Nepaisant vasaros karščių ar rudens liūčių, kojų nešamas žmogaus protas naršo Vilniaus žymiąsias vietas, kad siela pasisotintų ir lūpos kitam papasakotų, ką matė ir ką patyrė.
Bet yra viena bėda. Dėl nežinomų priežasčių nei vilniečiai, nei turistai neužsuka į nepaprastai svarbią vietą Vilniuje, kuri apie daug ką liudija: turiu omenyje Lietuvos Seimo prieigas. Koks praradimas! Juk patirtų tokį katarsį, kad net širdis į kulnus nusiristų…
Noriu paklausti tų piliečių, kurie veržiasi į Egiptą išvysti Cheopso piramidės, argi jie nežino, kad Vilniuje, Lietuvos suanglintoje sostinėje, kur beveik nebesigirdi lietuviškos kalbos, šalia Lietuvos šerdies – Seimo, stovi tikrų tikriausia Cheopso piramidė. Tad, kam čia trenktis į tolybes ir mokėti tokius pinigus, jei toks šedevras čia pat? Nežinia, kas: savivaldybė ar Seimo valdžia pasirūpino, kad tauta sutaupytų savo pinigėlius, o jūs apie tokį žymų objektą, net sapne nesapnavote?!
Ta lietuviška piramidė stovi jau labai labai seniai vietoje gražaus fontano, gal net trisdešimt metų, bet ekskursijų vadovai neatveda turistų lyg ją slėptų nuo žmogaus akių. Kodėl?
Krapštai pakaušį ir galvoji, o gal ši vietelė laikoma kažkieno paminklui? Žinoma, žinoma, tik laikui atėjus. Ogi būtų visai gerai parinkta vietukė; ne tokia įžūliai atrodanti ir rėkianti kaip Lukiškių aikštėje, bet kuklesnė, subtilesnė. Ne tokia rėksminga ir daug gudriau parinkta. Manoma, kad šiuo tikslu, piramidę būtų daug lengviau nugriauti kaip nelietuvišką eksponatą, kaip terlionę, nei išmontuoti džiaugsmingai trykštantį fontaną, koks jis buvo kadaise. Gal, gal. Aišku, tai įvyktų tik laikui atėjus.
Toliau žvalgomės po Seimo prieigas. Čia tiek daug informacijos, kad net vežimu vežk, bet paminėsiu tik keletą!
Seimo įstatymai šleivi, kreivi, netvirti nei dabarties Lietuvai, nei ateities kartoms. Jie visai nepagrįsti, apgavikiškai nukreipti prieš Tautą ir blaiviu protu nesuvokiami. O pušelės irgi kreivos, iškrypusios savo stotu, vėjų daužomos ir jiems nuolankiai besilankstančios, todėl tokios kuprotos, varganos – tarsi Lietuvą apraudančios, o ir jų pačių tik keletas likę… Žiūriu ir galvoju, ar tik jos neatspindi viso to, kas tame pastate dedasi?
Galimas daiktas, kad neklystu, juk visi esame išmokyti, kad mūsų namų kiemas ir jo prieigos aiškiai parodo, kokie esame savo vidumi ir kokius sprendimus priimame. Jei kiemas nesutvarkytas, apleistas – į vidų net nereikia nosies kišti ir laiko gaišti, – tikrai žinom, kad ten, viduje, smirdi.
Hmm… galvok šiaip, galvok taip, o gal valdžia nori hiperboliškai pasauliui parodyti, kad čia ne Lietuvos valstybė, bet visų atplūstančių tautų teritorija? Eik jau, eik jau, na ir prisisvaičiojau! Ne, ne ir dar kartą – ne! Valdžia mus, lietuvius čiabuvius, labai, net labai myli ir iš visų jėgų dėl mūsų stengiasi. Vot tak!
Bet pikti liežuviai plaka, kad Rygoje, Taline ir kitur prie parlamentų rūmų driekiasi skaisčių gėlių jūra… Cha!, pasakys mūsų parlamentaras. Na, ir kas jiems iš to? Tiek pinigų išmetė kaip į vandenį! O mes stabilūs, kaip ir tos pušelės: net 36 metus jos stovi, gulasi ant žemės, linksta, svyruoja kaip ir mes dėl tėvynės reikalų… Užtat per tiek metų neišleidom nė vieno cento jokioms gėlelėms prie Seimo! Ir savivaldybė perka visų pigiausias, pilkai ir balkšvai žydinčias gėles, kad iš mero rankos neiškristų nė viena monetėlė… Tautai, suprantate, tau – tai sutaupėm ir taupom!
A… klausyčiausi ir klausyčiausi tokių žodžių… Tautai… Ir kaip aš anksčiau apie tai negirdėjau, kad Seimas dirba tautai? Na, nieko, bent jau dabar sužinojau. Ramu, nes dėl tautos jų aplinka taip varganai ir atrodo – mes kalti, ne jie… Mat jį galas! Įsikalkim sau į galvą: viskas daroma dėl tautos, ir tik dėl lietuvių tautos, ir niekada dėl jų kreivų darbų nepykim. Gerai?
Na, o visai šalia, cementinėse dėžėse, jau nukirstos vargšių pušelių pirmtakės – tik kelmai likę su išrausta žole. Eik tu sau!!! Net aikteli, sustojęs. Tikras iškirstų Lietuvos miškų atspindys: čia išgirsi plieninio kirvio smūgio aidą, pjūklo žirenimą ir virstančio medžio aimaną!.. Ar tik ne šiame pastate buvo duotas įsakymas naikinti Lietuvos miškus, nes po šimto metų vėl ataugsią, o gal klystu?
Seimo prieigose, matyt, buvo nukirstos pirmos pušaitės kaip pavyzdys, kad parodytų, jog iškart po įstatymo ar įsakymo priėmimo buvo imtasi ryžtingo veiksmo! Kelmai specialiai palikti, kad nemokšiška tauta savo akimis įsitikintų, jog iš kelmo išauga toks dalykas kaip atlašynai, o po šimto metų jie taps galingais ąžuolais, net iš pušaičių! Netikit? Kan–try–bės. Kokia gili mintis! Palikti kemsynus prie Lietuvos svarbiausios būstinės – labai praktiškas pavyzdys… Kaip miela širdžiai, kad valdžia taip rūpinasi tautos supratingumo ugdymu, kad per personifikaciją lavintume savo vaizduotę ir gilų supratimą, kodėl valdžia nuolat visose srityse klupinėja tarsi užkliuvusi už kelmo.
Bet koks pamokantis ir padrąsinantis dalykas iš užsienio atvykstantiems diplomatams, parlamentarams ir prezidentams, kad ir jie pradėtų kirsti savo sengires – juk ataugs! Įsivaizduoju, jie stovi nulenkę galvas prieš tuos kelmus ir išraustus kemsynus, vos ne prie Seimo durų, ir mintyse gimsta ryžtas perimti lietuvių genialią mintį. Sveikinimai! Idealių minčių sklaida šiais laikais labai reikalinga.
Matyt, Amerikos indėnai buvo keistuoliai iš sudegusio teatro sakydami: „Kai žmogus nukirs paskutinį medį, apnuodys paskutinės upės vandenį, pagaus paskutinę žuvį, tada supras, kad pinigų valgyti negalima!“
Pasakysiu kaip paslaptį, bet čia tik tarp mūsų, niekam, o niekam neprasitarkite. Tauta tikrai galvoja, kad mūsų valdžia jau pradėjo valgyti pinigus, kitaip, kam jiems asmeniškai jų tiek daug reikia? Vaje! Kad tik nesusirgtų skrandžio ligomis, ką tada tauta darys, jei kuris iš jų iškris iš rikiuotės?
Bet jie vis vien nežemiški šaunuoliai, tie mūsų seimūnai. Žinokit, kai kurie išmano, net pasaulio istoriją, vot! Būna, būna. Jų širdys apsala nuo Prancūzijos ir Navaros karaliaus Liudviko XV į galvas įkalto posakio „Po manęs (mūsų) – nors ir tvanas“, o man, kiek dabar turiu, užteks. Bet mūsiškiai tyliai sau priduria: „Nedaug, visai visai nedaug, bet dar kažkiek… vis dėlto reikia. Ach, imsiu ir prisidursiu, juk ne visą laiką valdžios kėdutę trinsiu…“ Eikit sau! Neišprususiai tautai nė į galvą neateitų tokios kudlotos mintys, bet jie išmoningi kaip telefonai. Tikri išdykėliai, ar ne?
Viliuosi, kad vilniečiai po šios reklamos tuntais lėks pasigėrėti Seimo prieigų neįtikėtinomis puošmenomis; fotografuos, filmuos ir siųs draugams į platųjį pasaulį, juk nė vienos šalies parlamentas tokių tiesą bylojančių grožybių neturi ir nerodo – tik Lietuvos seimūnai, todėl tai labai unikalu ir skleistina! Tai kaip atversta gyva knyga, imk ir skaityk apie Lietuvos Seimo nuopelnus tėvynei ir jo vidinę būseną.
Skubėkite, svečiai ir vilniečiai! Tik priminsiu, kad Vilniaus visos gatvės, ypač Gedimino prospektas, tokios slidžios, lipnios ir juodai murzinos, kad galite aukštakulnį batelį ar net aulinį batą palikti prilipusį, tad eikite neskubėdami ir žiūrėkite, kur koją dedate, kad kartais sprando nenusisuktumėte, o juk būna.
Girdėjau, kituose Europos miestuose gatvės yra plaunamos naktį, ar net reikalaujama iš šalia įsirengusių kavinių bei restoranų gatvę patiems nublizginti prieš užsidarant, nes valdžiai išdžiūvusi raudono vyno ar pomidorų padažo bala esanti kokti. Kažkokie jie keisti, ar ne?! Ne, ne… oi ne! Mes niekada taip nedarom ir nedarysim!
Mūsų Vilniaus meras Benkunskas niekada to nesudūmos, patikėkit, nie–ka–da! Kaip ir nesudūmojo jo pirmtakas Šimašius – ką jūs?! O kaip kitaip parodysi, kad naktinis Vilnius siautė, dūko iki persisotinimo ir beprotybės? Ir gerai, kad tas meras taip daro, ko čia dar prisigalvos, – plauti gatves!? Ką pagalvos mūsų brangūs ir apgluminti migrantai? Kad lietuviai visai iš proto išsikraustė? Plauna ne tik kojas, bet ir gatves? Na, jau ne… mūsų meras apgins savo tyrąjį lietuviškumą!
Visu rimtumu tenka pažymėti, kad mums patinka įvairiausių spalvų gėrimais pritaškytos, prilaistytos, apipurkštos gatvės ir aikštės, o ypač alumi ir kola aplaistytos trinkelės aplink žymių žmonių paminklus! Ir taškas. Nesiginčykit ir neįrodinėkit kitaip! Kodėl?
Mat saulei kepinant, balos išdžiūsta, ir ant grindinio kaip ant drobės, atsiranda naujos rūšies, lietuvių išrastas, menas. Sakyčiau, savotiškas, tik sunkesnės formos, tašizmas. Jeigu apie tikrąjį meną nieko nenutuokiate ir dar dėl to narnate, esat tikros tundros! Taip jums ir reikia, brangūs tėvynainiai! Tsss… taip gyvenkim ir toliau… Gera…
O dabar Tautos patriotai turėtų užmėtyti Vilniaus savivaldybę skundais dėl Seimo aplinkos sutvarkymo. Komentarų rašinėjimas neduoda jokios naudos, jie pajuda tik tada, kai yra veiksmas iš išorės.
Apklausose mūsų pačių sava lietuviška galva rinktas Seimas visada paskutinėje vietoje tarp kitų valstybės įstaigų. Kuomet ugniagesiai gelbėtojai pirmoje. Štai kur problema, o ne kokios gėlės ar ten pušelės prisodintos aplinkui Seimo pastatą.
Kiek žmonių tiek nuomonių. Nieko naujo.
Matyt, nepastebėjote, kad Autorė mato (juk skaitome tekstą) ir Jūsų minėtus dalykus – jie nedirba dėl Tautos, dirba dėl savęs, bet Autorė mato ir tai, kas akivaizdžiai niekina visą Tautą kitų tautų akyse, juk į Seimą atvyksta daug svečių. Ar galvojate, kad jie neatkreipia dėmesio į Seimo aplinką? Nebūkime naivūs. Tai nėra joks savivaldybės aplaidumas, – tai yra daroma sąmoningai, kad pasauliui parodytų, kokia apsmurgusi Lietuva ir jai reikia naujos rankos. Jeigu būtų kitaip, bet kuris Seimo pirmininkas seniai būtų liepęs Vilniaus merui pačiam sodinti gėles prie Seimo. Jeigu būtų kitaip, seniai būtų panaikinti angliški užrašai visame Vilniuje ir Lietuvos miestuose.
Je Seimą mums rinktų pikčiausi mūsų tautos priešai… Deja yra ne taip. Mūsų rinkėjai patys nesigaudo ko iš valdžios galima norėti, ko ne, ir „dėl visa ko” užsiprašo ir tikisi per daug. O paskui rodo savo patriotišką nusivylimą savo lietuvišku protu sau išsirinkta valdžia. Kada žmonės tokie, aišku kad iš to daugiau naudos turi sukti, o ne sąžiningi politikai. Sąžiningas žmogus ne ypač nori ir turėti reikalų su tokia tauta i r geriau visai neina į politiką. Ir taip palengvina kelią aukštyn ne tokiems sąžiningiems..
Valdžia yra tautos veidrodis.
Fontanas buvo puikus! Labai reiktų jį atgaivinti, nors girdėjau, kad jo išlaikymas buvo labai brangus. Kai pagalvoji, na ir kas: vieta juk reprezentacinė! O kiek pinigų savivaldybė iššvaistė nesąmoningų Vilniaus reklaminių klipų kūrimui! Tikrai, ji turėtų daugiau rūpintis Seimo prieigų apželdinimu, kaip ir viso Vilniaus gatvių švara.
Ir gatvių, ir šaligatvių švara.
O kas sunaikino tą fontaną, kieno nurodymu?
Ne ypatingas buvo ir tas ankstesnis. Galima pabandyti ir kitokį
„Tankiai pilka sermėga apsivilkusi vaikšto tikra išmintis” S.Daukantas
Gatves per karščius plauti patartina . Bet ar turi Vilnius plovimo mašinų? Pinigai eina kitiems reikalams, visų pirma pačių tų gatvių i r šaligatvių atnaujinimui
Naujam išvaduotojui laikoma ta vietelė.
Neegzistuoja toji „valdžia”, katrą Marijos žemės čiabuviai papratę šauktis ir iš kurios visa ko prašinėti ir maldauti.
„Valdžia”, tai virtuali abstrakcija. Tai mūsų samdomi tarnautojėliai, katriem reik duoti kupron ir priminti kam dirbti (tarnauti) ir kas tikrasis šeimininkas. Kitaip anie pamiršę ims krėsti aibes ir tarnauti bilekam, kam papuola.
gal nusisamdyk iš karto kokio nori?