Alfredas Bumblauskas vėl apsimelavo, pareiškęs, kad įsiplieskusio žemyne karo akivaizdoje mes užmirštame, jog LR Konstitucijos subjektas yra ne lietuvių tauta, o pilietinė Lietuvos tauta. Tiesą sakant, nesuprantu to tikriausiai perteklinio techninio termino „Konstitucijos subjektas“, galbūt taip šiandien Lietuvoje taikosi pasivadinti Konstitucinis teismas, akivaizdžiai peržengiantis savo kompetencijos ribas ir po truputėlį ardantis politinės sistemos sąrangą, pagrįstą valdžių padalijimo principu. Na, galbūt čia vėl truputėlį apsimečiau, kad nesupratau, jog turima galvoje suvereno samprata, kurią tokiais pareiškimais bandoma atimti iš lietuvių tautos ir atiduoti neaišku kam, veikiausiai išgalvotam dariniui, barbariškai pavadintam pilietine Lietuvos tauta.
Dėl A. Bumblausko man truputėlį apmaudu, kad jis vartoja labiausiai išdėvėtą pastarojo meto politologinio diskurso klastotę, taigi apmaudu net ne tiek dėl to, kad anas jau verčiasi klastotėmis, o veikiau todėl, jog jaunystės laikais iš matymo pažįstamas žmogus nebesigėdi konjunktūros rinkoje bandyti iškišti lėkštojo intelekto sąvoką, kuri jau atpigo tiek, kad tapo nieko nereiškianti. Kita vertus, galima pasakyti ir taip, kad užkeikimas „pilietinė Lietuvos tauta“ neturi reikšmės kaip melagingais tikslais dėl dažno vartojimo jau pernelyg sudėvėta sąvoka, tačiau, regis, ši ištara yra reikšminga kaip tapatybės signalas, parodantis, jog taip kalbantis žmogus signalizuoja apie savo priklausomybę konjunktūrinei visumai, yra prisitaikęs prie nusistovėjusios nomenklatūrinės inercijos, pasižadėjęs neatitrūkti nuo bendrojo išsižadėjusių murmėjimo ir labiausiai (kaip velnias kryžiaus) bijo, kad tik nebūtų įtartas, jog ne iki galo yra atsikratęs – neduokDie – lietuvybės sentimento likučių.
Kaip atrodo, šios sąvokos vartojimas yra akivaizdžiausia, išsiskirianti net tarp kitų klastočių, virsmo „kaip konjunktūrinis atsidavimas tampa itin grubiu melu“ iliustracija.
Iš tokių žodžių kartojimo šiandien formuojasi naujasis melo legionas, be visa ko kito, pasižymintis dar ir baisiu sąmonės nususimu, kitaip nepasakysi.
(Bumblauską esu sutikęs akis į akį savo ankstyvosios jaunystės laikais kaip chuliganiškos išvaizdos Istorijos fakulteto vyresniųjų kursų studentą ir labai azartišką žmogų, o dabar matau, kad net pavasarį, visur sužydėjus pievoms, anas stovi uždarytas siaurame konjunktūros garde kaip asilas su sausu šiaudų daviniu.)
LR Konstitucijos Preambulė skelbia:
LIETUVIŲ TAUTA
– prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę,
– jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis,
– šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę,
– išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius,
– įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje,
– puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę,
– siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės,
atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią KONSTITUCIJĄ.
Taigi, kaip matome, čia minima tik lietuvių tauta ir nė žodeliu neužsimenama apie kažkokią pilietinę Lietuvos tautą. Paskutiniame Preambulės sakinyje nuskambanti frazė kad lietuvių tauta „atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią Konstituciją“ neįgalina tokios prasmės ekstrapoliacijos, kad neva šitokios formuluotės dėka jau yra įsteigiama nauja, o būtent „pilietinės Lietuvos tautos“ samprata, nepaisant to, kad atgimusios Lietuvos piliečių valia čia yra akivaizdžiai suprantama tik kaip lietuvių tautos įrankis iškeltiems tikslams įgyvendinti. Savo ruožtu naujos „Konstitucijos subjekto“ sąvokos įvedimas aptariamu atveju nieko neprideda prie esmės supratimo ir veikiau tik įneša konstitucinių sąvokų painiavą, mat tokiu būdu pirmiausia yra bandoma nustelbti tautos kaip suvereno sampratą, vietoj to pakišant ydingai sukonstruotus simuliakrus.
Kaip jau buvo užsiminta, „pilietinės Lietuvos tautos“ užkeikimas yra tapęs atgrasiu truizmu, tačiau kitų šios barbariškos neskonybės vartotojų nevadinau melagiais, įsivaizduodamas, kad jie piktnaudžiauja žodžiais dėl intelekto prigimtinio deficito arba po to atsiradusio sąmonės nuovargio, gerai nesuprasdami diskusijos esmės, tačiau profesorius A. Bumblauskas, kaip rodo jo pateiktas žongliravimo sąvokomis pavyzdys, gerai supranta, ką sako, todėl iš jo reikalaujame nepalyginti daugiau nei kitais atvejais.
Ta pačia proga pastebėsiu, kad dažnai kartojamas teiginys, kad karaliaus Mindaugo laikais dar nebuvo lietuvių tautos, taip pat yra vargana klastotė. Žinoma, lietuvių tauta su visa savo išsipildymo atributika neatsirado taip staiga kaip antai iki dantų apsiginklavusi karo deivė Atėnė užgimė iš Dzeuso galvos; panašiai kaip ir lietuvių kalba užgimė daug anksčiau nei buvo surašyta į žodynus, o savo ruožtu lietuvių tautos šaknys neabejotinai siekia dar senesnius laikus nei Mindaugo karūnavimo aktas, ar ne?
Nesunku įsivaizduoti, kad vieną dieną svetimtaučių minios arba, pavyzdžiui, išrinktosios tautos pasaulinė populiacija, ieškanti prieglobsčio nuo kaistančio klimato sukeltų kataklizmų, lengva ranka yra paskelbiamos Lietuvos piliečiais – kiek tada liktų Lietuvos šitokioje Lietuvoje su manipuliatyviai įsteigtu Konstitucijos subjektu „pilietinė Lietuvos tauta“, – pagalvokime dar kartą apie tai. Savo ruožtu užsiauginti lietuvį tautietį reiškia laimėti visą pasaulį savo Tėvynėje…
Labai gaila.
Šiaip jau Vilnija (buv.Vilniaus gubernijos teritorija
tęsėsi ne iki Maladečinos, bet beveik iki Minsko- iki Petriškių, joje buvo ir Vileika su gretimais Karvelių ir Butrimavos kaimais.Beje, prie pat Minsko žiedinio apvažiavimo yra vietovė Antaniški, prie Polocko- Antoniški.
Tos bl*dės, kurias lietuviai vadina savo „valdžia”, sėkmingai dešimtmečius prekiavo šalies turtais. Rinka, objektai, gamtos resursai praktiškai išparduoti. O naujų tarnautojėlių giminės dauginasi, auga nauja vada alkanų, tai , nieko nuostabaus, bandys suprekiauti ir tuo kas likę, pačiu vertingiausiu, šalies istorija ir teritorija.
2019 m. Bumblauskas ” ….apgailestavo, kad iki dabar lietuviai kupini antilenkiškų stereotipų ir daug įvykių yra tiesiog nutylimi. „Pavyzdžiui, antrasis Paulo Hymenso planas. Ten taip pat buvo kalbama apie autonomiją, kur lenkų kalba turėjo būti oficiali šalia lietuvių kalbos….Profesoriaus nuomone, Vilnija turėtų būti traktuojama,kaip lygi su Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Žemaitija, t.y.,kaip penktasis etnografinis Lietuvos regionas….” https://www.bernardinai.lt/2019-03-19-istorike-lenku-autontomijos-bandymas-neatsirado-vakuume/
Lietuvos Konstitucijos 10 straipsnyje rašoma, kad „Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius”.
Tai yra Pietryčių Lietuva.
Tendencija: ieškoti ir „rasti” Lietuvos Konstitucijoje tai ko joje nėra. Pvz, kad šeima yra ne šeima, tauta ne tauta ir tt. Fantazijai ribų nėra. Anapilin išėję Konstitucijos kūrėjai grabe apsiverstų.
Jis iš Telšių. Gaila, kažkodėl iš to gražaus Žemaitijos miesto, kiek pažįstu, visi išdavikai. Iš Bumblausko būtina atimti net universitetinį diplomą, nes ką jis rašo ar mąsto, yra Lietuvos išdavystė. Kiek ilgai jį dar kęsime?
Taip, miestas smarkiai sukomunistėjęs. Nuo pradžios. Jūs iš Vilniaus mums čia nekamandavosite. Toks suvešėjo vietinis patriotizmas, pridengiantis komunistų kurstomą norą išsaugoti seną tvarką. Prie kurios mums buvo geriau.
Jei teisingai supratau, Vokietijos Konstitucijoje rašoma, kad vokiečių tauta ( das Deutsche Volk), o ne Vokietijos tauta ( Volk Deutschlands) priėmė Konstituciją. Taip pat Vokietijos Konstitucijoje, kalbant apie teises ir pareigas, vartojama savoka Deutsche- vokiečiai.
…gerb.Lauciute sako,kad tas burbuliauskas – nesveikas.Manau,nieks nepriestaraus.
Youtube paieškoje įveskite „миграция в Литву” arba „migration to Lithuania” ir pamatysite kas vyksta.
bumblauskas yra nutautėjęs istorikas, atsakingas už kitų tautų (lenkų ir žydų) istorinio naratyvo skleidimą Lietuvoje ir apdovanotas už šią veiklą ne vienu užsienio apdovanojimu ir aukštais postais
Tas Bambaliauskas yra ne Lietuvos istorikas. Jis yra prieš, kad Vilniuje būtų pastatytas paminklas pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai. Ar gali toks žmogus vadintis Lietuvos istoriku?
nea
Pritariu gerb. Edvardo mintims. O kuo garsus Bumblauskas? Ar pasaulyje jį kas nors žino? Jį tik Lietuvos žiniasklaida garsina.
Labai daug žodžių rašinyje. Esmė daug paprastesnė: Bumbłowskis teigia, kad lietuvybė ir lietuviškumas nėra vertybės apskritai, ir kad jų LR konstitucija nesaugo konkrečiai. Lietuva nėra tautinė (=nacionalinė) savarankiška valstybė. Nuostabiausia tai, kad tokie dobrowołskai anei žodelio pikto lenkų nacionalizmo atžvilgiu nepasako. Būtent todėl man visada mįslė kokie tų sobołewskių elgesio motyvai tikri, ir kaip jie paaiškintų savo antilietuviškumą, tačiau buvimą prolenkiškais tuo pačiu. Juk jei esi internacionalistas kosmopolitinis komunistas, tai privalai likti nuoseklus visada ir visais atžvilgiais…
Šįkart, kaip retai būna, nesutinku su Jumis, kad žodžių buvo pernelyg daug, jog buvo galima pasisakyti lakoniškiau, nedauginant žodžių, kai reikėjo ne tik konstatuoti faktą, kad A. Bumblauskas kartais skaudžiai mus nuvilia, bet ir atkreipti dėmesį, kad čia yra klastojamos pamatinės sąvokas. Kaip buvo įsitikinę scholastai, sąvokų apibrėžimas yra begalinis procesas… 🙂
Ne per daug, viskas suprantama. Tačiau tokių padugnių atžvilgiu naudingas būna ir neliteratūrinis sausų nuosėdų išgryninimas ant jų užimamo dugno.
Buvo toks žodis lenkomanas, paskui nunykęs.Tai apie lietuvius, besiilginčius bendros su lenkais valstybės. Iš ko nuolaidžiavimai lenkiškai nutautinimo politikai Lenkijoje (aišku ir Lietuvoje) ir liberalus, atlaidus požiūris į pačių lenkų ypatingas teises Lietuvoje išlikti lenkais. .Prie tokių priskiriant ir sulenkintus (sulenkėjusius) lietuvius.
„Besiilginčius bendros su lenkais valstybės” man reiškia ieškančius sau šeimininko, nesavarankiškus. Pastaraisiais dešimtmečiais lenkomaniją turbūt pakeitė eurounionizmas (pvz., VU rektorius egzaltuotai vadina ewrosovok’ą „unija”).
„Lenkomanas” jau vartojamas tik kaip praeities terminas, tačiau savo esme jis nepaseno. panaši žodžio „žydbernis” istorija. Gali būti, kad kai kuriems asmenims tinka abu.
„Lenkomanas” jau vartojamas tik kaip praeities terminas, tačiau savo esme jis nepaseno. panaši žodžio „žydbernis” istorija. Gali būti, kad kai kuriems asmenims tinka abu.
„Garsusis istorikas” nemeluoja ir dėsto jums visai ne istorinius klausimus. Tai vadinama PsyOps (psichologinės operacijos). Viešai kelti keistus klausimus ir teiginius, palaipsniui vis absurdiškesnius, įnešant diskusiją į viešą erdvę ir pratinant visuomenę, kaip lėtai verdamą varlę. Pabando, patikrina visuomenės reakciją, vėliau bando kartoti. Dabar neramūs laikai, o priešiškų valstybių spec. tarnybos planus kuria dešimtmečiams į priekį. Nuobodu nebus, be to, tokių kekšių kaip Bumblauskas pas mus pakanka. Kekšes reikia bausti, kitaip tai nesibaigs.
Neverta stebėtis ir piktintis panašiais laisvo elgesio visuomenės veikėjais ir kelti retorinius klausimus.
Verta atsakyti vieną klausimą – kas ir po kiek lesina seną komunistą Dumblauską? T.y kas jam duoda pinigų? Rusai, lenkai ar ir vieni ir kiti?
Atsakius, viskas iškart taps aišku ir išsispręs savaime.
Kuo skiriasi pilietinė lietuvių tauta nuo lietuvių tautos? Lietuvių tautai ( ne pilietinei, o etninei) sava valstybė reiškia padidintą galimybę išlikti tauta. O pilietinė tauta gal išlikti net ir išnykus „paprastiems” etniniams lietuviams . Štai pilietinė amerikiečių tauta klesti ir etniniai amerikiečiai , aborigenai, jai nėra būtini. Kažkiek yra – na ir tegu sau gyvena. Manau šita sąvoka „pilietinė lietuvių tauta” ir atsirado dabartinės amerikiečių tautos pavyzdžiu. Neakcentuojant kad tai įvairiems etnosams priklausančių ateivių (arba išeivių) , migrantų, kolonistų sukurta tauta. Kuomet pačios tautos vis dar laikosi savo šalyse etniniu (smarkiai klibinamu) pagrindu
Bumbla nesenai skelbė, kad lietuviams teks „nuryti karčią piliulę” , t.y dalintis savaja istorija su bela-rusais, kad tie mažiau broliautųsi su Maskva ir labiau norėtų į Europą. Tik nepaaiškino, kad lietuviai turės atsisakyti savo praeities, istorijos ir valstybingumo.
Paaiškino kiti garsūs Seimo členai, tovariščiai Tomilin ir Baranov, pasigyrę, kad iš įvarių fondų, Bela-ruskyno demokratizavimui, pro juos plaukia dešimtys milijonų eurų. Mūsų kekšės mus bando parduoti ir, palyginus, visai nebrangiai.
Pritariu 100 % su kaupu. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad jie vartoja net ne pilietinės lietuvių tautos, o pilietinės Lietuvos tautos sąvoką, kas rodo dar didesnš nutolimą nuo lietuvių tautos interesų ir lūkesčių
Lietuvoje nebuvo desovietizacijos, vadinasi, istorikų nėr ir kol kas tokių nenusimato. Yra tik CK sekretorių, vėliau tapusių oligarchais jų dvaro dezi propagandistai pagal E.Bernays’ą ir mūsų „babuškų” mulkintojai, jei lotyniškai kagebistinis DI pasakyt neleidžia.
…burbuliauskas pucia mums muilo burbula ridendamasis pramintu taku – step by step,lasas po laso….tikedamasis,kad nusitasysim negyvai ir suzydhesim nereghetom spalvom….
Betgi Lietuvoje gyvena ir kitų padorių asmenų, e Lietuvos gerovę. Jie nurašomi?
Aha, o kur dingo lietuviai Gudijoje ir Lenkijoje? Ką su jais padarė?
Taigi, maža ir nykstanti lietuvių tauta turi saugoti ir globoti lenkų, baltarusių „mažumas”, nors tų tautų daugumos savose valstybėse užsiima brutaliu lietuvių nutautinimu
Tas Bambaliauskas yra ne Lietuvos istorikas. Jis yra prieš, kad Vilniuje būtų pastatytas paminklas pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai. Ar gali toks žmogus vadintis Lietuvos istoriku?