Europos Sąjungoje vėl pradėtas rengti reglamentas dėl tėvystės pripažinimo, apie kurį įspėjame jau daugelį metų. Prieš 5 metus apie šį projektą informavo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Po metų jis buvo oficialiai pristatytas, o 2023 m. priimtas Europos Parlamente.
Tolesnis darbas ilgą laiką buvo sustabdytas. Manome, kad tai yra mūsų visų laimėjimas.
Nuo pat pradžių „Ordo Iuris“ instituto teisininkai informavo apie grėsmę, susijusią su šiuo iš pažiūros visiškai nekaltu dokumentu. Diskusijai jis buvo pristatytas su rūpesčio apie vaiko gerovę šūkiais. Mūsų atliktoje analizėje atskleidėme, kad projektu iš tikrųjų siekiama priversti ES valstybes nares ne tik įteisinti vaikų įvaikinimą tos pačios lyties porų sąjungose, bet ir pripažinti surogatinės motinystės – šiuolaikinės XXI amžiaus prekybos žmonėmis ir vergovės formos – padarinius.
Instituto parengtas kritines analizes išsiuntėme Europos Komisijos pareigūnams, europarlamentarams, Lenkijoje sprendimus priimantiems parlamentarams ir ankstesnės vyriausybės atstovams, kurie mūsų darbo dėka suvokė grėsmę bei turėjo argumentų diskusijai, todėl Lenkija buvo viena iš daugelį metų šią iniciatyvą blokavusių šalių.
Šiandien Donaldo Tusko vyriausybės atstovai nemato nieko blogo įvaikinime homoseksualioje šeimoje ir surogatinėje motinystėje bei atvirai deklaruoja savo paramą šiam reglamentui.
Remiantis oficialiu pranešimu, paskutiniame ES teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdyje valstybių narių ministrai:
„diskutavo dėl siūlomo reglamento ir paruošė gaires tolesniems žingsniams, kurie galėtų padėti pasiekti susitarimą. Reglamento projektu siekiama užtikrinti, kad vienoje valstybėje narėje pripažinta vaiko tėvystė būtų pripažįstama visoje ES (…) Reglamentu taip pat siekiama užtikrinti visų vaikų apsaugą, nepriklausomai nuo pastojimo ar gimimo būdo ir šeimos tipo.“
Sunku rasti mažiau vienareikšmišką įrodymą, kad Reglamentu siekiama priversti valstybes nares pripažinti surogatinę motinystę, įskaitant leidimą tos pačios lyties poroms įsigyti vaikus visose Europos Sąjungos šalyse.
Tai gana aiškiai patvirtino Lenkijos teisingumo viceministras Dariuszas Mazuras, kuris Seimo Europos Sąjungos reikalų komitete tiesiogiai pareiškė, kad reglamentas turi būti taikomas „ir vaikams, kuriuos turi tos pačios lyties poros, ir gimusiems surogatinės motinystės būdu“.
Praėjusį mėnesį Lenkijos premjeras pareiškė, kad jo vyriausybė nesiima veiksmų, kuriais siekiama įteisinti vaikų įvaikinimą homoseksualiose šeimose.
Šiandien matome, kad Lenkija turi pripažinti ne tik vaikų įvaikinimą homoseksualiose šeimose, bet ir surogatinę motinystę.
Tūkstančių vaikų gynimas nuo nežmoniškos surogatinės motinystės pramonės ir prekybos žmonėmis neturi palikti abejingų.
Birželio pradžioje surengėme unikalią tarptautinę konferenciją su žymiausiais pasaulio ekspertais, visų pirma su JT specialiąja pranešėja smurto prieš moteris ir mergaites klausimais Reem Alsalem, kuri mūsų kvietimu atvyko į Varšuvą praėjus keliems mėnesiams po šokiruojančios ataskaitos apie surogatinę motinystę pristatymo JT Generalinėje Asamblėjoje.
Susitikdama su skriaudžiamomis moterimis iš viso pasaulio Reem Alsalem užrašė siaubingą jų vergijos, išnaudojimo ir žiauraus atskyrimo nuo vaikų patirtį.
Surogatinės motinystės agentūros nurodo, ką tokios moterys gali valgyti, kur eiti, kaip turi atrodyti gimdymas. Daugelis jų pasirašo sutartis, kurių nemoka perskaityti ir pagal kurias visiškai atsisako savo teisių į vaiką. Po gimdymo joms net neleidžiama palaikyti kūdikio ant rankų – jis nedelsiant paimamas ir atiduodamas pirkėjams.
Ir visa tai vyksta tyliai politikams, kurie puikiai suvokia, kad smūgis surogatinei motinystei yra smūgis milžiniškam įtakingų LGBT lobistų verslui ir interesams, sutinkant.
Į konferenciją taip pat pakvietėme Olivią Maurel, daugiau nei 150 ekspertų iš 75 šalių (įskaitant „Ordo Iuris“ ekspertus) jungiančios Kasablankos deklaracijos atstovę spaudai. Olivijos kalba buvo sukrečianti. Tai surogatinės motinystės būdu gimusio asmens pasakojimas apie visą gyvenimą trunkančią kovą su trauma, savos tapatybės paiešką ir atstūmimo jausmą. Šiandien jos gyvenimo misija yra visiškas surogatinės motinystės visame pasaulyje uždraudimas.
„Per visą vaikystę jaučiausi apleista, atstumta, nešiojau tuštumą. Jaučiau, kad man trūksta kažko labai svarbaus. (…) Daugelį metų bandžiau pabėgti nuo šio skausmo, pasirinkdama alkoholį, narkotikus, autoagresiją; vienu metu net bandžiau nusižudyti. Žinau, kad žmonės nelabai mėgsta to klausytis, tai gali būti nemalonu, bet jei kalbame apie surogatinės motinystės poveikį vaikams, turime būti pasirengę kalbėti ir apie tokias pasekmes.“
Olivia prisipažino, kad dėl savo veiklos jai tenka susidurti su didžiuliais surogatinės motinystės lobistų išpuoliais.
Konferencijoje taip pat kalbėjo „ADF International“ atstovė Bettina Roska, einanti Jungtinių Tautų Organizacijos teisininkės pareigas, kuri įrodė, kad pagal tarptautinę teisę surogatinė motinystė atitinka vaiko pardavimo požymius.
Visi pranešėjai ragino visiškai uždrausti surogatinę motinystę, kaip tai daro vis daugiau šalių, visų pirma mums artima Italija.
Puikiai suvokiame, kad ES pareigūnai žino, kaip apeiti taisykles ir primesti žalingus sprendimus, prieštaraujančius valstybių narių įstatymams ir jų valiai.
Laimei, dar ne per vėlu. Norėdama priimti ES reglamentą, Europos Sąjungos Taryba turės būti vieninga, o Lenkijos vyriausybė pirmiausia turi gauti parlamento sutikimą įstatymo forma bei prezidento pritarimą.
Štai kodėl mes viešai informuojame apie grėsmę, siekdami priversti sprendimus priimančius asmenis atsisakyti šios žalingos iniciatyvos.
„Ordo Iuris“ inf.
