Tylų prasidėjusio rudens vakarą Dzūkijos vienkiemyje, prisiminęs kai kurių draugų ir pažįstamų žmonių gyvenimus, susimąsčiau, kodėl smalsių ir žingeidžių žmonių gyvenimas yra sėkmingesnis?
Dauguma žmonių patenkinti tuo, ką jau žino ir supranta. Tačiau kiti visomis progomis klausinėja ir ieško naujų idėjų bei patirties. Pažįstu žmonių, kurie žinių siekė sunkiausiomis sąlygomis. Sėkmę jie pasiekia ne dėl genialumo, o dėl smalsumo ir noro suprasti daugiau.
Aukščiausias intelekto lygis yra metakognicija. Tai gebėjimas stebėti, klausinėti ir sąmoningai valdyti savo mintis. Tai žinojimas, kaip mąstote, kodėl taip mąstote ir kada reikia koreguoti savo mąstymo būdą. Žmonės, turintys stiprius metakognityvinius įgūdžius, mintis įvertina, pasirinkdami veiksmingesnes mokymosi, sprendimų priėmimo ir savikontrolės strategijas. Neuromokslas metakogniciją sieja su priešfrontalinės smegenų žievės veikla. Tokie žmonės:
Renka žinias
Smalsūs ir žingeidūs žmonės renka informaciją apie viską, kas patraukia jų dėmesį. Tai, kas atrodo kaip atsitiktinės žinios, dažnai praverčia netikėtose situacijose. Jų platus supratimas padeda jiems rasti sprendimus. Kai kitiems pritrūksta idėjų, jie turi daug žinių, iš kurių pasisemia patirties.
Užduoda klausimus
Dauguma žmonių tyli, kad neatrodytų neinformuoti, tačiau smalsūs žmonės klausia, kai ko nors nesupranta. Jų klausimai duoda informatyvius atsakymus. Jei esate atviras klausimams nesijaudindami, kad jie atrodys kvaili, rasite geresnių sprendimų ir aiškesnį bendravimą.
Nebijo klysti
Klydimas nekelia grėsmės jų ego, tik reiškia, kad jie siekia ką nors naujo išmokti. Kiekviena klaida tampa vertinga informacija gyvenime. Jų atvirumas klystant padeda rasti teisingus atsakymus.
Eina įdomiais takais
Geri klausimai sukelia gerus atsakymus, o smalsūs žmonės nebijo sekti, kur jie veda. Jie daug keliauja, daug skaito. Jų noras tyrinėti padeda jiems pastebėti galimybes, kurių kiti žmonės nepastebi. Jie randa naujų geresnių sprendimų. Toks tyrinėjimas atsiperka netikėtais būdais.
Dėmesingai klausosi
Smalsumas daro juos geresniais klausytojais. Užuot kalbėję, jie klauso, ką kiti kalba. Toks dėmesys padeda jiems sugaudyti svarbių detalių, kurios kitu atveju praslystų. Žmonės mieliau dalijasi mintimis su tais, kurie rodo tikrą susidomėjimą jais.
Išbando naujas galimybes
Kiekviena nauja situacija moko, o ne virsta išbandymu, kurį reikia išlaikyti. Jų dėmesys sutelkiamas į atradimus, o ne klaidų vengimą. Kiekvienas galimybė prideda naudingos informacijos. Eksperimentavimas veda į laimėjimus.
Yra psichiškai lankstūs
Reguliarus mokymasis išlaiko jų mąstymą prisitaikantį ir atvirą naujoms idėjoms. Jie greičiau įgyja naujų įgūdžių, nes jiems patinka mokytis. Naujos perspektyvos atsiranda natūraliai, kai esi įpratęs abejoti prielaidomis. Keičiantis technologijoms, jų protinis lankstumas tampa vis vertingesnis.
Kuria geresnius ryšius
Jų domėjimasis įvairiais požiūriais sieja juos su visų rūšių žmonėmis. Šie įvairūs santykiai suteikia naujų galimybių. Jų ryšiai tampa vertingesni, nes sujungia skirtingas žmonių grupes ir idėjas. Geri ryšiai pagausėja, kai žmonės žino, kad tikrai domitės jų darbu.
Pastebi pokyčius
Jų įprotis atkreipti dėmesį į smulkmenas padeda jiems pastebėti pokyčius prieš jiems tampant akivaizdžiais. Toks sąmoningumas padeda jiems greičiau prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Jie mato galimybes, kurių kiti žmonės nemato.
Geriau susitvarko su nesėkmėmis
Jų problemos tampa galvosūkiais, kuriuos reikia išspręsti, o ne kliūtimis. Jų žinių siekis padeda įveikti nusivylimus. Jie randa alternatyvių būdų, kai daugelis žmonių skundžiasi. Kiekvienas iššūkis papildo jų problemų sprendimo rinkinį naudingomis priemonėmis.
Susikuria daugiau galimybių
Jų atvirumas naujoms patirtims sukuria geresnes situacijas. Ryšiai, kuriuos jie užmezga dėl domėjimosi viskuo, atveria netikėtas duris. Jų plačios žinios padeda atpažinti geras galimybes, kurių kiti žmonės neatpažįsta. Smalsūs žmonės neturi norų, kad jais žavėtųsi ar jų gailėtųsi. Smalsumas yra galingiausias įrankis moksle.
Mano draugai ir kolegos buvo smalsūs žmonės. Man smalsumas buvo gyvenimo kelrodis.
Net Einšteinas prisipažino, kad jis nebuvo niekuo išskirtinis, buvo tik smalsus.
Tad būkime smalsūs.
Profesoriau,oi kaip aš jus suprantu ir palaikau ,kai taip išalksti ir vėl norisi žinoti,tai prsiminiau …,tada seniai gyvenau daugiabutyje ir namo durys nebuvo tais laikais gerai izoliuotos,tai lipant laiptais patikdavo būti smalsiam, arčiau prieiti prie kaimynų durų ir pasiklsusyti ką jie kalba,ypač kai ginčydavosi viską galėjai nugirsti ir daug ką apie juos sužinoti jiems visiškai nežinant apie mano žinojimą apie juos.. .Bet vėliau persikėlus į atskirą namą toliau nuo žmonių jau tiek nebesužinodavau,kas kuo gyvendavo.Taip dar susimąsčius apie viską,gyvenimą ir žinojimą,tai labai patinka matyti tv laidose žingeidžius žurnalistus po kaulelį išnarstančius pašnekovus apie tų gyvenimo paslaptis,o kiek dar žinių turi apie pasaulį ir mus žmones, kokie slaptųjų spec tarnybų smalsūs agentai..ypač šiais technologijų laikais jau nebereikia sėlinti už durų ir klausytis pokalbių ,yra ir kitų žingeidžių būdų savo smalsumui patenkinti.