Lietuvos vyresnio amžiaus žmones vienijančios organizacijos kreipėsi į valstybės vadovus, ragindamos iš esmės keisti dabartinį „Sodros“ rezervo kaupimo modelį, kai dalis pensijoms skirtų lėšų nukreipiama į rezervą. Organizacijos pabrėžia, kad tokia tvarka yra socialiai neteisinga, kai apie 40 proc. senatvės pensininkų Lietuvoje gyvena žemiau skurdo rizikos ribos.
LIETUVOS PENSININKŲ ORGANIZACIJOS RAGINA KEISTI YDINGĄ SODROS REZERVO KAUPIMO BŪDĄ
Lietuvos vyresnio amžiaus žmones vienijančios organizacijos kreipėsi į Valstybės vadovus dėl Sodros rezervo. Kreipimesi organizacijos ragina keisti ydingą Sodros rezervo kaupimo būdą į teisingesnį. Lietuvoje apie 40 proc. senatvės pensininkų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos. Tuo metu Sodros lėšos, skirtos jų pensijoms, dirbtinai ir ydingai nukreipiamos į rezervą.
NIEKO DĖL MŪSŲ BE MŪSŲ
Dabartiniai pensininkai atidžiai seka nuomonės formuotojų, politikų, mokslininkų, įvairių „galios centrų“ atstovų diskusiją žiniasklaidoje ar kitose erdvėse apie pensijų indeksavimą ir Sodros rezervo kaupimą. Kadangi pačius pensininkų atstovus į tokias diskusijas kviečia itin retai, ne visi iš jų pastebi logines manipuliacijas toje diskusijoje.
Antraštės ir įgudę žiniasklaidos polittechnologai/propagandistai, pajėgūs įtraukti ne pensininkų interesus ginti linkusius ekonomistus ir sociologus, šaukia: „Šalin rankas nuo Sodros rezervo“. Užuot diskutavę, kaip efektyviau išsaugoti jau sukauptą rezervą nuo jį graužiančios infliacijos, jie sukeičia diskusijos sąvokas: sukauptą rezervą ir jo kaupimui naudojamą šaltinį – dabartiniams pensininkams pensijoms mokėti surinktų įmokų dalį.
Pavadinus tą dalį „perviršiumi“ ar „pertekliumi“, ji (ta dalis) nebeišmokama dabartiniams pensininkams, t. y. nusavinama. Juk nuo Rezervo įsteigimo iki šiol šią ašarų pakalnę jau paliko bene pusė pensininkų, kurių nusavinta pensijos dalis metai iš metų keliavo kaupti rezervui ir kuriems rezervas niekaip nebepasitarnaus.
KAS TEISYBĖ – TAI NE MELAS
Lietuvių kalbos žodynai aiškina, kad perviršiumi ar pertekliumi vadinama tai, ko yra daugiau, negu reikia. Bet statistika negailestingai tvirtina, kad Lietuva pensijoms skiria tik 6–7 proc. BVP, kai ES vidurkis – 11–12 proc., t. y. beveik dvigubai mažiau. Lietuvos bočelių pensijos vienos menkiausių ES, nors pagal ekonomikos pajėgumą jau bandom šlietis prie vidutiniokų.
Ir kad vos ne du penktadaliai (40 proc.) senatvės pensininkų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos. Pernai jos rodiklis buvo: iki 699 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1468 eurų – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Kai nuolat jaučiam socialinės apsaugos sistemai skiriamų lėšų chronišką deficitą, kuriam galui sprendimus rengiantiems/priimantiems gudrauti ir nepriteklių vadinti pertekliumi?
Kad mūsų valdžios gebėtų pagrįsti Briuseliui mūsų finansinį tvarumą – Lietuva, skriausdama dabartinius pensininkus, patenkina Mastrichto kriterijaus reikalavimus, nes tada nacionalinis biudžeto deficitas neviršija 3 proc. BVP? O tai leidžia daugiau skolintis ir paskolintas lėšas skirti kitoms (!) sritims, kurioms rezervai kažkodėl nekaupiami. Bet taip galų-gale tik sparčiau auginam valstybės skolą ir jos aptarnavimo kaštus.
„PAGALVES“ BŪSIMIESIEMS PENSININKAMS „PURENA“ DABARTINIAI
Jei pažvelgtume dabartinių pensininkų akimis, tai pastebėtume, kad dabartiniai pensininkai finansuoja ne tik Sodros rezervą, bet dvi būsimiems pensininkams pasitarnausiančias „pagalves“. Kaupimą būsimoms pensijoms II PPF valstybė skatino ir dabartinių pensininkų į valstybės biudžetą sumokamų mokesčių (PVM, akcizų, dirbančių pensininkų GPM, nekilnojamo turto, …) dalimi. Čia kalbama apie II PPF (antros pensijų pakopos fondai) privačias pensijas kaupiančiųjų skatinimą valstybės biudžeto lėšomis už kiekvieną iš jų įmokant II PPF po 1,5 proc. VDU (vidutinio darbo užmokesčio). Bendra tam tikslui iš valstybės biudžeto sumokama suma jau priartėjo prie 300 mln. eurų. Iš II PPF pasitraukė didesnė dalis aktyvių dalyvių. Kodėl dabar šios lėšos, iki šiol taip pat tarnavusios būsimųjų pensininkų privačioms pensijoms, negalėtų būti nukreiptos adekvačiam tikslui – būsimiems pensininkams – per Sodros rezervo finansavimą? Palaipsniui atsisakant dabartinių pensininkų pensijoms skirtų lėšų nusavinimo ir išlaikant dabartinių pensininkų teisėtus interesus ginantį teisingesnį einamųjų mokėjimų (PAYG – angl. Pay-As-You-Go) principo naudojimą.
Vyresniojo amžiaus žmones vienijančios ir aktyviai savo narių teisėtus socialinės apsaugos interesus ginančios organizacijos pastebi ne tik kritikuotinus, bet palaiko ir pozityvius valstybės institucijų ketinimus ir vykdomas veiklas. Lietuvos pagyvenusiųjų žmonių asociacija, Nacionalinė bočių bendrijų asociacija ir Lietuvos EURAG asociacija parengė viešą kreipimąsi į Lietuvos Vyriausybės Ministrą Pirmininką, Socialinės apsaugos ir darbo ministrę, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką, kuriame suformulavo suderintus pasiūlymus, ginančius teisėtus vyresniojo amžiaus žmonių interesus.
KVIEČIAME KOLEGAS JUNGTIS
Kviečiame ir kitų vyresnio amžiaus žmones vienijančių organizacijų narius susipažinti su Kreipimesi pateiktais pasiūlymais ir jiems pritarti, o per juos vienijančias organizacijas prisijungti prie šio kreipimosi. Norisi tikėti, kad ir šių organizacijų vadovai pagaliau imsis ne tik siaurų lobistinių tikslų per vien savo išskirtinio pritarimo valdžiai nuolatinį liudijimą, bet ir argumentuoto patariamojo vaidmens su platesnio viešo intereso advokacijos pastangomis.
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui
Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrei
Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkui
Lietuvos vyresnio amžiaus žmones vienijančių organizacijų
KREIPIMASIS
2026 m. rugpjūčio 25 d.
Rengiant 2027 m. biudžetų projektus Lietuvoje vyksta aktyvi politinė diskusija, kad dalis Sodros pertekliaus būtų atiduodama dabartiniams pensininkams jų pensijoms indeksuoti. Dabartiniai įstatymai ir Lietuvos Respublikos Prezidento pateiktos pataisos tą leidžia. Deja, šių įstatymų nuostatomis ankstesnės valdžios derama apimtimi nesistengė pasinaudoti. Pertekliumi naudotasi Mastrichto kriterijui išlaikyti, o jo liūto dalis keliaudavo į Sodros rezervą. Rezervas buvo ir tebėra kaupiamas dabartinių pensininkų sąskaita, kurių net 40% gyvena žemiau skurdo rizikos ribos. Kasmet miršta ~ 5% pensininkų, negavusių ir niekada jau nepasinaudosiančių Sodros rezervo galimybėmis. Eurostat 2025m. duomenimis bendra pakeitimo norma (aggregate replacement ratio) Lietuvoje yra 37%. ES vidurkis ir Lenkijoje – 60%, Slovakijoje – 62%, Čekijoje – 53%, Ispanijoje – net 81%. Lietuva beviltiškai atsilieka nuo kitų šalių pagal šį rodiklį.
Lietuvos vyresnio amžiaus žmones vienijančios organizacijos remia Socialinės apsaugos ir darbo ministrės nusiteikimą ir pastangas siekti teisingesnio PAYG (einamųjų mokėjimų) principo taikymo ir Sodros perviršio panaudojimo senatvės pensininkams bei ieškoti būdo, kaip atsisakyti Lietuvos nac. biudžeto deficito dengimo pensininkams neišmokamais pinigais.
Kartu mes kviečiame dabartinę valdančiąją daugumą keisti Sodros rezervo kaupimo šaltinį. Vietoj iš dabartiniams pensininkams neišmokamų ir rezervo kaupimui panaudojamų lėšų, (kurios iš esmės nėra joks perviršis ar perteklius, o dabartiniams pensininkams neišmokėti ir iš jų nusavinti pinigai), Sodros rezervui kaupti panaudoti iš II PPF išėjusiems aktyviesiems tų fondų draudžiamiesiems mokėtas skatinamąsias išmokas iš valstybės biudžeto (t. v. 1,5% VDU).
Lietuvos vyresnio amžiaus žmones vienijančių organizacijų vadovai ir įgaliotieji:
Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija, įgaliotas Remigijus Samuilevičius
Nacionalinė bočių bendrijų asociacija ir Vilnius bočių bendrija Vilija Tūrienė
Lietuvos EURAG asociacija Virgilija Dolgova
Paskutinius 10 metų dirbau valstybės tarnyboje. Patekau ten praėjęs konkursą, kurio reikavimai buvo ohoho! Jokių vokelių nebuvo, bendrai išdirbau 43 metus, Sodra už tai atseikėjo 330 € pensijos. Per 10 metų ji padidėjo daugiau nei du kartus. Taupyti pradėjau paskutinius 5 m., nes iki to, tiesiog, nieko nelikdavo. Iki išėjimo į pensiją, sutaupiau 5000 €.
Kai skaitau, jog kiekvienam į Lietuvą atvykusiam čiučmekui, su Bambukų universiteto diplomu, iškart išmokama 4727 € išmoka, nežinau ką galvoti apie Lietuvą valdančius degeneratus.
Šiuo metu turiu tuos pačius 5000 €, kurie skirti laidotuvėms. Vienintelė gera žinia, tai kad sveikata prastėja sparčiais tempais ir yra tikimybė, kad grabai nespės taip stipriai pabrangti, jog neužteks santaupų ir ant pačio pigiausio.
Tai kad ministras Katelynas pasakė, kad nereikia vežtis žmonių iš užsienio. Pakanka savų bedarbių.
Tikra geda ir tautai ir valdziai! Bet tokia yra neizgalvota ekonomine sistema, kuri neturi nei plano nei stragios kaip galetume si reikala pakeisti. Su teisingu mastymu ir geru strateginiu ekoniminiu planu reikalas yra pakeiciamas i positive puse, taip kad iseivija noretu ir galetu gryzti. O inestitorius galetume net pasirinkti. Reikia drasos ir ekominikos teisykliu pazinty ir pripazinima.
Diskusijoje apie „Sodros“ rezervą, regis, supainiojami du skirtingi klausimai. Rezervas pensijų sistemai reikalingas – jis yra apsauga nuo būsimų ekonominių ir demografinių sukrėtimų. Tačiau visai kitas klausimas – kokio dydžio jis turi būti ir kas turi finansuoti jo kaupimą.
Jeigu apie 40 proc. dabartinių senatvės pensininkų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, sunku socialiai pagrįsti principą, kad kuo geresnė „Sodros“ finansinė padėtis, tuo daugiau lėšų pirmiausia turi būti atidedama ateičiai. PAYG sistema pirmiausia yra einamųjų kartų solidarumo sistema: šiandien dirbantieji finansuoja šiandienos pensijas.
Todėl racionalus kompromisas būtų ne naikinti rezervą, o nustatyti optimalų jo dydį. Pasiekus šį dydį, papildomas „Sodros“ perviršis pirmiausia turėtų būti naudojamas adekvačioms dabartinėms pensijoms ir jų indeksavimui. O jeigu valstybė mano, kad strateginį rezervą reikia kaupti dar sparčiau, verta diskutuoti, ar jo papildymas neturėtų būti finansuojamas platesniais valstybės biudžeto šaltiniais.
Tai ne dabartinių pensininkų supriešinimas su būsimaisiais. Tai klausimas, kiek dabartinių pensininkų gyvenimo lygio galima aukoti ateities saugumui, kai daliai dabartinės kartos neužtikrinamas pakankamas gyvenimo lygis.
Žvelgiant iš Finansinio prisotinimo teorijos pozicijų, problema yra ne pats „Sodros“ rezervas, o galimas perteklinis jo kaupimas – savotiškas rezervo persotinimas – dabartinių pensininkų sąskaita. Didėjant pakankamai sukauptam rezervui, kiekvieno papildomo euro stabilizacinė nauda turėtų mažėti. Tuo pat metu mažas pajamas gaunančiam dabartiniam pensininkui to euro ribinė socialinė nauda gali būti labai didelė.