Laikraštis išpirktas, o atsiliepimai apie publikaciją mane atsivijo į atostogas. Visada džiugina, kai tyrimuose pateikti faktai paakina skaitytojus pažvelgti į situaciją giliau ir vertinti kritiškai tai, kas pateikiama kaip gražus fasadas. Tiems, kas neturėjo progos paskaityti, – svarbiausi akcentai.
Kai grupė vadinamųjų naujųjų milijonierių paskelbė įsteigę premiją už tiriamąją žurnalistiką, tai nuskambėjo kaip gera žinia. Juk parodytas dėmesys tokiai žurnalistikai, kurios autoriams tenka įveikti daug kliūčių ir brūzgynų, o kartais sulaukti ir spaudimo, grasinimų. O ir lietuviškos premijos dydis (200 tūkst. eurų) gerokai pranoko net amerikietiškojo Pulitzerio (15 tūkst. JAV dolerių).
Man teko galimybė pamatyti ne tik parodomąją renginio pusę, bet ir šiek tiek virtuvės, o kai kurie dalykai privertė suklusti ir pažvelgti giliau. Nors paprasčiau buvo pasidžiaugti švente, pasveikinti premiją atsiėmusį kolegą (nuoširdžiai jam paspaudžiau ranką) ir apsimesti, kad klausimų nekilo. Bet tikra tiriamoji žurnalistika yra ta, kuri nevengia nepatogių klausimų, nenutyli faktų, nepudruoja tikrovės.
Kai pasidalinau savo pastebėjimais su šefu, jis palaimino: „Rašyk!“. Ne visų žiniasklaidos priemonių vadovai būtų uždegę žalią šviesą, nes tema susijusi su įtakingais asmenimis – iš politikos bei verslo pasaulio, ir ne tik. Bet „Lietuvos ryto“ redakcija tuo ir išskirtinė, kad čia prioritetas skiriamas ne siekiantiems kam nors pataikauti straipsniams, o drąsiems.
Nors premijos sumanytojai – turtuoliai, internete ir per reklaminius pranešimus visuomenė buvo raginama taip pat aukoti pinigų labdaros fondui, kurio neliečiamo kapitalo investicinė grąžą esą bus skiriama geriausiam tyrimui apdovanoti.
Rėžė sveikinimo kalbą D.Grybauskaitė
Per premijos teikimo ceremoniją vienintelė politikė, kuri rėžė sveikinimo kalbą, buvo D. Grybauskaitė. Todėl galėjo susidaryti įspūdis, kad ji yra renginio globėja. Ji kalbėjo, kad tiriamoji žurnalistika apdovanojimo nusipelnė jau seniai.
Salėje klausydamasi D. Grybauskaitės žodžių prisiminiau, kaip ji, būdama valdžioje, reaguodavo į nepatogius žurnalistų klausimus. Pavyzdžiui, kai jų uždavė Latvijos televizijos žurnalistas G. Rederis.
„Mes nesitarėme dėl šio klausimo. Nenoriu apie tai kalbėti!“ – tada piktinosi D. Grybauskaitė, o jos reakciją į iš anksto nesuderintus klausimus išvydo visa Latvija. Tai sukėlė audringas diskusijas apie nesiskaitymą su žurnalistais, pamintą žodžio laisvę, piktnaudžiavimą galia.
„O Dieve, demokratiško prezidento elgesio galima išmokti, bet jei tavo asmenybė tokia nėra, tuomet viskas tėra kaukė“, – nesuderintą interviu komentavo Latvijos parlamentarė I. Vinkelė.
Atmintyje atgijo ir D. Grybauskaitės bei jos parankinių reakcija į mūsų tyrimus. Pavyzdžiui, kai baigiantis antrai jos vadovavimo kadencijai man prabilo didelę patirtį turintys pareigūnai – papasakojo apie aukštų politikų užsakytas ir be įrodymų kurpiamas bylas, susidorojimus su neparankiais žmonėmis, laužomus žmonių likimus.
Dviejų prokurorų, kurių pavardės buvo mano tyrime, liudijimai buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus prieš tobulai surežisuotas D. Grybauskaitės išleistuves. Kilus skandalui abu pareigūnai sulaukė generalinio prokuroro, laikytu Prezidentūros kišeniniu, kirčių.
„Tulpių“ paštas
Mūsų laikraštis atskleidė ir „tulpių paštą“ – iš el. pašto tulpes@lrpk.lt vykusį tuometės šalies vadovės susirašinėjimą su E. Masiuliu. Ji prašė perduoti linkėjimus „MG Baltic“ vadovui, kad šis „patrauktų savo skaliką“ – žurnalistą, kuris kritikavo jos Seimui teikiamus kandidatus į generalinius prokurorus.
Klausydamasi jos kalbos prisiminiau ir tai, ką man buvo pasakoję aukšti teisėsaugininkai, kurie pirmosios jos kadencijos pradžioje buvo į Prezidentūrą iškviesti tam, kad išgirstų raginimą trauktis iš pareigų. Jie bandė prieštarauti, nes atkakliai kovojo su nusikaltėlių gaujomis, valstybės turto grobstytojais. Paklausę, kodėl turėtų trauktis, jie išgirdo, kad jų galvų reikia tam, kad S. Daukanto rūmų šeimininkės reitingai būtų aukšti.
Būdama valdžioje ji valstybiniais apdovanojimais pamalonino tuos žurnalistus, kurie liaupsino ją ir jos veiklą, padėjo visuomenėje kurti patrauklų įvaizdį.
D. Grybauskaitės pastarieji pasirodymai renginiuose (tarp jų ir premijos teikime) pasėjo spėlionių, ar ji neketina grįžti į valdžią. Buvę teisėjai ta proga prisiminė, kaip atvykusi į sostinės Rotušę, kur buvo minima Konstitucijos diena, ji kreipėsi į teisėjus: esą jiems yra gerai, nes jų visi bijo.
„Tokie žodžiai rodė jos siekį būti valdžioje ir kad visi bijotų“, – konstatavo ten buvęs teisėjas.
Kai buvau beveik pabaigusi rašyti tyrimą, lyg vyšnia ant torto soc. tinkle pasirodė kunigo A. Peškaičio liudijimas. Ar jis tikras? Susisiekiau su dvasininku ir jis patvirtino, kad jis tai patyrė ir kad iš tiesų buvo kviečiamas į Prezidentūrą, teko kalbėtis ir su šalies vadove, ir su saugumiečiais.
2007–2019 m. A. Peškaitis tarnavo Lukiškių kalėjime iki gyvos galvos kalinčiųjų kapelionu. D. Grybauskaitė kunigą kviesdavosi į kabinetą, nes esą „jai rūpėjo garsiųjų nuteistųjų galbūt turima informacija apie teisėsaugos darbuotojus, kad galėtų pastaruosius šantažuoti“.
„Kvotė ir kamantinėjo mane. Po pirmojo pokalbio ji man pasakė: „Kunige, visi jūsų telefoniniai pokalbiai kitą rytą nugula ant mano stalo!” (…) Kitą kartą ji nei iš šio, nei iš to pasakė: „Lietuvai nereikia demokratijos, reikia diktatūros. Teisingai padarė Lukašenka – turėjo kariauną ir iššaudė svolačius…“ Apsilankiusi Lukiškių kalėjime ji elgėsi ne „prasčiau“ už Lukašenką. Liepusi surinkti kalinius jų akivaizdoje žemino kalėjimo vadovybę. Direktorių, pamodama pirštu, pasišaukė taip: „Načalstvo, idi siuda!“ Jam priėjus ėmė aiškinti, kad įstatymas čia yra ji. (…) Tenesugrįžta baimės ir krūpčiojimo laikai, nors besiilginčiųjų choras girdisi vis garsiau“, – linkėjo žinomas dvasininkas.
Vienok kokie „įžvalgūs“ tie naujieji milijonieriai, kurių sumanytam renginiui buvo parinkta būtent tokia buvusios valdžios atstovė.
(Bus daugiau – apie tam tikras sąsajas, skaidrumą viešai deklaravusio labdaros fondo vadovo neatsakytus klausimus ir kodėl nebuvo parodytas specialiai finalui pačių organizatorių parengtas video apie mano žurnalistinį tyrimą, kuris atskleidė iš Baltarusijos gabenamos cigarečių kontrabandos užkulisius, organizuotų grupuočių siautėjimą pasienyje bei jų vadeivų įspūdingus turtus).
Kur pabėgt nuo lietuviškos laisvės? Nes tai nėra gyvenimas, kai ta laisve suinteresuoti valdantys banditų susivienijimai…
Surūdyjusi komunistė, kaip sako R. Janutienė.
…
https://youtu.be/skrLOG4UZEg?si=mxFBCla3ZkcV6wUE
Gal surūdijusi?
Is kur tiek nukarsusiu Jedinstvos siknu konentaruose pasirodė?
po Nepriklausomybės atkūrimo, be mokytojo komunisto Burokevičiaus likusi ištikimoji mokinė Dalė Grybovna atrado sau profesor Landzberg kuriamos neomarksistinės gerovės perspektyvas, o Eurosojūzo politbiure sutikusi armiją panašių netradicinės polit. seksualinės orientacijos kolegų, pasijautė kaip namie, gerais komjaunuoliškais laikais Maskvoje. Vėliau iš EU komisariato iškomandiruota atgal į LTSR sėkmingai tęsė vadų Lenino, Landzbergo ir Burokevičiaus mokymo kelią
Gvazdikėli raudonasai, su Burokėliu į draugiją? Bet juk jo seniai nebėr…
Brazauskas, Burokevičius ir Grybauskaitė buvo bendrapartiečiai iki atsiskyrimo
Dale Grybovna yra tikrojo CCCP komunisto Burokevičiaus ir LTSR marksizmo leninizmo profesoriaus Lanzbergo nekonvencinės tarybinės meilės gėlė.
O koks profesorius tamstą išmokė iškraipyti kitų asmenų vardus ir pavardes?
O, tai Karmazaitė (o gal Respublika?) pamiršo, kad DG atėjo iš Aukštosios partinės? Nu negalima šitaip… Būtų dar vienas „argumentas”…
Ką dabartinis prezidentas padarė valstybinės Lietuvos kalbos statuso stiprinimui? Pasirašė įstatymą dėl XYW naudojimo nelietuviškų asmenvardžių rašyboje lietuviškuose dokumentuose? Kas gali paneigti, kad ir diakritiniai ženklai galimai bus įteisinti? Ar jis bent pasirūpino, kad visoje Lietuvos teritorijoje būtų užtikrintas ugdymas ir mokymas valstybine lietuvių kalba ( pav. berods Vilniaus r. Mickūnuose iki šiol nėra mokyklos, kurioje būtų mokoma valstybine lietuvių kalba,nors nemažai tėvų norėtų savo vaikus leisti į tokią mokyklą) Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė visada tvirtai gynė lietuvių kalbą :”„Savo poziciją galiu tik patvirtinti dar kartą – lietuvių kalba negali būti politinių sandorių, sandėrių objektu“, – antradienį žurnalistams sakė prezidentė, paklausta apie Seimui pateiktus du skirtingus įstatymų projektus dėl nelietuviškų asmenvardžių rašymo dokumentuose….tv 3.lt/naujiena/lietuva/d-grybauskaite-lietuviu-kalba-negali-buti-politiniu-sanderiu-objektu-n785496
Kiekvienas lenda į turgų su savo preke. Kuo čia dabar dėti diakritiniai žeklai? Kalbos nukreipimui?
Gal tamsta paskirtas šio straipsnio komentarų sargu?
Nepaskirtas, bet jei noriu, tai galiu. Ir kitas irgi gali. Pvz Tamsta.
Tai gal nereikėtų kitiems nurodinėti?
Į snukį senai gavęs sovietini naftaline?
reikėtų nereikėtų bet galima
Gal bijoma, kad Dalia Grybauskaitė kandidatuos sekančiuose rinkimuose į Lietuvos prezidento postą? Gal bijoma, kad vėl einanti prezidentės pareigas, D.Grybauskaitė pareikalaus sumažinti PVM daugiabučių šildymui- jos nuomone negalima žeminti Lietuvos piliečių prieš valdininkus, prašant kompensacijų už šildymą? Manau, dabartinis prezidentas,skirtingai nuo D.Grybauskaitės, tik pažada, bet realiai beveik nieko nedaro eilinių Lietuvos piliečių labui.
Jo, kai kas bijo Apyaušrio Dalios, kuri Rusiją pirmoji paskelbė teroristine valstybe…
Darui. Bijoma vienintelio: kad nelaužytų daugiau (kaip ir rašoma straipsnyje) nekaltų žmonių likimų.
Betgiui. O kam rūpi individualiai dirbančių žmonių likimai? Juk dirbantys savarankiškai, o ne valstybinėje tarnyboje dėl galimų nuostolių užsakovui rizikuoja visu savo turtu.Kartais piktavalis užsakovas per teismus gali sulaužyti gyvenimą, palikti žmogų be nieko,nes ne visada dirbantys individualiai turi lėšų samdytis brangius advokatus ir apsiginti nuo insinuacijų. Būtent dabartinei socialdemokratų valdžiai tai visai nerūpi, nors nerūpėjo ir konservatoriams su liberalais.
Tavo likimą netrukus Putkė sulaužys… Arba ne, jeigu jam gėlių pamėtėsi…
Negalima žeminti neturtingus piliečius – rezultate ir turtingi be prašymo gavo priemoką už šildymą.
Pasidomėkite Anglijos „lengvatiniu” 5 proc. PVM gyvenamųjų namų šildymui, elektrai ir dujoms (Home energy). Jis galioja ir turtingiems ir neturtingiems, ir prie leiboristų, ir prie konservatorių valdžių. Lietuvoje, jei sąskaitoje turi daugiau, kaip 6 tūkst. eurų, špygą gausi, o ne kompensaciją už šildymą, nes pagal Lietuvos valdžią, esi ‘turtingas’?
Tokius komuniagas kaip tu ant medžių kabinti būtina.