Panevėžio rajono viešojo intereso gynimo grupė kreipėsi į Seimą, Prezidentą, Ministrę Pirmininkę, Susisiekimo ministeriją ir žiniasklaidą, prašydama peržiūrėti dalį Rail Baltica sprendimų Panevėžio regione.
2026 m. gegužės 25 d. kreipimesi grupė teigia, kad projekto eiga gali nepagrįstai didinti sąmatą, lemti perteklinį žemės paėmimą visuomenės poreikiams ir silpninti numatytą karinio mobilumo naudą.
Kreipimąsi pasirašiusi Panevėžio rajono viešojo intereso gynimo grupė akcentuoja planuojamą papildomą keleivinę stotį ir geležinkelio infrastruktūrą Panevėžio mazge. Grupės vertinimu, sprendimai dėl šios dalies turėtų būti dar kartą patikrinti, nes jie tiesiogiai paliečia žemės savininkus, vietos bendruomenes ir valstybės investicijas į strateginį transporto koridorių.
Žemės paėmimas ir vietos gyventojų interesai
Viena pagrindinių gyventojų keliamų temų yra žemės paėmimas Panevėžio rajone. Kreipimesi teigiama, kad nuosavybė galėtų būti paimama tik tada, kai nėra pagrįstų alternatyvų, o papildomos stoties ir ją aptarnaujančios infrastruktūros poreikis, grupės nuomone, nėra pakankamai įrodytas.
Gyventojų atstovai nurodo, kad jau svarstyta alternatyva remtis viena tarptautine stotimi ties Gustoniais ir gerinti jungtį su esama Panevėžio geležinkelio infrastruktūra. Jų teigimu, toks sprendimas galėtų sumažinti poveikį žemei, aplinkai ir statybų metu patiriamus trikdžius.
Kreipimesi taip pat minima, kad būsimos statybos gali paveikti susisiekimą per Via Baltica, nes nagrinėjama geležinkelio atkarpa kirstų svarbų kelių koridorių. Tai vietos gyventojams ir vežėjams reikštų ne tik ilgalaikį planavimo ginčą, bet ir galimus kasdienio judėjimo pokyčius statybų laikotarpiu.
Ginčas dėl Panevėžio geležinkelio mazgo
Panevėžio rajono viešojo intereso gynimo grupė kritikuoja sprendimą plėtoti papildomą tarptautinę stotį šalia Panevėžio, kai, jų teigimu, jau numatyta stotis ties Gustoniais. Grupė tvirtina, kad tokia infrastruktūra dubliuotų esamus planus ir didintų išlaidas.
Kreipimesi nurodoma, kad 2021 m. Vyriausybės nutarimu Panevėžio geležinkelio mazgo plėtrai suteiktas valstybinės reikšmės projekto statusas. Vėlesniuose sprendimuose, kaip teigia gyventojų atstovai, papildomai numatyta keleiviniams traukiniams skirta vėžė ir stotis, kurią siekiama įgyvendinti iki 2029 m. rugpjūčio 17 d.
Grupė taip pat kelia klausimą dėl keleivių srautų prognozių, naudotų pagrindžiant naują stotį. Kreipimesi teigiama, kad vertinimuose numatyti srautai ir kelionės laiko skaičiavimai turėtų būti iš naujo patikrinti nepriklausomai, nes nuo jų priklauso ir projekto ekonominis pagrindimas.
Saugumo argumentas siejamas su pagrindine vėže
Kreipimesi Rail Baltica projektas siejamas ne tik su transportu, bet ir su nacionaliniu saugumu. Gyventojų grupė teigia, kad pagrindinės vėžės įgyvendinimas turėtų būti prioritetas, nes projektas dažnai pristatomas kaip svarbus kariniam mobilumui Baltijos šalyse.
Atskira kritika skiriama sprendimams dėl vienbėgės linijos nuo Panevėžio Latvijos kryptimi. Grupės vertinimu, tokia konfigūracija mažintų projekto strateginę vertę, ypač jei tuo pat metu lėšos būtų skiriamos papildomai infrastruktūrai Panevėžio mazge.
Kreipimesi minimas ir buvusio JAV pajėgų Europoje vado Beno Hodgeso viešas raginimas spartinti pagrindinės Rail Baltica vėžės statybą. Šis argumentas gyventojų tekste naudojamas pabrėžti, kad ginčas dėl Panevėžio mazgo nėra vien vietinis planavimo klausimas.
Institucijoms pateikti prašymai
Panevėžio rajono viešojo intereso gynimo grupė prašo peržiūrėti regioninių stočių ir aplinkkelių plėtros pagrįstumą, atsisakyti dubliuojančios Panevėžio stoties projektavimo ir statybos, taip pat grąžinti paimtą žemę savininkams, jeigu ji nebereikalinga būtiniems projekto sprendiniams.
Kreipimesi taip pat prašoma pateikti Rail Baltica finansavimo šaltinius iki 2032 m., įvardyti galutinę prognozuojamą projekto kainą ir surengti papildomą projekto pristatymą visuomenei su atnaujintais duomenimis.
Dar vienas reikalavimas – pakartotinai atlikti nepriklausomą vertinimą, kaštų ir naudos analizę bei strateginį pasekmių aplinkai vertinimą dėl antrosios Panevėžio keleivinės geležinkelio stoties poreikio. Nuo institucijų atsakymų priklausys, ar ginčas liks politinio kreipimosi lygmenyje, ar taps platesniu projekto sprendinių peržiūros klausimu.
šaltinis – infoerdve.lt
Kreipimosi tekstas žemiau.
DĖL „RAIL BALTICA“ PROJEKTO VILKINIMO IR PAŽEIDŽIAMO VIEŠOJO INTERESO, NEPAGRĮSTAI DIDINANT SĄMATA, NEPAGRĮSTAI NUSAVINANT ASMENŲ NUOSAVYBĖ IR NEĮGYVENDINAMOS NACIONALINĖS KRAŠTO GYNYBOS STRATEGIJOS
Panevėžio rajono viešojo intereso gynimo grupė
(PR-VIG-G)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTUI
LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTREI PIRMININKEI
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJAI
ŽINIASKLAIDAI
KREIPIMASIS
2026-05-25
Panevėžio rajonas
Panevėžio rajono viešo intereso gynimo grupė, grupės atstovas Anželika Jaškuvienė +370 690 12440,
Daiva Blinkevičiutė, + 370 65068192, Jonas Balčėtis +370 687 31661,
el. paštas: rail.baltica.vig.grupe@gmail.com.
Panevėžio rajono viešo interesų gynimo grupės atstovai formuluoja pagrindinį savo teiginį, kuris grindžiamas konkrečiais įrodymais: kodėl iš vienos pusės garsiai kalbant apie gynybai skiriamas lėšas ir dedamas pastangas stiprinant saugumą, iš kitos pusės dėl tyliai priimamų sprendimų klostosi situacija, kuri saugumo prasme valstybę daro vis labiau pažeidžiamą? Po daugelio metų gerinamų ir plėtojamų santykių su Kinija, didėjant prekių srautams į Lietuvą, ir per Lietuvą į Europą, tuo pačiu pradedant atsiverti Kinijos rinkai lietuviškoms prekėms, tapo akivaizdu, kad prekių srautai tik didės, o tai gana ženklios pajamos į biudžetą, kurios taip pat gali būti skiriamos gynybos reikmėms, o ir draugiški santykiai su viena galingiausių pasaulio valstybių saugumo tikrai nesumažina, bet blogi santykiai – tai ne tik mažėjančios ir besitraukiančios investicijos, bet vertinant Kinijos įtaką Rusijai, saugumo prasme Lietuvą daro gana pažeidžiama. Ar ne todėl buvo imtasi veiksmų?
- 2021 m. gegužės mėn. pasitraukta iš „17+1”.
- 2021 m. rugsėjis – paskutinis traukinys iš Xian į Vilnių.
- 2021 m. lapkritis – atidaroma Taivano atstovybė naudojant Taivano pavadinimą, ką Kinija prilygina karo paskelbimui, to pasėkoje nutrūksta diplomatiniai santykiai su Kinija.
- 2024-11-29 kaip nepageidaujami išsiunčiami dar 3 likę Kinijos atstovybės darbuotojai.
- 2021 m. NATO generolams užsiminus apie iššūkius per dislokuojant ženklesnes pajėgas ir tam Rail Baltica reikalingumą, tuoj pat buvo imtasi veiksmų, kad ta vėžė kaip strateginė neatsirastų.
Planuojamos papildomos vėžės ir stotys, taikant joms pirmenybę ir taip išpučiant projekto kainą kelis kartus. Tuo tarpu pagrindinės vėžės įgyvendinimas pilna apimtimi nukeliamas neapibrėžtam laikui, arba lieka išvis neįgyvendintas, ką ir konstatavo Europos audito rūmai. Nuoroda[1]
Pavyzdys būtų visiškai nereikalinga plėtra ir papildoma stotis Panevėžio geležinkelio mazge.
2021-06-09 vyriausybės nutarimu Nr. 428 patvirtinama plėtra Panevėžio geležinkelio mazge, suteikiant valstybinės reikšmės projekto statusą ir numatant dar vieną tarptautinę stotį šalia Panevėžio. Nuoroda[2]
2024 m. birželis. Prisidengiant taupymo tariamais tikslais, nuo Panevėžio link Latvijos priimamas sprendimas tiesti tik vienų bėgių liniją: nuoroda[3] 7 psl. Taip nuo Panevėžio iki Talino Rail Baltica atkarpa strateginio ir karinio mobilumo prasme paverčiama beverčiu projektu. Šalia Panevėžio ir toliau planuojama, prie jau suplanuotos tarptautinės stoties ties Gustoniais, nuoroda[4] 6 psl., dar viena lygiagreti tarptautinė stotis, teikiant jai pirmenybę ir kurios numatomi įgyvendinimo kaštai keliolika kartų didesni, negu sutaupymai tiesiant tik vienų bėgių vėžę iki Latvijos. Papildomos stoties ir vėžės statybai numatytų lėšų pakaktų nutiesti antrą bėgių liniją 700 km, arba gerokai už Talino. nuoroda416, 18 psl.
2024 m. lapkričio 4 d. Beno Hodgeso interviu su raginimu kuo greičiau statyti pagrindinę vėžę nuoroda[5]
2024 m. lapkričio 20 d. laikinai einančios pareigas vyriausybės patvirtinama papildoma stotis ir papildoma vėžė pro Panevėžį skirta tik keleiviniams traukiniams, numatant ją įgyvendinti skubos tvarka – iki 2029 m. rugpjūčio 17 d. 2024-11-20 Vyriausybės nutarimas 986.
2025 m. nauja vyriausybė, antros stoties šalia Panevėžio projektas uoliai vykdomas toliau.
2026 m. nauja vyriausybė, projektas vykdomas dar uoliau, jau skirti pinigai žemės paėmimui.
Galutinis šio uoliai proteguojamo projekto rezultatas: vienų bėgių linija nuo Panevėžio iki Latvijos sienos, o toliau ir iki Talino be krovinių terminalų, nors pro Panevėžį 4 bėgių linijos ir dvi tarptautinės stotys šalia viena kitos, kurios už Panevėžio sueina į 2 bėgių liniją nuoroda[6].
Projektas nesuteikia jokių privalumų, o tik:
pažeidžia Konstituciją, kurioje aiškiai nustatyta, kad nuosavybė yra neliečiama ir gali būti paimama tik nesant kitų alternatyvų;
sukelia didžiulius finansinius nuostolius tiek projekto įgyvendinimo metu, tiek vėliau – kasmet išlaikant papildomą infrastruktūrą;
daro didžiulę ir negrįžtamą žalą aplinkai.
daro negrįžtamą žalą aplinkai.
Galimai neteisėtai naudojamos europinės lėšos, kadangi 2011 m. Seimo patvirtinta „Rail Baltica“ vėžė, kaip ypatingos svarbos projektas ir tik su viena tarptautine stotimi ties Gustoniais. Ši papildoma stotis patvirtinta tik 2021 m. vyriausybės nutarimu, suteikiant svarbaus, bet ne ypatingai svarbaus projekto statusą. Nuoroda[7]
Kyla pagrįstas klausimas: kaip įmanoma pagrįsti sveiku protu nesuvokiamą projektą, nes buvo nagrinėta keletas alternatyvų ir prirašyta daugybė puslapių su vertinimais ir skaičiavimais? Pavyzdžiui, buvo nagrinėta ir 2-oji alternatyva nuoroda [4] 6 psl., kuri numato turėti vieną tarptautinę stotį ties Gustoniais, kurią iš jau esamos miesto geležinkelio stoties galima lengvai ir greitai pasiekti modernizavus esamą Panevėžio–Šiaulių geležinkelio atkarpą. Tuo pačiu turėti greitesnį ir patogesnį susisiekimą tiek Panevėžio, tiek aplinkinių rajonų gyventojams, nepatiriant finansinių nuostolių ir žalos aplinkai.
Ar ne todėl buvo galimai klastojami (įvedami tikslingai neteisingi) duomenys daugeliui rodiklių?
Pavyzdžiui:
Numatomas keleivių skaičius:
Planuojama, kad vien iš šios papildomos stoties išvyks 40 traukinių su 3800 keleivių kasdien, be to į stotį bent 900 iš jų vyks pėsčiomis, o apie 400 dviračiais įveikdami 6 km atstumą nuoroda[4] 12 psl., nors iš Talino išvyks tik 4 traukiniai ir apie 300–400 keleivių per parą. nuoroda[8].
Kelionės laikas iki Rail Baltica stoties:
2-ajai alternatyvai faktinis kelionės laikas iki Rail Baltica stoties – 11–12 min., pailginamas daugiau nei dvigubai, pridedant 15 min., įvardinant tai kaip laukimo laiką ir vertinimuose ir skaičiavimuose naudojamas jau kaip 26 min. kelionės laikas? (pridedamas atskiru dokumentu „kelionės laiko sutaupymai“).
Trumpame alternatyvų palyginime aiškiai matyti (pridedame atskiru dokumentu), kad papildomos stoties statyba neduos jokios naudos, tik bus patirti didžiuliai nuostoliai ir žala aplinkai, valstybei ir gyventojams. Kadangi ši atkarpa 2 kartus kertasi su Via Baltica, tai jos statybos laikotarpiu Via Baltica transporto judėjimas taip pat bus ženkliai apsunkintas.
Tad kodėl, net ir sąjungininkų raginami greičiau įgyvendinti pagrindinę Rail Baltica vėžę, yra ignoruojame ir skubame statyti papildomą stotį?
Kodėl pagrindinės vėžės statybos pilna apimtimi atsisakome, paversdami ją karine prasme beverčiu projektu, o valstybę saugumo prasme darome dar labiau pažeidžiamą?
Remiantis tuo, kas išdėstyta, Panevėžio rajono viešojo intereso gynimo grupė prašo:
1. Peržiūrėti regioninių stočių ir „Rail Baltica“ aplinkkelių plėtimo pagrįstumą.
2. Atsisakyti „Rail Baltica“ dubliuojančios Panevėžio stoties projektavimo ir statybos.
3. Grąžinti paimtą visuomenės poreikiams žemės nuosavybę Panevėžio rajone.
4. Pateikti „Rail Baltica“ projektui reikalingų lėšų (apie 10–11 mlrd.) finansavimo šaltinius iki 2032 m.
5. Pateikti galutinę „Rail Baltica“ projekto iki 2032 metų kainą su prognozuojamu pabrangimu.
6. Atlikti papildomą „Rail Baltica“ projekto pristatymą su atnaujintais duomenimis Lietuvos visuomenei susipažinti viešumoje.
7. Pakartotinai atlikti nepriklausomą vertinimą, kaštų naudos analizę, Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV), dėl antrosios dubliuojančios Panevėžio keleivinės geležinkelio stoties reikalingumo.
Pagarbiai,
Anželika Jaškuvienė
Panevėžio rajono viešojo intereso gynimo grupė
El. paštas: rail.baltica.vig.grupe@gmail.com
[1] Europos Audito Rūmai: „Rail Baltica“ statyba nebus baigta 2030 metais, galutinio termino nėra
[2] 428 Dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Panevėžio geležinkelio mazge susisiekimo…
[3] 80114KAEEL_Vaheülevaade Rail Balticu elluviimisest
[4] 06_priedas_KNA.pdf
[5] Iš buvusio JAV pajėgų Europoje vado – įspėjimas Baltijos šalims: „Reikia paskubėti“
[6] Patvirtinta „Rail Balticos“ geležinkelio vėžės Panevėžio regione alternatyva | Rail Baltica
[7] 428 Dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Panevėžio geležinkelio mazge susisiekimo…
[8] „Rail Baltica“ tikisi 100 keleivių vienam traukiniui – Delfi užsakomasis turinys
Pranešimą paskelbė: Tomas Rutkauskas, Panevėžio rajono visuomenės viešo intereso gynimo grupė
Per šitiek metų negali nenaudėliai nutiest geležinkelio, kad galėtume lengvai pasiekti Berlyną – Paryžių. Tarpukario Lietuvoje galėjome, o dabar, valdant neosovietikams, negalime, kodėl? Ką mano kalbos meistras čia apie šią mums labai gėdingą problemą?