro už gerą širdį ir palaikymą. Kodėl, nors kelioms minutėms, nebuvo duodama scena visų mūsų šalies religinių bendruomenių atstovams, tautinėms mažumoms…? Ne. Tik mūsų tikėjimo nešėjai galėjo melstis gerą pusvalandį, migdydami susirinkusius. Minia retėjo ir skirstėsi. O gal tai ir buvo didysis organizatorių sumanymas renginio pabaigai…? Toks tylus ir mandagus uždangos nuleidimas prastokame spektaklyje. Klausimų ir įtarimų šiandien apie šį mitingą yra labai daug ir įvairių.

Jau keletą dienų gyvename didžiojo boikoto euforija. Šiuo didžiu jausmu gyvena ir LŠS, pamiršdami viską pasaulyje. Tikiu, kad po mėnesiuko tie „pišpasių“ centrai tyliai kreipsis į valdžią ir paprašys kompensacijos už patirtus nuostolius, vykdant valdžios užgaidas. Kompensaciniai pinigėliai gražiausiai nutūps į jų sąskaitas iš Lietuvos biudžeto, tai yra iš visų mūsų kišenių. Kas laimės boikoto mūšį, aišku jau dabar.

Svarbiausia nekelti kojos į „pišcentrius“, o visa kita menkniekis. Menkniekis, kad sveikam žmogui drausta patekti pas savo daktarą, aplankyti ligoninėje artimą, nueiti į valgyklą, negalima važiuoti autobusu, draudžiama būti renginiuose ir panašiai. Po kiek laiko tautai būtinai bus numestas kauliukas, ir keli punktai iš „pišpasio“ bus išbraukti. Ir tai bus didžioji LŠS ir kitų boikoto šauklių pergalė prieš sistemą. „Pišpasis“ liks, tik kažkiek apipešiotas.

Internetinėje erdvėje skaičiau raginimus mitinguoti kiekvieną mėnesio dešimtą dieną, nesvarbu ar tai antradienis, ar ketvirtadienis… „Tai karas, ir svarbu jame išsekinti priešą“,- šitokie pasisakymai tik rodo autorių kvailumą ir kelia pyktį. Žmonės jau dabar pavargo nuo betikslių mitingų, nekonkretumo, laikinų ir menkų tikslų, nevilties ir baimės prieš laikinąją valdžią. Tai kuri gi pusė būtų sekinama šiame virtualiame mūšio lauke?

Gyvename tikrai „linksmai“, neišradingai ir su keistais vedliais, kurie vis rodo mums nesamą kelią tamsiuose gyvenimo labirintuose. Ungurys slidus tik iki keptuvės…

Komentarai :

  1. R. Grinevičius: Policijai perdavėme svarbią medžiagą
    Lietuvos šeimų sąjūdžio pirmininkas pasakoja apie pokalbį su policijos Generaliniu komisaru
    – youtube.com/watch?v=D24Q6N6BPhM

  2. Viktorai, o dėl ko išlindo šitas Dambrauskas su verkšlenančiu tekstu?

  3. Maršistai nuo pradžių buvo neointernacionistai.
    Nuo pradžių nekentė nacionalizmo, kaip ir Landsbergiai.
    Tad kitaip ir būti negali…

    1. :Stiklo valytuvui” skubiai reikalingas išplautų smegenų renovacija!

  4. Prarado viltį, vargšas. Laimi tiktai kantrūs, karingi ir ryžtingi strategai. Yra mūšis ir karas. Praeitas etapas dar tiktai mūšių stadijoje. Karas dar priekyje. Norint taikos, būtinas karas. Tiktai po karo galima taika. Tad gerbiamas muzikante, ruoškis grumtynėms. Gal didvyriu tapsi? Pasiduoda tiktai vergai. Mokykis karo meno. Vergas, supratęs, kad jis yra vergas, jau ne vergas. Jau revoliucionierius. Tad imk sprogstamąjį grumstą į ranką (tavo atveju dainą) ir gaują buržujų sutrupink į dulkes. Ir taip tavo daina nuskambės per visą pasaulį – suklus net mirusieji.

  5. Ar gali būti, kad kai kas, tam tikru momentu, pasirūpino “savais aktyviais nuaktyvintojais”? “Skant į obuolį prileido kirminų…”. Kodėl neateina kiti – galintys ir mokantys kitaip? Masė žmonių tiki ir tikisi, o tikro vedlio nematau…

  6. Labai nuvylė muzikantėlis! Jis jau pamirš kaip sisteminės žydiasklaidos žiurkės iš jo tyčiojosi, šaipėsi ir dergė! Ar jis parsidavė, ar nusivylė, ar susipyko?! Kam neleido pasisakyti ŠS vadovai prie Arkikatedros? Neaišku! Ponas dalininkas nori , kad būtų vienu mostu nušluota negabi, įžūli ir arogantiška Vyriausybė? Mes vis to trokštame kartu su ŠS, bet vienu mostu to nebepadarysi! Net nepriklausomybei paskelbti prireikė 3 metų mitingų ir protestų, Kremlaius šeimininkų leidimo ir R.Reigano išpirkimo! Protestuose ir nuolatinėje kovoje tik labiau užsigrūdinama ir daugiau įgaunama patirties ir žinių apie valdymą ir priešingos stovyklos gudrybes, suktybes ir klastą! Taigi, nenusiminkime, nenuleiskime rankų, nekalkime sau ir kitiems nepilnavertiškumo komplekso ir mes laimėsim!

    1. Nepravardžiuokime kitų, ypač tų, katrie nors bent ką daro. Pirmiausiai reikalaukime iš savęs bei būkime dėkingi tiems, kaip jūs sakote, “muzikantėliams”.
      Daugiau objektyvumo ir padorumo mums visiems.

    2. Tiesiog liūdna, kaip iš visų plyšių lenda žmonių neapykanta. Kada lietuviai išsivaduos iš baudžiauninko mąstysenos, Kas tik kitaip pakalbėjo, tuojau pat pravardės – “muzikantėlis”, “žiurkės”… Tokie epitetai ir yra žiurkinis mąstymas. Negi su tokiu mentalitetu gali ką nors uždegti? Koktu.

      1. Viktorai, o dėl ko išlindo šitas Dambrauskas su verkšlenančiu tekstu?

        1. Keisatas klausimas – norėjo – išlindo. Ar ir vėl sąmokslo teorija?

          1. Taigi, kažkas pridėjęs į kelnaites ir sugalvojo sąmokslą prieš Tautos pilietinimą, vis nori apdergti Šeimų sąjūdį, vis kala Tautai nepilnavertiškumo kompleksą!





Comments are closed.

Share