Vytautas Budnikas. Rinkimų laisvės suvaržymai, kurių daugelis nepastebės, tačiau jie turės didžiulę įtaką ateinantiems rinkimams

Šiandien Seimas priėmė vieną reikšmingiausių pastarųjų metų rinkimų teisinio reguliavimo pakeitimų – Rinkimų kodekso (10, 16, 26, 33, 34, 46, 48, 72, 73, 76, 78, 79, 80, 81, 83, 85, 88, 89, 92, 93, 94, 95, 96, 99, 103, 108, 111, 112, 119, 123, 124, 129, 130, 138, 156, 172, 176 ir 193) straipsnių pakeitimo konstitucinį įstatymą (Nr. XV-1128). Jo projektą rengė ir Seimui pateikė Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Šis įstatymas suteikia daugiau galių VRK ir labiau riboja piliečių teises. Priimtos pataisos iš esmės keičia ne tik kandidatų registravimo ir rinkimų organizavimo tvarką, bet ir plečia valstybės institucijų įgaliojimus, naujai reglamentuoja piliečių politinę veiklą bei rinkimų stebėseną. Dalis pakeitimų neabejotinai ribos piliečių aktyvumą ir politinės saviraiškos laisvę.

Griežtesnės kandidatavimo sąlygos

Nuo šiol sugriežtinami gyvenamosios vietos deklaravimo reikalavimai kandidatams. Kodekso 10 straipsnis Savivaldybių ir Europos Parlamento rinkimuose deklaruotos gyvenamosios vietos terminą pailgina nuo 60 iki 130 dienų, o kandidatams į Respublikos Prezidentus įtvirtina reikalavimą gyvenamąją vietą Lietuvoje būti deklaravus ne vėliau kaip prieš trejus metus.

Tai ypač nenaudinga grįžtantiems emigrantams, žmonėms, kurie neseniai persikėlė į kitą savivaldybę, arba aktyviems piliečiams, kurie realiai gyvena bendruomenėje, bet formaliai pavėlavo deklaruoti gyvenamąją vietą.

Pakeistas 26 straipsnis. Nuo šiol rinkimų komisijos dar labiau susiejamos su savivaldybių administracijomis – savivaldybės administracijos direktorius į jų sudėtį galės deleguoti tik savo administracijos karjeros valstybės tarnautojus arba darbuotojus.

Taip susiaurinamas asmenų, galinčių dirbti rinkimų komisijose, ratas, nes nebelieka galimybės siūlyti kitų nepriklausomų specialistų – teisininkų, akademikų, buvusių rinkimų komisijų narių ar kitų kompetentingų asmenų, nedirbančių savivaldybės administracijoje.

Toks reguliavimas stiprina vykdomosios valdžios įtaką rinkimų administravimui ir sudaro sąlygas interesų konfliktams, nes savivaldybių rinkimuose komisijos dažnai nagrinėja skundus dėl mero, kandidatų į tarybą, rinkimų agitacijos ar balsavimo organizavimo, todėl komisijos nario priklausomybė tai pačiai administracijai visada kels abejones dėl jo nešališkumo.

Daugiau galių Vyriausiajai rinkimų komisijai

Pakeistas 33 straipsnis. Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) suteikiami gerokai platesni įgaliojimai rinkti informaciją ir asmens duomenis. Nuo šiol ji galės neatlygintinai gauti duomenis iš visų valstybės registrų, informacinių sistemų, valstybės ir savivaldybių institucijų, juridinių bei fizinių asmenų, taip pat naudotis specialių kategorijų asmens duomenimis.

Tokie įgaliojimai reikšmingai išplečia valstybės galimybes kaupti ir tvarkyti jautrią informaciją apie piliečius. Tai kelia grėsmę dėl proporcingumo, privatumo apsaugos ir kitų kontrolės mechanizmų, užtikrinančių, kad tokie įgaliojimai nebus taikomi plačiau, nei būtina  rinkimams organizuoti.

Keičiama apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų skyrimo tvarka

Pakeistas 48 straipsnis.  Nors nustatoma, kad pirmininku gali būti tik rinkimų patirties turintis arba aukštąjį išsilavinimą įgijęs asmuo, kartu įtvirtinama nuostata, jog pirmininkų pareigos skirstomos proporcingai kandidatų į komisijas pasiūliusiems subjektams.

Toks sprendimas stiprina politinių jėgų įtaką komisijų vadovų paskyrimui, nes pirmininkų pareigos tampa ne vien kompetencijos, bet ir politinių kvotų klausimu.

Dėl to kyla abejonės, ar svarbiausias kriterijus skiriant komisijų vadovus išliks profesionalumas ir nešališkumas.

Pakeistas 73 straipsnis. Iki šiol nuo pareigos surinkti 10 000 rinkėjų parašų buvo atleidžiamos tik pačios politinės partijos, kurios ankstesniuose Europos Parlamento rinkimuose buvo surinkusios pakankamą rinkėjų palaikymą. Nauja redakcija šią lengvatą susieja su politinių partijų organizacijomis, todėl nuo parašų rinkimo atleidžiamos ir jų keliami kandidatų sąrašai. Toks pakeitimas dar labiau palengvina jau rinkimuose dalyvavusių ir įsitvirtinusių politinių jėgų dalyvavimą rinkimuose, o naujoms politinėms jėgoms išlieka pareiga surinkti tūkstančius rinkėjų parašų. Dėl to dar labiau sustiprinamos jau veikiančių partijų pozicijos ir sumažinamos naujų politinių jėgų galimybės įsitvirtinti politinėje sistemoje. Taigi, tuo sudaromos palankesnės sąlygos jau įsitvirtinusioms partijoms.

Pakeistas 78 straipsnis. Kandidatams suteikiama teisė net ir pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui tikslinti turto, pajamų ir privačių interesų deklaracijų duomenis – tai bus galima padaryti net likus vienai darbo dienai iki rinkimų.

Nors toks reguliavimas leidžia ištaisyti deklaracijose padarytas klaidas, kartu jis apsunkina visuomenės bei žiniasklaidos galimybes laiku įvertinti kandidato pateiktą informaciją.

Kadangi deklaracijos gali būti tikslinamos beveik iki pat rinkimų dienos, rinkėjai svarbius pakeitimus gali sužinoti jau nebeturėdami pakankamai laiko juos įvertinti prieš balsuodami.

Pakeistas 88 straipsnis. Nors dalis pakeitimų yra techninio pobūdžio, įstatyme aiškiau reglamentuojami rinkimų užstatų dydžiai ir jų apskaičiavimo tvarka. Tačiau kartu įvedama ir nauja sankcija – politinėms organizacijoms, kurios po ankstesnių rinkimų laiku nepateikė politinės kampanijos finansavimo ar metinių finansinių ataskaitų, rinkimų užstatas bus dvigubinamas.

Toks reguliavimas didina finansinę atsakomybę už atskaitomybės pažeidimus, ir kartu  tampa papildoma kliūtimi mažesnėms politinėms organizacijoms dalyvauti rinkimuose.

Praktikoje didesnis užstatas reiškia didesnę finansinę naštą ir gali riboti politinę konkurenciją, ypač organizacijoms, kurių pažeidimai buvo formalūs, o ne susiję su neskaidriu finansavimu.

Pokyčiai rinkimų stebėtojams

Pakeistas 92 straipsnis. Susiaurinama rinkimų stebėtojų padėtis. Iš esmės pertvarkomas rinkimų stebėtojų teisinis statusas ir išplečiami pagrindai riboti jų veiklą.

Nors stebėtojams paliekama teisė stebėti balsavimą ir balsų skaičiavimą, kartu rinkimų komisijoms suteikiama teisė atsisakyti registruoti stebėtoją arba panaikinti jo registraciją ne tik už įstatymų pažeidimus, bet ir už VRK sprendimų nesilaikymą ar viešai skleidžiamą, komisijos vertinimu, klaidinančią informaciją.

Be to, filmuoti ir fotografuoti rinkimų procesą leidžiama tik laikantis papildomų asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Tokie pakeitimai stiprina VRK kontrolę rinkimų stebėtojų atžvilgiu ir gali apsunkinti nepriklausomą visuomeninę rinkimų priežiūrą bei mažinti stebėtojų galimybes viešinti galimus pažeidimus.

Pakeistas 93 straipsnis. Iš esmės išplečiama rinkimų agitacijos sąvoka ir sustiprinama jos administracinė kontrolė. Nuo šiol rinkimų agitacija laikomi ne tik tiesioginiai raginimai balsuoti už ar prieš kandidatą, bet ir bet kokie veiksmai, galintys paveikti rinkėjų apsisprendimą.

Kartu įtvirtinamas draudimas viešai skleisti „visuomenę klaidinančią ar melagingą informaciją“, o VRK suteikiama teisė spręsti ginčus dėl agitacijos, nustatyti, kas laikytina politine reklama, ir vertinti, ar paskelbta informacija yra kompromituojanti.

Tokios plačios ir vertinamojo pobūdžio formuluotės suteikia VRK didelę diskreciją vertinti politinio turinio ribas, todėl neišvengiamai jos gali turėti neigiamą poveikį politinės saviraiškos ir žodžio laisvei rinkimų kampanijos metu.

Įstatymas taip pat išplečia rinkimų agitacijos sąvoką. Agitacija laikomi ne tik tiesioginiai raginimai balsuoti už ar prieš kandidatą, bet ir bet kokie veiksmai, galintys paveikti rinkėjų apsisprendimą.

Be to, įtvirtinamas draudimas rinkimų metu viešai skleisti visuomenę klaidinančią ar melagingą informaciją.

Tokios formuluotės yra gana plačios ir kelia diskusijas, kur baigiasi teisė į politinę kritiką ir prasideda draudžiama agitacija.

Griežtesnė socialinių tinklų kontrolė

Pakeistas 95 straipsnis. Dar labiau sugriežtinama politinės reklamos kontrolė internete. Nuo šiol rinkimų politinės kampanijos dalyviai ir vadinamieji suinteresuotieji asmenys privalės iš anksto VRK deklaruoti visas socialinių tinklų paskyras, per kurias ketina skleisti politinę reklamą ar rinkimų agitaciją, taip pat nurodyti šių paskyrų administratorius ir asmenis, atsakingus už reklamos apmokėjimą.

Tokiu būdu valstybė įgyja galimybę iš anksto kontroliuoti didžiąją dalį organizuotos politinės komunikacijos socialiniuose tinkluose.

Nors pataisos tikslas – didesnis politinės reklamos skaidrumas, kartu ji didina administracinę naštą ir plečia VRK kontrolę skaitmeninėje erdvėje. Praktikoje tai  apsunkins piliečių ir visuomeninių organizacijų dalyvavimą viešose politinėse diskusijose, ypač tada, kai politinė komunikacija bus vykdoma keliose socialinių tinklų platformose ar nuolat kuriamose naujose paskyrose.

Pakeistas 103 straipsnis. Pirmą kartą Rinkimų kodekse detaliai reglamentuojama vadinamųjų suinteresuotųjų asmenų veikla.

Tai reiškia, kad paprastas pilietis ar piliečių grupė, norintys savo iniciatyva ir savo lėšomis viešai remti arba kritikuoti kandidatus ar politines organizacijas, nebegalės to daryti laisvai.

Prieš pradėdami tokią veiklą jie privalės registruotis VRK, pateikti dokumentus, deklaruoti, kad nėra susiję su kandidatais ar politinėmis organizacijomis, paskirti iždininką, tvarkyti finansinę apskaitą ir atsiskaityti už visas gautas aukas bei patirtas išlaidas.

Jų veiklai nustatomi išlaidų limitai, finansavimo apribojimai ir griežtos sankcijos. Jeigu VRK nuspręstų, kad suinteresuotasis asmuo veikė kartu su kandidatu arba viršijo įstatyme nustatytus reikalavimus, jis gali būti išregistruotas, įpareigotas nutraukti agitaciją, o tam tikrais atvejais – sumokėti į valstybės biudžetą dvigubą neteisėtai panaudotų lėšų sumą.

Tokiu būdu pilietinė iniciatyva pirmą kartą iš esmės prilyginama profesionaliai politinei kampanijai. Tai smarkiai išplečia VRK kontrolės galias ir turės atgrasomąjį poveikį piliečiams, kurie norės savarankiškai dalyvauti viešose politinėse diskusijose ar remti jiems priimtinus kandidatus.

Dėl padidėjusios administracinės naštos ir teisinės rizikos rinkimų laikotarpiu neabejotinai sumažės pilietinis aktyvumas bei susiaurės politinės saviraiškos laisvė.

Vienas labiausiai diskutuotinų pakeitimų – naujo „suinteresuotojo asmens“ instituto įvedimas.

Pagal naują tvarką paprastas pilietis ar jų grupė, norintys savo lėšomis viešai agituoti už ar prieš kandidatą, turės registruotis VRK komisijoje, deklaruoti savo veiklą, tvarkyti finansinę apskaitą, laikytis nustatytų išlaidų limitų ir po rinkimų atsiskaityti už visas išlaidas.

Koks bus  Prezidento sprendimas

Nors Seimas įstatymą jau priėmė, galutinė jo ateitis priklausys nuo Respublikos Prezidento. Valstybės vadovas gali įstatymą pasirašyti arba grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti.

Jeigu pataisos įsigalios, jos taps vienais didžiausių Lietuvos rinkimų teisinio reguliavimo pokyčių nuo naujojo Rinkimų kodekso priėmimo – pakeis ne tik kandidatų registravimo tvarką, bet ir piliečių dalyvavimo rinkimų kampanijose, politinės komunikacijos bei rinkimų stebėsenos taisykles.