2026 m. birželio 23 d. LPKTS Kauno filialas ir LPKTB Kauno skyrius kartu su XXVII knygos mėgėjų draugija, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos sąjūdžiu ir kitomis organizacijomis organizavo tradicinį renginį, skirtą paminėti 1941 m. Birželio sukilimo 85-ąsias metines.
Kauno Kristaus Prisikėlimo (mažojoje) bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už žuvusius 1941 m. Birželio sukilėlius, jų artimuosius ir bendražygius.
Aukštaičių gatvėje prie namo Nr. 10 (buv. LAF štabo pastato) vyko gėlių padėjimas. Sugiedojus Lietuvos himną prie memorialinės lentos istorinės atminties žodžiais pasidalijo LGGRTC sekretoriato vyresnysis patarėjas dr. Raimundas Kaminskas ir Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kun. Saulius Juozaitis.
Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos šventoriuje prie 1941 m. Laikinosios Vyriausybės vadovo prof. Juozo Brazaičio-Ambrazevičiaus (1903–1974) kapo padėjus gėles maldos žodžiais pasidalijo parapijos klebonas kun. teol. lic. Kęstutis Rugevičius ir evangelikų liuteronų kun. Saulius Juozaitis.
Pagerbimo ceremonijos dalyviams savo atminties žodžius pristatė 1941 m. Birželio sukilimo dalyvio dukra Perpetua Dumšienė, buv. LR Seimo narys ir Lietuvos sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas, 1941 m. Birželio sukilimo dalyvio ir partizanų Žemaičių legiono vado, plk. Jono Semaškos–Liepos sūnus, šaulys Alvydas Semaška.
Šio minėjimo dalyviai Kauno senosiose kapinėse prie paminklo „Kryžius-medis“ padėjo gėles, klausėsi kun. Sauliaus Juozaičio maldos žodžių ir Perpetua Dumšienės, Birutės Kurtinaitienės bei Aleksandro, Kęstučio Matulos prisiminimų apie jų artimųjų dalyvavimą Birželio sukilime.
Vėliau LPKTS salėje vyko prof. A. Vitkaus dokumentinio filmo „1941 m. birželio 23 d. sukilimas Kaune“ peržiūra ir XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkės D. Poškienės leidinių apie 1941 m. Birželio sukilimą apžvalga.
LPKTS Panevėžio filialo nariams po svarbias Kauno miesto 1941 m. Birželio sukilimo vietas ekskursiją vedė gidas, dr. Raimundas Kaminskas.
AČIŪ, kad Raimundas KAMINSKAS mus nuolat surenka ypatingomis dienomis. Mūsų – sąjūdininkų liko jau ne daug. Bet kokia „nauda”, kai šalia mūsų nėra nei jaunimo, nei skautų, nei jaunųjų šaulių? Kokia „nauda” kai mes palaikome vėliavą prie suklastotos istorijos? Kodėl per Genocido ir Rezistencijos tyrimo centro 34 metus egzistavimą NKVD-inės Birželio sukilimo suklastojimo aplinkybės dar nėra atskleistos? Ką veikia didžiausias LGGRTC-o tuntas „istorikų”, kai tokių paprastų darbų negali atlikti? Kodėl REIKĖJO SĄMONINGAI SUKLASTOTI Juozo KRIKŠTAPONIO BIOGRAFIJĄ, ignoruojant net ikimokyklinio amžiaus vaikų logiką?Juk Birželio sukilimas ir Juozo Krikštaponio problema yra pati pagrindinė problema? Ir kodėl prie tokio sudėtingo klausimo prileidžiami „istorikai”, kurie neturi jokio supratimo nei apie karinę logiką, neskirdami kario nuo karininko ir kario net nuo civilio? Ar tai ne patyčios pačios atviriausios? Pagal kokią „teisę” „istorikas” suteikia J. Krikštaponiui „kapitono laipsnį”, pamatęs tik Pakėlimo lapą ir nematęs Komendanto įsakymo? Net vaikai karus žaidžiantys žino, kad nei batalionų nei pulkų vadai suteikinėti negali – suteikia laipsnius tik šalių vadai, karaliai-prezidentai. Ar gali „tyrinėti” istoriją tokius elementarius dalykus nežinantys?