Trumpas paskelbė apie „didžiausią naftos sandorį pasaulio istorijoje“ ir teigia, kad jis gerokai sumažins benzino kainas

Trumpas susitarimą pavadino „didžiausiu naftos sandoriu pasaulio istorijoje“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė apie didžiulį naftos susitarimą su Venesuela. Pasak jo, Jungtinės Valstijos užsitikrino kontrolinę dalį, apimančią daugiau kaip 65 mlrd. barelių Venesuelos patvirtintų naftos atsargų.

„Jungtinės Amerikos Valstijos ką tik sudarė susitarimą su Venesuela – DIDŽIAUSIĄ NAFTOS SANDORĮ PASAULIO ISTORIJOJE!“ – socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė Trumpas.

Be jokių išlaidų Amerikos mokesčių mokėtojams

Prezidento teigimu, susitarimas buvo pasiektas dalyvaujant JAV valstybės sekretoriui Marco Rubio, karo sekretoriui Pete’ui Hegsethui, laikinajai Venesuelos prezidentei Delcy Rodríguez ir privačiam verslui. Trumpas pabrėžė, kad visa tai įgyvendinama „be jokių išlaidų Amerikos mokesčių mokėtojams“.

„Šis istorinis sandoris daugiau nei padvigubina Amerikos naftos atsargas, smarkiai padidina mūsų naftos pasiūlą ir ilgam laikui gerokai sumažins benzino kainas visiems amerikiečiams“, – pareiškė Trumpas.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio taip pat palankiai įvertino susitarimą socialiniame tinkle.

Rubio pavadino jį „didžiule pergale“ abiem šalims. Pasak jo, susitarimas užtikrins stabilias naftos atsargas ir nebrangią naftą Vakarų pusrutulyje bei padės sumažinti benzino kainas Jungtinėse Valstijose.

Valstybės sekretoriaus teigimu, susitarimas taip pat turėtų pritraukti į Venesuelą beveik 100 mlrd. JAV dolerių privačių investicijų, sukurti tūkstančius gerai apmokamų darbo vietų ir prisidėti prie šalies ekonomikos atkūrimo.

Laikinoji Venesuelos prezidentė Delcy Rodríguez pareiškė, kad susitarimas leis gerokai padidinti naftos gavybą, į ją įtraukiant privačius operatorius.

Jos teigimu, numatyta plėtoti 17 strateginių naftos telkinių, kurių patvirtintas potencialas siekia 65 mlrd. barelių naftos, o investicijų suma viršys 100 mlrd. JAV dolerių.

„Šios investicijos prisidės ne tik prie mūsų pramonės atkūrimo ir modernizavimo, bet ir prie mūsų šalies ekonomikos augimo, mūsų pusrutulio energetinio saugumo bei didesnės pusiausvyros tarptautinėse rinkose“, – sakė Rodríguez.

Baltieji rūmai į „FOX Business“ prašymą pakomentuoti susitarimą iš karto neatsakė.

Taip — šis susitarimas gali būti gerokai svarbesnis už vien pažadą sumažinti benzino kainas. Jei paskelbta schema bus realiai įgyvendinta, ji gali keisti JAV energetinę strategiją, Venesuelos ekonominę orientaciją ir Rusijos bei Irano galimybes naudoti naftą kaip geopolitinį instrumentą. Tačiau šiuo metu dar trūksta svarbių teisinių ir finansinių susitarimo detalių.

Ką iš tikrųjų reiškia 65 mlrd. barelių?

Trumpas paskelbė, kad JAV kartu su privačiu verslu užsitikrino kontrolę daugiau kaip 65 mlrd. barelių įrodytų Venesuelos naftos atsargų. Tai nėra 65 mlrd. barelių, kuriuos JAV staiga gauna ir gali pradėti pumpuoti. Kalbama apie ilgalaikę teisę kontroliuoti milžiniškų telkinių eksploatavimą. Reuters duomenimis, numatyta plėtoti 17 strateginių telkinių Orinoko naftos juostoje ir Marakaibo ežero regione, o Venesuela tikisi beveik 100 mlrd. dolerių privačių investicijų.

Mastą gerai parodo paprastas palyginimas: 65 mlrd. barelių prilygsta maždaug penktadaliui visų Venesuelos įrodytų naftos atsargų. Reuters nurodo, kad dabar Venesuela išgauna tik apie 1,25 mln. barelių per parą, nors jos potencialas yra gerokai didesnis.

Kodėl tai ypač svarbu JAV

Pirmiausia – energetinis saugumas. Venesuelos sunkioji nafta yra tinkama daliai JAV naftos perdirbimo gamyklų, ypač Meksikos įlankos pakrantėje. Jeigu amerikiečių bendrovės ilgainiui atkurtų Venesuelos gavybos pajėgumus, JAV gautų didžiulį papildomą tiekimo šaltinį savo pusrutulyje.

Tai tampa ypač reikšminga dabartinės įtampos Artimuosiuose Rytuose kontekste. JAV Energetikos informacijos administracija dar liepą prognozavo, kad pasaulinės gavybos atsigavimas mažins kainas: jos prognozėje „Brent“ vidurkis III ketvirtį buvo apie 74 dolerius už barelį, o 2027 m. – apie 65 dolerius.

Venesuelos papildoma gavyba šią tendenciją teoriškai dar sustiprintų.

Tačiau yra svarbus „bet“. Trumpas sako, kad sandoris „gerokai sumažins benzino kainas“, tačiau tai greičiausiai nėra kelių savaičių efektas. Reuters kalbinti ekspertai pabrėžia, kad Venesuelos elektros tinklai, naftotiekiai, eksporto infrastruktūra ir pati naftos pramonė yra prastos būklės. Norint smarkiai padidinti gavybą reikės didžiulių investicijų ir metų.

Rusijai tai potencialiai labai nemaloni žinia

Čia  slypi viena svarbiausių geopolitinių sandorio pasekmių.

Rusijai pavojingas ne pats faktas, kad JAV kontroliuotų 65 mlrd. barelių. Pavojus atsirastų tada, jeigu dėl amerikiečių investicijų Venesuelos gavyba pradėtų sparčiai augti.

Didesnė Venesuelos pasiūla reikštų didesnę pasaulinę pasiūlą → spaudimą naftos kainai → mažesnes Rusijos eksporto pajamas.

Be to, Venesuela ilgus metus buvo svarbi Rusijos geopolitinė partnerė Vakarų pusrutulyje. JAV ekonominis ir technologinis sugrįžimas į Venesuelos naftos sektorių reikštų ne tik energetinį, bet ir geopolitinį Karakaso perorientavimą nuo Maskvos link Vašingtono.

Tai būtų strateginis praradimas Rusijai.

Iranui poveikis gali būti dar jautresnis

Iranas, kaip ir Rusija, labai priklausomas nuo naftos eksporto pajamų. Todėl didėjanti alternatyvi pasiūla pasaulio rinkoje silpnintų Teherano galimybes pasinaudoti tiekimo sutrikimais ir aukštomis kainomis.

Dar svarbesnis strateginis aspektas: JAV gautų papildomą didžiulį naftos šaltinį Vakarų pusrutulyje, mažindamos priklausomybę nuo tiekimo maršrutų, susijusių su Persijos įlanka ir Hormūzo sąsiauriu.

Taigi Venesuelos nafta tam tikra prasme galėtų tapti strateginiu draudimu nuo Irano keliamų energetinių sukrėtimų.

OPEC laukia sudėtinga dilema

Venesuela pati yra OPEC narė. Jei jos gavyba pradėtų augti milijonais barelių per dieną, organizacijai tektų spręsti, ką daryti su šiuo papildomu kiekiu.

Saudo Arabija ir kitos OPEC šalys galėtų būti priverstos arba mažinti savo gavybą, kad palaikytų kainas, arba susitaikyti su pigesne nafta.

Dar įdomiau tai, kad Venesuelos naftos pramonę faktiškai gaivintų JAV kapitalas ir technologijos. Tai sukurtų neįprastą situaciją: viena OPEC narė taptų labai glaudžiai susieta su didžiausia pasaulio naftos vartotoja ir viena didžiausių jos gamintojų – JAV.

Tačiau yra trys didelės kliūtys

Pirma, neaiški teisinė konstrukcija. Reuters pažymi, kad kol kas nepaskelbta, kaip konkrečiai JAV įgyvendins deklaruojamą „daugumos kontrolę“. Venesuelos įstatymai tradiciškai numato labai stiprią valstybės kontrolę naftos sektoriuje.

Antra, 65 mlrd. barelių rezervai nėra tas pats, kas 65 mlrd. lengvai išgaunamų barelių. Didelė Orinoko naftos dalis yra labai sunki. EIA pažymi, kad būtent Orinoko juostoje yra didžioji Venesuelos atsargų dalis.
Trečia, reikalingi milžiniški kapitalo įdėjimai. Net Venesuelos valdžia kalba apie beveik 100 mlrd. dolerių investicijų.

Strateginė išvada

Jeigu projektas bus įgyvendintas tokiu mastu, kokį paskelbė Trumpas, jo svarba gali būti daug platesnė nei benzino kainos JAV.

JAV gautų ilgalaikį priėjimą prie milžiniško naftos telkinių komplekso savo geopolitinėje kaimynystėje; Venesuela gautų kapitalą ir technologijas; o Rusija ir Iranas susidurtų su potencialiai didesne pasauline pasiūla ir stipresniu spaudimu naftos kainoms.

Tačiau artimiausiu metu nereikėtų 65 mlrd. barelių skaičiaus tapatinti su 65 mlrd. barelių naujos pasiūlos rinkoje. Reuters pagrįstai akcentuoja, kad gavybos infrastruktūros atkūrimas gali užtrukti metus.

Todėl tikrasis šio susitarimo svoris gali atsiskleisti ne per artimiausius mėnesius, o per kelerius ar net keliolika metų.

Parengta pagal foxnews.com

Parengė Jonas Nedzveckas