Kaip ne kartą girdėjome iš tautiečių pasakojimų TV reportažuose ar televizinėse gyvenimo būdo laidose, žmonės mūsų padangėje karantino metu peržiūrėjo daug naujų kino filmų, serialų, kurių tikriausiai nebūtų turėję progos stebėti, jeigu ne tas prakeiktas koronavirusas, sustabdęs mūsų darbus, ne vieną pervedęs į nieko neveikimo režimą. Kitas dalykas, kad nuo to laiko didelė dalis žmonių nebegali sustoti, laikydami TV įjungtą dieną naktį.
Tačiau įdomiausias filmas, kurį, išjungęs TV visam laikui, pamačiau aš pats prieš kelias dienas, buvo pradėjęs dribti sniegas už lango. Prisistūmęs fotelį prieš didžiulį, beveik per visą sieną langą ilgai stebėjau šį vyksmą, kur įtemto siužeto vingius pradeda pavaduoti ne mažiau kupinas neprasikalusios esmės lūkestis.
Tai buvo veizėjimas iškiliausia to žodžio reikšme.
Žinia, pats žodis „veizėti“ yra lietuviškojo žodyno karūna ir savaiminio iškilumo liudijimas, yra toks žodis, kuris meditacinę žmogaus būklę nusako nepalyginamai turiningiau nei tai išgali padaryti kitų tautų žodynai. Žodyje „veizėti“ ataidi Platono eidos teorijos įvardijimas ir pasaulio veido duotybė, dabar pasislėpusi už krintančio sniego klosčių vualio.
Kažkada, rizikuodamas būti blogai suprastas, labai rimtame akademiniame leidinyje esu parašęs, kad nėra labiau erotiško vaizdinio nei pavasarį atgimstančios žemės panorama. Taip pasakyti, nepaisant vidinio cenzoriaus, mane tada paskatino netipiškas pavasariui krentančio sniego ant pražydusio medžio žiedų (vos nepasakiau – krūtų) vaizdinys, žemės erotinį pažadą suintensyvinęs iki skausmo ribos.
Dabar krentantis dribsniais sniegas už lango priminė nebent tobulos skaistybės pažado išsipildymą po mirties.
***
I
klajonės tęsiasi kiekvieną rytą
kaskart iš naujo ruoštis puolam
į slėnio vaizdinį šviežiai tik išsiritusį
išeina mūsų seserys pro uolą
siūbuoja ant pečių molinės sunkios amforos
kai kelias veda prie garuojančių šaltinių
apibrėžtys vietovės dar kol kas amorfiškos
tačiau vanduo jau grynas šaltmėtinis
migloti medžiai nuo šaltinių garas
gyvenimas kitoks dar neapnuodytas
kur kabo gebenės žemai nukarusios
o vakaras toks tirštas kaip žolelių nuoviras
aukštikalnių suspaustas tyras oras
kelionės vaizdinys per išgalvotas sienas
gyvenimas dar klaikiai paprastas ir doras
gali gyventi čia tik pats sau vienas
išeina seserys kaskart pro uolą
gyvenimas be praeities iškart užverda
vėliau prasimuša toks garsas tarsi zyztų uodas
ir orą sudrumsčia sprogimas užberia skeveldros
II
dar rūkui dvokiančiam lig galo ir neišsisklaidžius
mums netikėtai pasimatė kitas krantas
takeliai į uolas ten sukas klaidūs
o nuo uolų vanduo jau išchloruotas krenta
dar mums nepajudėjus gūsiais pasijuto oras
visai kitoks nei čia – kvapnus ir tirštas
ir žalumynai driekėsi nelyg iš pavyzdinės butaforijos
kraštovaizdis atrodė pavojingas neištirtas
užgriuvo netikėtas nerimas ir ypač stebino
spalvų gausa ta nesaikingai išdidėję matmenys
nelyg vienatvėje nugrimzdęs ten gyventų sau koks stabas
kuriam jau niekas neaukoja ir kurio neatmena
kilnojosi krūtinės kai įsismarkavę kunkuliavo plaučiai
nuo pertekliaus to oro neįmanomo išrėkti
kraštovaizdis mums pasirodė toks skaistus išplautas
smulkiausios dalelytės buvo jau pradėjusios ryškėti
kažkas dar pagalvojo kad reikės būriais atvest vaikus
kurie juk viską mato džiugiai ir be išankstinio rūpesčio
tik oras palengva išsimagnetino svaigumo žlaugtai išsivaikščiojo
ir palengva iš naujo vėl užslinko rūkas
III
matai kad mūsų niekas čia nelaukė
nesitikėjo kad po šitiek laiko dar atkaksim
per amžius augalai jau klaikiai sulaukėjo
vien žolės vešlios medžių šakos dreskia išdidėjęs kaktusas
dykynėj namas ar kokia pražuvusi šventovė
kur siautėja į sienas įsigavęs varputis
apgriuvę laiptai po žole tačiau kolonos stovi
ir vėjas debesėlį retkarčiais vis atpučia
kada išvykome keliavom šitiek metų
grąžais į praeitį toliau nei matos
ir tik laukinės bitės vis dar neša medų
su dūzgesiu giliu kažkur už kolonados
žinai kad neįeisim: nesiveržkime labai
vis tiek jau neįleis brūzgynai paukščiai klykaus
pažemins darbščios skruzdėlės arba kitokie vabalai
mes niekados nebūsim šičia niekam lygūs
žolė praaugus mūsų galvas supasi ir ošia
o varputis į sienas graužias bitės neša medų
didžiam būties pasikeitimui viskas ruošias
kada išvykome keliavom šitiek metų
Iš pavyzdžių, tai žiūrėti ar veizėti vienas galas. Dar yra toks retas žodis mėklinti. Kai kurie filosofai bandė jį pritempti iki kontempliavimo.
Už pavyzdžius, kurie iš dalies paslepia pirmapradę žodžio reikšmę, čia svarbesnis dalykas yra etimologija.
Pavasarį, kada žydi klevai ir pienės, ypač mėgsta darželinukai ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai. O pasirodo ne taip viskas paprasta.Tėvai turėtų saugoti atžalas nuo pernelyg ankstyvų erotiškų įspūdžių.Tegu pirma subręsta, pasiruošia gyvenimui, o tada galės, niekas nedraudžia, atsakingai gėrėtis ir pavasariu.
Ar tu nesveikas? Kuo čia dėti vaikai?
Vejzėti žodis labiau žemaitiškas kaip indoeuropietiškas
Esu daug girdėjęs apie žemaičių separatizmą, tačiau nebūčiau galėjęs pagalvoti nė iš tolo, kad ši lietuvių gentis yra linkusi išsižadėti indoeuropietiškų šaknų. Kita vertus, tikriausiai žemaičiai yra labiausiai kalti dėl to, kad jie, galimai dėl polinkio modernizuoti pirmaprades ištarmes labiau nei kitos lietuvių tarmės, neišsaugojo rašytinėje tradicijoje žodžio „veizėti.
Veizėti. To karališko žodžio prarastis žodyne styro kaip kraupi kiaurymė, kurios niekaip nepavyksta pridengti, nes žodį „veizėti“ toli gražu neišgali pavaduoti tokie iš pirmo žvilgsnio tarsi ir giminiški žodžiai kaip „žiūrėti“ „stebėti“, „spoksoti“ ir pan.
„Žiūrėti“, juo labiau „stebėti“ suponuoja aktyvių veiksmų seką, kai leidžiamės į kelionę kažką pamatyti, neretai desperatiškų pastangų dėka, tarkime, priglaudę akį prie rakto skylutės, bandome apžvalgyti svetimo miegamojo reljefą, ta proga dar ir žvairuojame, taip siekdami praplėsti regėjimo kampą ir plotą, puoselėdami užmačias įsibrauti į paslapties vidų, – taigi šie žodelyčiai nelabai tinka aptarti situacijai, kai pasaulio prasmė pateka savaime, pati bado akis, nereikalaudama mūsų specialaus pasirengimo ir užsiangažavimo. Savo ruožtu „spoksoti“ neduoda garantijos, kad įsižiūrėjęs į kažką žmogus realiai ten mato kažkokį dalyką, spoksoti, kaip žinoma, galima ir tuščiai į nieką, nieko nematant.
Praradę žodį „veizėti“ netenkame galimybės nusakyti dalykų padėčiai, kai pasaulis matosi savaime, todėl nerasdami atitinkamo žodžio lietuvių kalboje, pasaulio pasirodymui nusakyti griebiamės lotyniškųjų „medituoti“, „kontempliuoti“. Tačiau, iš tiesų, posakis „veizėti pasaulio veidą“ meditacinę žmogaus būsena nusako daug kartų tiksliau nei posakis „medituoti pasaulio veidą“, „veizėti“ yra giminiškas žodis žodžiams „medituoti“, „kontempliuoti“, tačiau drauge šio lietuviško žodžio, orientuojančio į pasaulio veido išryškinimo užduotį, intencionalumas yra nepalyginti intensyvesnis nei giminiškųjų žodžių iš lotynų kalbos kryptingumas.
Esu matęs tokį vaizdelį, kad štai tai pyplys per kelis sprindžius nuo žemės, Žemaitijos infantas (), rodydamas pusiau nulenktu rodomuoju pirštu (rodomojo piršto užlenkimas kažką rodant drauge parodo ir rodančiojo nepaprastą išdidumą, jo didikišką atsainumą) sako: „Veizėk, veizėk, katins bėg“. Žinoma, tai nuostabos šūksnis iš karališkos parodijos! Čia nekeliamas kraštutinės nuostabos klausimas, vedantis į radikalumą – „Kodėl kažkas yra, o ne greičiau niekas?“, tačiau nesunku pastebėti, kad mūsų stebimam vaikiui nuostabą kelia ne tik tai, kad iš kažkokios nežinomybės į pasaulio tirštumą atbėga katinas, bet ne mažiau dar ir tai, kad katinas atbėga, o ne atplaukia, ne atropoja, ne atskrenda. Be kuriuo atveju pasaulis tampa labiau prijaukintas, apčiuopiamas, tinkamu gyventi, kai jo kaleidoskopiškoje įvairovėje pasimato bėgančio katino veidas .
Žinoma, Jūs rašėte esąs žemaitis, geriau žinote, bet ar nebūtų taisyklingiau ” Veiziek, veiziek, katins bieg”? Rytų aukštaitiškai būtų – žiūrak, žiūrak, kotinus baga .
Neatsimenu, kad būčiau kur nors pasivadinęs žemaičiu, būtų nekuklu, nevisiškai teisėtas puikavimasis kilme. Esu gimęs Žemaitijoje, tačiau nuo gimimo čia pragyvenau tik 2 ar 3 metus. Kita vertus, kaip atrodo man, didžiausia problema ir yra ta, kad žodis „veizėti“ yra uždarytas tarmės gete, kai gyvybiškai svarbu būtų jam suteikti bendrinės lietuvių kalbos ar net lietuvių filosofinio žodyno žodžio reikšmę. Todėl, manding, rašyti šį žodį reikėtų pagal bendrinės kalbos normas, kaip jo rašysena jau ir yra nusistovėjusi.
Štai Parmenidas žodį būtis ( gr. to on ), tapusį pasauliniais filosofijos vartais, kooptavo iš vienos, regis, nišinės tarmės to meto graikų apgyvendintose žemėse.
Taigi, svarbu, kad žodį „ veizėti“ vartotų ne tik Žemaitijos kunigaikščiai, bet ir paprastieji Lietuvos žmonės.
Lietuvių kalbos žodynas
veizė́ti, véizi (véiza, véizia), -ė́jo K žr. veizdėti:
1. D.Pošk, K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ Veizė́k iš arčiau ir matysi DūnŽ. Véizu véizu i nėkaip atskirti negaliu Krt. Véizu pro ašaras, nėko nematau Všv. Teip véiza, teip véiza į vienas kitą! End. Dideliai gerai gražiam būti: visos mergos tik véiza, tik véiza Kl. Paskuo ans į muni veizė́jo kaip vilkas Lnk. Jei daktaras ir atvažiuos, ans tiek į tas duris, tiek ans į muni veizė́s (nesistengs pagydyti) End. Véiza akis išsprogenęs Kv. Ka ans véiza – akys sprogsta, a ko neišneš Rdn. Ans liuob veizė́s iš paniūros Varn. Jonis véiza teip kaip par maurus (apsiblausęs, prisimerkęs) End. Plačiums akiums visi véiza (gobšai, visko nori), nepatenkinti Krš. Mas tik véizam ausis iškėlę Sd. Akys didžiausios, veizė́jo gražiausiai, o nematė Varn. Veizė́te véiza, bet nemato Pln. Véizu neveizė́jusi – nebipripažįstu Rdn. Bobos šmūkšt sulindo i véiza Pj. Išejau pri pušale, prisimečiau i veizė́siu Skd. Ans pro duris, aš iš lovos veizė́ti, kur ans eina Tl. Neveizė́k: višta pera, anai netinka, ka kas véiza Pln. I kelti į saulę veizė́jom, i gulti (nereikėjo laikrodžio) End. Ka véizi priš saulę, toki rausva dirva yr (apie vėlai pasėtus rugius) Kl. Aš prisnūdau, véizu – karvių nebėr Plik. Veizu – vieškeleliu juodbėru žirgeliu parjoja brolelis (d.) S.Dauk. Pradėjo daržinė degti, žmonys subėgo veizė́ti, kas ten pasidarė Kl. Tik veizė́siam, ka tik iš kitur, iš kito kiemo kas neatneštų kuršį [linus minant] Bdr. Žiūru žiūru i veizė́ti pradėjau (pajuokiami, kurie giriasi matę) Krš. Kaimo žmogus žiūri̇̀ žiūri̇̀ į tvarkas i veizė́t pradedi (juok.) Kž. Tokie knikiai véiza véiza i žiūrėti ema (priekabių žmonių pašiepimas) Krš. Veizė́k, šaukštą į užpakalį įsikišęs išneša [gandras] – pavakarės negausi Pkl. Veizė́k, motin, zuikys par lauką lapatuo[ja] (pašiepiami žemaičiai) LD11(Jrb). Ant lenta gulėsi, į dangų veizė́si, po smerčio jokios ligos nebturėsi (juok.) Trk. Baimė buvo veizė́ti ten tame kare Skd. Ka jaučiai susirema, baimė veizė́ti yr End. Vyrai maudos, kaip tu eisi artie – iš atsto veizė́sma i lauksma pakarklynė[je] End. Mun akys kaista véizant į anus: žmonys y[ra] puikiausiai apsidarę, pavalgę Yl. Smailiai ans véiza į mergas, rodos, suės Kv. Ale kiek aš piningo turiu, jūs veizė́kiat! Šts. O tas vaikis sėda sau pri košės pusbliūdžio i neveiza nė veizėti į tą pusę Pln. Ans (velnias) nubėgo iš tos baimės i į ežerą įsilindo i veizą̃s, ar neatsigena ta boba (ps.) Žr. Cigonas, įsikibęs į laiškus cibulių, veizė́jo ant gaspadoriaus kaip varna ant kaulo BM303(Pvn). O ta (tai) tuokart parodys, ka buvo geras kąsnis, bet paliks beveizą̃ (nieko nepešę) Trk. Šiuodu pasiliko beveizį kaip avies įkąsti prš. Kad veidas liepsnoja arba kaista, reikia į juodą aviną veizėti arba su titnagu apskilti LMD(Klp). Veizėk, mergele, veizėk, jaunoji, kaip dreba rūtų šakelė LTR(Plt). Pirmą kartą kad veizėjau, žalias [tebesąs] vainikelis (d.) Slnt. Veizu pro langą – ateina par lauką matušelė verkdama LTR(Vkš). Per žalią girelę saulelė tekėjo, pro stiklo langelį mamužė veizėjo KlpD40. Žiūru veiziu pro langelį, kas atjoj, kas parjoj tą rugių laukelį KlvD46. Žiūrėk nežiūrėjęs, veizėki neveizėjęs, žinai gerai, bernuželi, kad aš tau neteksiu (d.) J.Jabl(Grz). Svietas, pamatęs keistą apdarą ir nepažįstamą stovylą, par kits kitą grūdės veizėti S.Dauk. Jo juodos kaip anglys akys degė narsumu ir su pasididžiavimu veizėjo aplinkui J.Bil. Kaip tau ir akelės nepaskausta teip beveizant S.Čiurl.
| prk.: Saulė iš aukšto veizi ir gėrisi iš žiemos miego pabudusia gamta rš. Ano nupinti krežiai veizė́te véiza – tokie puiki yra Vkš. Oi, alus alus labai gražus, ant stalu padėtas į muni veizėjo D17. Mun bevéizant žmonys ėmė skirstyties Skd.
^ Ko véizi kaip katinas į lašinius? Trkn. Veiza kaip karvė (kaip asilas Lk) į naujus vartus Kv. Ko veizi kaip avis į berlinką? Dr. Veiza akis išplėtęs[is] kaip driežas į gegužę D(167psl.). Véiza pasišiaušusi kaip šeškas Varn. Véiza kaip varlė akis išpūtęs Kltn. Véiza kaip gervė galvą iškėlusi Plt. Veiza atsivertęs kaip driežas į gegutę Klp. Ir blūdija kaip ožys, į vandenį veizėdamas Žr. Veiza kaip ožys baltoms S.Dauk. Juk ir aš nebe su kojoms veizu, o neregu Šts. Ar su avižomis veizi, kad nematai? prš. Akys ištįso beveiziant VP5. Akys – vienos duobės: toms pačioms i veizė́ti, i kriokti Krtn. Nekuomet miręs beveizįs D(166psl.). Iš miško parejęs (gautas D(166psl.), kilęs Pln) į mišką ir veiza LTR(Plt). Miško paukštis į mišką i véiza Slnt. Dovenotam arkliui neveiza į dantis S.Dauk. Dovenoms niekas neveizi į dantis Žem. Anie nevéiza į dantis: varo dirbti, ir gana Jdr. Je, ligelė užpula, į dantis nevéiza End. Giltinė neveiza į dantis S.Dauk. Smertis į dantis nevéiza Yl, Slnt. Nėkas nevéiza į dantis – numirsi i pats Brs. Véiza véiza kaip Bauža į bitį, o nėko nemato End. Veizė́k į šikantį, ne į darbą dirbantį (vlg. sakoma, kai kas žiopso į dirbantį) Grg. Kas miegodamas véiza? (zuikis) Tl. Į mišką eitant véiza numie, iš miško eitant véiza į mišką (kirvis) Yl. Du véiza, du girda, vienas rėka (akys, ausys, burna) Pln.
bevéizint netrukus, greit, tuoj pat: Tujaus įsėdęs, bevéizant atvažiavo pri puikio rūmo BM310(Šll). Kaip bevéiziant blynų privariau (prikepiau) Lkv. Tas milas blogo gatunko – bevéizint būs kiaurynė KlbVI31(Trk). Beveizint liko stalai apsėdę, kaip tik vestuvės Žem.
| refl.: Atsisėdusys véizas vienas į kitą, bėdoj būdamys, vienas kitam nieko nedaro PP42. Motriška turi̇̀ veizėti ir veizė́ties (turi būti apdairi) Krš. Véizuos pro langą ir pamačiau – beateitąs LKT52(Skd). Tas akis ana išbalinusys i véizas KlbX126(Krtn). Ka žinotumi, tas šaukštas čia pat veizė́jęs[is] į vedvi (buvo matomai padėtas) Ms. Dviračio guma pūkš – ir palikau besiveiząs Šts. Vaikas tą pakį sugrobęs[is] i véizas, ka kas neatimtų Dr.
^ Ko veizys kaip su smetonais (baltakiuodamas)? Dr. Veizias kaip čerapakas į kiaušius Sim. Veizėkis yt karvė į naujas karkles Skd.
besivéizint adv. tuoj pat, labai greitai: Besivéizant padariau alaus Šts.
ǁ tr. stebėti, sekti akimis: Nevéizu [futbolo], nesuprantu – vieni laksto, kiti šauka Krš. Véizam televizorių, radijos klausomos Sd. Pri kūtės [kaimynai] bešneką, kiaules bevéizą Krš.
| refl.: Kartais bajorės, išpylusios į bliūdelį kavos tirštimus, veizas, kaip tie renkas į kupetas ir kokios daros liečynos M.Valanč.
ǁ intr. domėtis kitos lyties asmeniu: Smarkiai būtų apsišavęs vaikis, jei į tą mergelę būtų veizė́jęs Sd. Jis į muni nevéiza Rsn. Ana į kavalierius tik véiza, i viskas Trk. Ko véizi į tokį jauną piemenį? Trk.
| refl.: Kaip paaugom, ta (tai) tuokart pradėjėm jau į tus vaikius veizė́ties Lnk.
ǁ intr. stebėti norint suvokti kieno būklę, elgesį, veiksmus: Aš del to daba véizu į jaunimą – dideliai gerai y[ra] gyventi jaunimuo Trkn. Senam genda krau[ja]s daba į tvarką véizant Krš. Nu dabar vedu ta (tai) jau veizė́siav, katras ilgiau išgyvens Krt. Mums véizant (mūsų supratimu), čia lengvus darbas Krš. Nu i pamatysi, ka nusipirksu: nuvažiuosu i gausu, i neprašysu tevęs. – A véizi! (stebintis) Grdm. Ar tu véizi tiktai (mat kaip): galįs ir basas vaikščioti! Šts.
| refl.: Ten daba, kad aš véizuos, ka daba jauniejai teip auga kaip pri pečiaus Trkn. Véizuos, kas čia būs prigėrus Rdn. Kaip daba svietas gyvena, pone Dievali, ben neveizė́kis Šts.
ǁ refl. būti matomam: Pri lango toki didelė šviesa véizas Gršl.
ǁ refl. praleisti šviesą, persišviesti: Stogas jau véizas Skd.
| Tie akulioriai neveizas teip gerai Šts.
2. Važiuos jaunoji su tėvais, veizė́s, ką ans ten tura Sd. Veizė́k, ko vaikas kroka Šv. Pusrakį (pusę perėjimo laiko kiaušinį) veizėjo (tikrino) pryš saulę Vkš. Veizėtumėm kartu bites po mikroskopo, aš jau daug iš jų anatomijos žinau interesingo Pč. Ka parveš kraitį, ka pradeda veizė́ti – akmenų pridėtà Žr. O kad įvažiavo į uošvės dvarelį, ir išejo trys mošelės kraitelio veizėti (d.) S.Dauk.
ǁ tr. apžiūrėti (ligonį), tikrinti sveikatą: Nevéiza i daktaras, jei girtas ateisi DūnŽ. Ar duodies daktarui veizamas, barškinamas? M.Unt. Knaisė, veizė́jo visus galus, ieškojo ligos Rdn.
3. Rsn, Žr, Vkš Ans sako: eitu darbo veizė́ti Krtn. Veizė́k vyro pagal savo nosę Mžk. Nesastikdžiau (nesusitikau) tokio, kad mañ veizė́t LKKXIV228(Grv). Mus[t] reiks eiti nakvynės veizė́ti kur nors Kl. Patalkėms šeimininkas veizė́s muzikanto Lnk. A stalčiuo[je] nebrandi, a skrynelė[je] veizė́jai? LKT54(Trk). Ką tokiam šimtmetiniuo daktaras padės – kunego tik veizė́k Krš. Tėvas, sūnuo žmonos veizėdamas, ne turtų, ne grakštumo ieško S.Dauk. Kaipo švento[je] vieto[je] globos sau veizėjo S.Dauk. Reiks jums joti, reiks važiuoti seselės veizėti D5. Oi jojau jojau į svečią šalį audėjelės veizėti D41. Pravyrėjau vario duris, matušės veizėjau (d.) S.Dauk. Aš veizėsiu kitą, kad aš pervaikščiosiu šią žalią lankelę lyg kviečių dirvelę KlpD3.
^ Nepadėjęs neveizėk, neieškok S.Dauk. Veizėti reik žodžiui vietos S.Dauk.
| refl. Vkš: I pasmirs (senmerge paliks) pri motynos bestovėdama – tura vaikio veizė́ties Krš. Eik į svietą veizė́ties sau duonos Dr. Iš kokio sporto duonos ilgai neėsi, veizė́kias tikro darbo Krš. Martel, skruzdel, veizė́kias darbo (ragina anyta marčią po vestuvių) Trš.
ǁ tr. DūnŽ ieškoti pirmųjų bulvių po keru, neišraunant paties kero, urvinėti: Builių dar nėkas pry mūso nevéiza Šv. Jau bulvės veizamos buvo, ka vokyčiai antejo [1941 m.] Šts.
4. Sd, Lž Vienas nu kito grobstomos (vaginėjame), nėko nevéizam teisybės Krš. Kas būs, ka taip svietas teisybės i tvarkos nebvéiza Rdn. Į žmogų nevéiza, ka tik piningų prisismauktų – o valdžia! Krš. Į motinų ašaras kas véiza: – eik [, sūnau,] į karą, i tiek Rdn. Kas nora gerti, tam nėra veizė́ta (nieko nepaiso) Krš. Šiandien į turtą nevéiza Plik. Nėra veizė́ta: gali negali – turi dirbti, ir gana Vvr. Aš ne par daug véizu į vaistus: jei su vaistais vieną skylę lopai, kita praplyšta Prk. O kitas ans (ūkininkas) sėjo pasėjo – nėko neveizė́jo Žlb. Ka audi, véizi, ka visi pašaliai gerai i lygiai išeitų Sd. Sėdav i ėdav – nėko nevéizav End. Noru vaikščioti, o ka nėkas į norą nevéiza End. Į kelnes neveizė́kiat, veizė́kiat, ka pastogę turėtų [vesti ketinantis vaikinas] End. Visi į darbą veizė́jo atbulai, ka tik sau parsinešti Yl. Bendrovė[je] visų viskas, visi taip i veizė́s Krš. Vyrai tų drabužių labai nevéiza: ka būtų žmoniškas koks, i gerai – ne bobos Pln. Ūkė[je] valandų nėkas nevéiza i neskaitliuo[ja] Krš. Kas ten veizė́jo meilių, da[r] ko: eik, būsi paėdusi! Rdn. Meilė, meilė, o ana išrūksta – reik pirmu proto veizė́ti Krš. Gera karvikė: nevéiza, taukinas a netaukinas [gėralas] Prk. A kas véiza: dreba žodį senam – tik laižykias! Krš. Kriok kiek nori, nėkas neveizė́jo, o dabar: ajajai – vaikas negalia sukriokti, pula bent du KlvrŽ. Ir neveizė́k ant piktumo mano DK140. O krikščionie, veizė́k, ką skeli V[iešpačiui] savam DP153. O veizė́k, ką pirm to pažadėjo evangelija DP250. Braidžio[ja] po griekus kaip gandrai po balas ir neveiza nieko M.Valanč.
^ Daryk gudriai (mandriai Lk, End), veizėk galo Švn, LMD(Pln). Neveizėk į pradžią, bet į pabangą Lkž. Neveizėk į pigumą, bet į gerumą S.Dauk. Vilkas neveiza, ar daug, ar maž yra avių VP50. Nevéiza giltinė į metus Pvn.
| refl.: Kaip negalėjo skirties, veizė́jos vienas kito, mažinos – daba pūrkš, pūrkš! Krš. Teisybė brangus daiktas, turi labai veizė́ties Pln. A ten kas véizas: užryna ko, i gerai Krš.
5. Krtn, Trg, Vgr Ana šėliojas, ardos, nenora tų vaikų veizė́ti End. Ne vyro, sako, véiza, ne tėvų véiza, sako Žeml. Daktaras tura veizė́ti, kas bebūtum ligonie Rdn. Ičtikri gaspadoriai buvo, veizė́jo gyvenimą kaip kaži ką Krš. Vyrai daba ne tie – numų nevéiza Krš. Jaunosios nebvéiza vyrų, valgio nežiūra Rdn. Motriška savo veizė́jo, vyras savo, i sutiko Rdn. Buvo taip: motriška veizė́k numus, vyriškas už numų – buvo taikos Krš. Piningo tura, į tą seną žmogų nė veizė́ti nevéiza Yl. Išmirė visi – nėkas i kapų nevéiza Krš. Gyvolį veizė́k nu ryto lig vakaro Rdn. Gana iš tavęs, kad veizėsi savęs S.Dauk. Gal anie lyginties (užmokėti), i veizė̃tumiam [žąsiukus] Pvn. A veizė́jai bitis savo? Tl. Rytoj tėvas veizės (veizdės) bites, bus bičiuliai J.Jabl(Žem). Kerdžius, kaipo piemenų pardėtinis, veiza, kad tie be reikalo galvijų nečaižytų su votegais M.Valanč. Ans veizė́jo, ar visi dirba Klp.
^ Pilni kapai priguldyti savęs neveizė́jusių Krš. Tevei̇̃zie savo dukteries rūtų, ne kitas gano Trš.
| refl.: Senam i nu vėjo reik veizė́ties Krš. Motriškai reik veizė́ties (prisižiūrėti, apsitvarkyti), reik priš veidrodį staipyties Rdn.
6. Matau, kad ans (šeimininkas) nelabai véiza, pati pradėjau storoties [malkų žiemai] Kl. Reiks anai pačiai veizė́ti su tais virbais Trk. Reiks veizė́ti įsitiekti Krtn. Dukterys irgi véiza, kur pelnyties Rsn. Mes véizam, ka tik sveikos būtumiam – geram pieną, kiek noram Rsn. Veizė́kiat, ka smako galva negautum nurietėti į vandinį (ps.) Užv. Anie tik veizė́jo į savo kišenę Sd. Ne pastrajus reik veizė́ti, reik veizė́ti, ka bulbių nebėra valgyti Trk. Mergikėms nu mažilelės juo tų škurlių škurlelių turi̇̀ veizė́ti Rdn. Ankstainiais atsigulęs, ans neveizi atsikelti Šts. Tatai ans ejo uždarbiauti, o į ūkį neveizė́jo End. Veizės muni uždegti, primušti Nt. Pamotė tik veizė́jo pykibti Klp. Ne ana nora, ne ana véiza Trk. Senovės raštininkai pasako[ja] tą vyskupą buvus dideliai linksmą, gebėjus tankiai svečius kviesti, o vyskupystės nedaug teveizėjus M.Valanč.
^ Motriška tevei̇̃zie puodžiuką, vyriškas – plūgiuką DūnŽ.
| refl. Trk: Ėsti pirmu reik veizė́ties, ne kningikių pirkinė́ties Rdn. [Susenusi] ūkininkė, tik grabo veizė́kias Krš. Veizė́kias antro [vaiko] – vienas kaip vieni marškiniai Rdn. Vaizė́kiamos, rūpinkiamos, ka geriau būtum Lietuvo[je] Krš. Nudegęs veizė́jos, ejo padegėliais Rdn. Grįžę iš karūmenės véizas pry miesto (nori įsikurti mieste) Štk. Jei taip ilgiau ės ta senė mun sveikatą, būsu priversta veizė́ties Krš. Po karo žmogus veizė́jais gyvybę išsukti Rdn. Veizas (svarbu), kad būtų lengvesnė kultuvė Šts.
7. Kitas vaikis, veizėk (veizdėk), prieš saulei tekant moka pakilti J.Jabl(Žem). Veizė́k, kiaulėms lapų suskink Šv. Ateis vasara, veizė́k, būs vežimai krauti, rugius rinkti reiks Trkn. Sudžiovink saldį sūrį, veizė́k, i nebįkąsi Pp. Šlitinas, veizė́k, i bepareinąs Krš. Veizė́k šitai, i Telšiūse jau kitoki kalba, skiras Sd.
◊ baltomi̇̀s (iš baltõs) veizė́ti(s) baltakiuoti, šnairuoti, pykti: Jei tu báltoms veizė́si, kas tau gyvens Brs. Tas vyras stova pri pečiaus i véizas baltõms, ką ana pasakys Lpl. Ko tu taip baltõms véizi į muni? Lž. Tiek [marčiai] padedu, o eina susineržusi, véiza iš baltõs Krš.
į aki̇̀s véiza arti̇̀ (mirtis): Matai, ka tas tėvas mirs, ka jau smertis į aki̇̀s véiza Sd. Jau smertis yr į aki̇̀s veizė́jęs Plt.
į bùtelį veizė́ti dažnai girtuokliauti: Anie į bùtelį veizė́jo, ne į gyvenimą (ne į ūkį) Krš.
į dañgų veizė́ti badauti: Suės – pavasarį galės veizė́ti į dañgų End.
į kniñgą veizė́ti eiti mokslą: Veizė́k į kniñgą – būk plikas i nevalgęs Lkv.
į (kieno) rankàs (nósę) veizė́ti laukti pagalbos, paramos: Aš į marčių rankàs neveizė́su, pati dirbu Vn. Kol galiu, nenoru į vaikų rankàs veizė́ti DūnŽ. Jauni be rūpesnio, tik į tėvų rankàs véiza Krš. Taisysuos ką geriau, neveizė́su anims į nósę Krš.
kreivà akimi̇̀ (kreivomi̇̀s akimi̇̀s) veizė́ti skersakiuoti, šnairuoti: Dėl ko ant munęs kreiva akia veizi? P. Tuokart visi kupčiai pradėjo kreivõms akim̃s į aną veizė́ti BM342(Dr).
nė̃ skersà akimi̇̀ (nė̃ skersomi̇̀s, nė̃ skersám) neveizė́ti visiškai nekreipti dėmesio, nesidomėti: Kol jauna buvau, aš į vaikius nė̃ skersà akià neveizė́jau Užv. Tas prašos, o ana nenora, nė̃ skersà nevéiza į tą vyrą Trk. Kiti nė̃ skersomi̇̀s nevéiza Jn. Kanaunykai, į aną nė skersi neveizėdamys, senu savo papročiu baros tarp savęs M.Valanč.
per akė́čias veizė́ti patekti į kalėjimą: Veizė́si par akė́čias Šts.
per dúoną dúonos veizė́ti LKKXIII132(Grv) nepasitenkinti tuo, ką turi.
per šãlį veizė́ti nesirūpinti: Par šãlį veizė́damas valdė, apleido ūkį DūnŽ.
antveizė́ti (ž.) žr. užveizėti 1: Kunegų darbas buvo šventas vietas gerbti ir antveizėti S.Dauk. Vadinos kūrėjaičiai, it būtų kūrėjo sūnūs esantys, kurie šventą ugnį antveizėjo ir svietuo teisybę attiesė S.Dauk.
apveizė́ti
1. M, NdŽ, Vkš, Rsn žr. apveizdėti 1: Važiuosu numie apveizė́ti, kaip čia kas yra Gršl. Apveizė́jo drabužius, iščiupinėjo muno viską Vvr. Anie apveizė́jo tus kiaušius, suskaitė Jdr. Apveizu visus pašalius – nebėr muno senio Tl. Apveizė́siu visur, apčiupnosiu tą [perkamą] karvę – papilvę, tešmenį, visur Bdr. Eita apveizėti gyvolių kamisorius, urėdas, tijūnas PP13. Dabar eina, anie eina apveizė́dami tus altorius Akm. Teip vienu čėsu karalius važiuojąs po karalystę apveizėti savo žmonių – be nėra nulupamys nu ponų S.Dauk. Eikite, apveizėkite darbus Viešpaties, kokius padarė stebuklus M.Valanč.
| refl. tr., intr. P: Apsiveizė́ti nueitu [į tėviškę], ale nereik i širdies graudinti Šv. Apsiveizė́jo, ka jau nebtura piningų Kv. Girioje uogauti reikia gerai apsiveizėdamos, kad gyvatės neįkirstų Sr. Vieną vakarą nuejov vedu, apsiveizė́jov vietą Pln. Aš tankiai ejau lauke apsiveizė́ties, kur aš eiti turėsu Prk. Katuogė dideliai pavojinga kiaulėms: neapsiveizėjai šerdamas su buroklapiais – ir kiaulė gatava Yl. Zuikis apsivéiza, iš krūmo į kelį išbėgęs Šts.
2. D.Pošk žr. apveizdėti 3: Apveizė́k, seną už seną laikyk Krš. Nėr ans teip švakas: jau i apei numus pavaikščio[ja], i gyvolius apveiza Skd. Vaikams reik, ka anus kas pašertų, apveizė̃tų Rdn. Visus priima, visus vargdienius apveiza P. Viską reik apveizė́ti – nelaikysi kaip laumės laužą Pvn. Ar jau apveizė́jai paršelius, ar iščystijai (išromijai)? Šv. Jonis nuejęs apveizėti savo arklelio S.Dauk. Jei to nedarė, neapveizamos ir neapkentamos savo gyvatą bengė S.Dauk.
| refl. tr. D.Pošk, Vkš: Būk, kol gali apsi̇̀veizėties, o jei ne, keliauk sau (mirk) Krš. Negali savęs apsi̇̀veizėti – kam i begyventi Rdn. Reikėtų laikyti [gyvą] žmogų, kol apsivéizi Krš.
3. P, J, Bdr, Rdn žr. apveizėti 4: Aš negaliu viena tokią šeimą apveizė́ti, dirbk ir tu Lkv. Zygmuntas karalius apveizėjo visu kuo Plungės numus Dievo M.Valanč. Šiandieną patys (lietuviai) tapė svetimų valdomys ir nu visų neapveizamys S.Dauk. Jis pasimirė apveizėtas visomis patiekomis religijos prš.
| refl.: Ligonis pats tura apsi̇̀veizėti (pasirūpinti ligos eiga, laidotuvėmis ir pan.) Krš. [Reikia] teipojaus apsiveizėti sakramentu paskutinio patepimo P.
atveizė́ti
1. intr. pažiūrėti: Atrasi žmogaus kaukolę ant kapais, ėmęs veizėk, ką tu pamatysi. O dabar iš antros pusės atveizėk S.Dauk.
ǁ refl. ilgai žiūrėti: Atsiveizėk, mergelė, kaip dreba rūtų šakelė LLDII573(Kl). Lovelė[je] gulėjau, saulelė tekėjo – į vainikelį atsiveizė́jau (d.) Krtn. Bandelės ieškojau, graudžiai ašarojau. Saulelė tekėjo, į ašareles atsiveizėjau (d.) Krtn.
2. refl. žr. atveizdėti 2 (refl.): Aš tik tui tui [vilkui], ale atsivéiza atgaliau, nebėga greitai Vgr. Tokį pamatė gyventojį, kad dar paskuo atsiveizėjo Lnk.
| prk.: Metęs viską išejo į Ameriką, nei atsiveizė́ti nebatsiveizė́jo Skd.
3. refl. žr. atveizdėti 3 (refl.): Atsiveizė́jo [merginos] gražių akių greitai, kaip pamatė, kas do par gegutė Krš. Gražus, atsiveizėti negal Skd. Čia yra tatai gražybė (puokštė gėlių) nemieruota – atsiveizė́ti negal End. Atsiveizė́k, paniolale, šį paskuojį vakarelį (d.) Kl.
ǁ prk. iki valios patirti: Kol vyrą gauna, galus daros (labai stengiasi ištekėti), o kaip greitai tos laimės atsivéiza! Pvn. Katilas bėga, vaikas rėka – atsivéiza tos laimės [ištekėjusi] Pvn.
4. intr. atsižvelgti: Valdžia neatvéiza į žmogų Šts.
| refl. LMD(Žg): Į tavo vargus atsiveizė́damas duosu tau bagotą bobą Trš. Atsiveizėk, prašom, pone, ant tų tarnų tavo (= į tuos tarnus tavo) brš.
5. intr. atrodyti: Visokių žmonių: vienas atvéiza jaunas, gražus, kitas senas Yl. Ana toki daba štarki atvéiza Trkn.
6. refl. žr. atveizdėti 5 (refl.): Saulė leisdamos atsiveizė́jo – rytoj būs pagada Užv. Saulė leisdamos atsiveizė́jo pro debesį – būs bjauri̇̀ Lkv. Atsiveiza saulė toki baugi, nusigaisrėjusi Ggr. Teip i tuokart saulė atsiveizė́jo raudona, graži Vvr. I saulė atsivéiza, i lyna Grg. Vakaruose, pakraštyj debesų, raudona saulelė leisdamos atsiveizėjo Žem.
×daveizė́ti (hibr.) intr.; D.Pošk (su neiginiu) neįstengti visko pamatyti, sužiūrėti:
^ Ko akimis nedaveizėsi, tą kišene damokėsi S.Dauk.
įveizė́ti
1. tr. KŽ įžiūrėti, pamatyti: Iš tolie įveizė́jom bažnyčios bones Žr. Aš neįveizė́jau, kas buvo Šv. Tamsi, ar ką įvéizat rašyti – meskiat! Rdn. Įveizė́jo, kad aš išbalęs, i klausa, a aš sergu Prk. Taip spoksojau, veizu i nėkaip negalėjau įveizė́ti to panašumo Akm.
2. žr. įveizdėti 1 (refl.): Ka įsivéizu, pamatau, žinau, kas i kaip Krš. Aš įsiveizė́ti liuobu i dirbti teip, kaip ana dirba Pln. Įsiveizė́jau, pažinau vagį Rdn. Senės turam gerai įsiveizė́ti į [naujus] piningus Krš. Įsiveizė́jau – tikrai muno skarikė mėčiojas Krš. Įsiveizėkis, mergele mano, kai trauk šėmi jautukai! KlvD95. Vaikai, ing vyresniūsius įsiveizėdami, tą patį vėlesniu laiku sekio[ja], kad daugiaus o skaniaus valgyti IM1878,33.
ǁ įsitraukti veizėti: Kaip įsivéiza [rašto žmonės] į raštus, ir nebmato Pvn. Pri to televizoriaus įsivéizam, įsiblūdijam Trk.
^ Įsiveizė́jai kaip karvė į naujas karkles End.
ǁ tr., intr. prk. įsimylėti: Gera vaikas buvo, įsi̇̀veizėjo į tokį – nė šioks, nė toks End. Įsi̇̀veizėjau aš tą mergę – palikau kaip pamišęs Trkn. Įsivéiza į kokią mergą, kaip ne tie vaikesai: už pirščiukų susiėmę eina Eig. Įsiveizė́k tu mun į tokią kikimoriją! Kv.
^ Įsiveizė́jo kaip driežas į gegužę, neina nė nu šalies End.
3. tr. galėti, įstengti matyti, įžiūrėti: Aš dar įvéizu, munęs nepaimsi Akm. I skaitlių nebįvéizi – dideli kaip avino galvos Krš. Neįvéizu aš tų naujų centų, gal apgauti muni Krš. Piningai maži, senam sunkiai įveizami̇̀ Rdn. Jei tako nebįvéizi, nebapsikopi, kam i begyventi Rdn. Tamsi̇̀, nėko nebįvéizu Krš. Nėko nebįvéizu, apaksu kaip sena varna Krš. Ar įvéizi [fotografiją]? Lkv. Anku, nebįvéizu i televizoriaus Klk.
^ Kaimynai i par sieną įvéiza Krš.
| refl.: Turi įsi̇̀veizėti atskirti, kitas [vaikis] i kasą susirišęs Krš.
4. refl. KlvrŽ atrodyti: Įsiveizėjo, kad lys septynių brolių miegtamąją dieną, o nelijo nė lašo Šts.
5. intr. suvokti, suprasti: Rasi anie dar protą įgaus ir įveizės, kad pryš visą svietą yr paikystė krygį pradėti prš.
6. BzF196, KŽ žr. suveizėti 6.
išveizė́ti
1. NdŽ, Pln žr. išveizdėti 1: Elena išveizė́jo visas kningas – nėr tos vardo dienos Trk. Išveizė́jo, išvartė visus pašalius ir nerado Brs. Išveizė́s iš visų pusių, iškratys, tada pirks Krš. Par vis mistras norėjo išveizėti tus kraštus, vis norėjo rūmus kunigo rasti S.Dauk. Reik pirmu išveizėti, bene pragaišo koksai keras S.Dauk. Jūs turiat kuo metu noris patys jį (bitiną) išveizėti, tai paskui tarp tūkstantės kitų bičių tujaus pažinti galėsiat S.Dauk.
ǁ tr. išrinkti bulves iš po kero, išurvinėti: Išveizėtos bulvės, jau kastos Šts.
2. žr. išveizdėti 3: Muno akimi tu išvéizi sveika Plng. Koks buvo gražus žmogus, jaunas išveizė́jo Pln. Kaip cigonės išvéiza su tais ilgais sijonais Kv. Koks ans išvéiza – tokio nesu matęs Plik. Koks tas žmogus yra ir koks ans išvéiza? PP82. Tai išvéizia gražiai! Smln. Anos (jos) girnos kiteip išvéiza Sg. Jūs jau žinot, kaip ji (bičių motina) išveiza S.Dauk. Vasarojas labai menkai išveizi LTI99(Bs). Sakė žmonės, jog seniau kaimas išveizėjęs tvarkus Vd. Išveizi, it nuodų būtų atsigėrusi P.Vaičiūn.
^ Ne vienas it angelas išvéiza, o savo širdė[je] žaltį slepa Pln.
| impers.: Išveizė́jo, ka gausiam lytaus Sg. Įpilsiu tuodu šėpeliu į siaurą žaką, tai išveizė̃s da pilnas saikas ėsąs Jrk70. Mun išveiza, Leinė yr senesnė Vyž. Man išvéiza, kad ji sirgo tridšium šeštais (trisdešimt šeštais metais) Šlu. Munie išvéiza, nėko iš to nebūs, vaikeli NmŽ. Mun taip išvéiza, ka būs lytaus Vkš. Išvéiza munie, ka blogai būs Vn.
| refl.: Da tu jauna dideliai išsivéizi Žd.
| impers.: Skurla toks, nuruopėjęs, surembėjęs, o ir tokiam maž išsiveizėjo septyniasdešimt metų (apie norėjusį šimtą metų išgyventi) Rt.
3. žr. įveizėti 1: Aš neišvéizu, nekirpsu – bijau įkirpti Krš.
4. tr. žiūrint pasiekti kokį rezultatą: Veizėk, a gerai [susiuvau]? – Gerai, gerai – ką čia išveizė́si! Krš. Veizu veizu – nėko neišvéizu Pj.
^ Čerapakas kiaušius išvéiza (bežiūrėdamas išperi) Vkš.
5. tr. kurį laiką prižiūrėti, globoti, slaugyti: Penkius metus išveizė́jo i numarino gražiausiai Krš.
6. tr. pajėgti prižiūrėti iki galo, išsaugoti: Tu veizėk aną. – Ką ten išveizė́si, ne mažas vaikas yra Krš. Kas ten išveizė́s tus vaikus, ka anie neklauso Trk. Jeigut ans (vilkas) įsilenda į krūmalį, tu neišveizė́si Plt.
7. tr. KlvrŽ atsižvelgti, paisyti: Nebišveizėsi pigumo, reik pirkti Šts. Kumet priejo, tumet i pasėjėm [bulves], nebibuvo kumet beišveizė́ti [, kokia buvo mėnulio fazė] Kl.
8. žr. išveizdėti 5: Apstoję Linkai ir Rimeikiai ėmė melsti, kad ir jų [avilius] išveizėtų Žem.
9. tr. žvilgsniu paveikti, pašalinti iš gyvųjų tarpo, numarinti: Jei neužspauda akies, nū́mirėlis išveizė́ti kitą galia Krš. [Numirėlio] akis veiza – ką ir išvéiza Krš. Numiškiams neužspaudus numirėlio abudums blakstėnums, žmonys, atejusys į budynę, sako: tas numirėlis išveizės dar du to buto M.Valanč.
nuveizė́ti
1. KŽ žr. nuveizdėti 1: Gero būdo vaikis, kaip nuveizė́jau Krš. Aš jau nuveizė́jau, kad iš anų pora pagal Dievo norą Brs. Nenūveizė́jo i skyrė tokį nevėkšlą dirbti Jdr. Nūveizė́s ir išves parubežiniai žmonys [bėgančius į Ameriką] par rubežių Grd. Turi̇̀ akį, nuvéizi, kas kam tinka Rdn. Nuveizė́jo, ka gaspadinė nemato, i išnešė saują plunksnų i paleido pavėjuo Lž. Nuveizėkiat, ar tiesiáu stova kryžius, į duobę įleistas Šts. Reta diena, kad aš nepravažiuočio: langelius nuvéizu, o neįeitu pri tavęs End.
| Jau buvo ciela pana, kad mirė, tai kol nuveizė́jom (nugailėjom), ir širdis ką neparplyšo Ms.
| refl.: Nusiveizė́jau ir pabėgau, arklį ruskiuo palikinas Šts. Nūsiveizė́jo, kas kur, ir apvogė Pj. Nusiveizė́k, iš kur pempė išlėkė, ir atrasi anos kiaušius Šts. Nusiveizėjęs nustūmęs ją į jūrą S.Dauk.
2. tr. įsižiūrėti, pasirinkti (merginą): Laikas, seniai laikas, ką gi tokią nuveizėjai? Ar šiek tiek pasiturinti? LzP.
| refl. tr.: Parejo iš karūmenės, nusiveizė́jo mergikę i paėmė Krš. I nusiveizė́k tu mun tokią motrišką, ka nė pačiam paveizėti, nė kitam parodyti Kv.
3. tr. įstengti prižiūrėti, nusaugoti: Argi gali tokius vaikius, mergas nuveizė́ti? Iš paskos jug nesekiosi! Krš.
4. tr. nugalėti žiūrėjimu: Ka kas į muni veiza, ir aš į aną veizu – turu nuveizė́ti KlvrŽ.
5. tr. numatyti, pasirinkti tinkamą (laiką): Būk, motin, rami: jei turi ką sakytie vyrui, tai sakyk, nuveizėjusi laiką, be keiksmo ir riksmo Rp.
6. tr. BzF196, KŽ užburti, užkerėti negeromis akimis, blogu žvilgsniu: Tūlos motynos bijo savo vaikus rodyti, kad nenūveizė̃tų Prk. Parodžiau savo paršelius anam žmoguo, tie nebė́da – nūveizė́jo (priet.) Prk.
7. žr. nuveizdėti 3: Aš nuveizėjau tyrus laukelius ir nurymojau nendrių tvoreles KlvD245.
8. tr. Šts numatyti, išburti, atspėti: Į ranką paveizėjusi, cigonė nuveiza ateinančius daiktus Dr.
9. refl. atrodyti: Kaip muno žentas tamstai nusiveizėjo? Ar gražus? Šts.
10. refl. sužlugti: Jei ūkės neveizė́si, greit nusiveizė́si Rdn.
paveizė́ti žr. paveizdėti:
1. KŽ, Šln Aš jau i paveizė́ti į tave nebgaliu Akm. Aš pavéizu iš paniūros i neinu pri stalo Mžk. Pavéiza pavéiza kaip par maurus (apsiblaususiomis akimis) vaikas End. Ka susiraukė tiek keistai, paveizė́jo mun teip į akis tiesiai Trk. Ne taip pašnekėjo, ne taip paveizė́jo [marti] – visokios bėdos Krš. Ka paveizė́s [blogų akių moteris], tie gyvoliai i susirgs Sd. Gudrios tos senės: pavéiza – žmogų kaip švieste paršvieta Krš. Paveizė́k, kaip čia gražu Všv. Paveizė́k, tėvai, į ką ta vaiko murzelė bė[ra] panaši Tl. Paveizė́ti motriška kaip reik, o vėžys Gršl. Tas dangtis paveizė́ti dideliai didelis Trk. Prastą dieną nepaveizu į uogas nė veizėte, tik šventą išbėgu pauogauti Šts. Ta motina nekenta anos i paveizė́ti Trk. Dabar nebnoriu tų savo namų ne paveizė́ti Sd. Aš į aną nebūčio nė paveizė́jusi KlbXXXV65(Nv). Pavéizam – nėko neišmanom Krg. Paveizė́ti krūmas (stiprus), ale jėgos neturiu Grd. Ryto metą paveiza į pakriautę – nebėra mėsos BsPII6(Kl). Ans gera paveizė́damas J.Jabl(Als). Kaip būs vakarelis, ta (tai) tujau ans ir ateis paveizė́ti Kv. Tretį kartą paveizėjau – vainikelis supelėjęs LTR(Ms). Atsisukęs paveizėjau ant savo mergelės – tebstovinti, tebverkanti pas žalią gojelių (d.) S.Dauk. Atsikėliau rytmetelį, paveizėjau pro langelį LTR. Pakelu galvelę – beskaustanti, paveizu pro langą – beauštanti (d.) Mžk. Mano mergelė maloni kalbėti, graži paveizėti (paveizdėti), liemeningo augumėlio (d.) J.Jabl. Ka pradėjo daužyties, baisu paveizė́ti Rdn. Šopagų padai atvimpa, gailu paveizė́t MitI68(Klp).
| prk.: Ale tik saulė paveizė́jo į langą, pūrkš i nebliko tų [šalčio] kvietkų End.
^ Ant akių paveizėjęs sveikatos neklausk M. Paveizė́k pirma į savo añtį, o paskuo į kito Slnt. Puiki puiki panelė, kas paveiza, tas ašarojas (svogūnas) Sd. Puiki panelė. Kas į aną paveiza, graudžiai apsiverka (svogūnas) S.Dauk. Graži graži panelė, paveizant reik verkti LTR(J.Jabl).
| refl. Jn: Pasiveizė́k važiuodama, kokios tos trobelės Rdn. Kad eis teip vaga pilna [plukdomi medžiai] – gražiai būs i pasiveizė́ti Kl. Aš misliju, reik mun bėgti paveizė́ties Bdr. Nepasiveizė́jo, nepasistebėjo i papuolė po mašinos Krš. Nesuvoka ligos [jauni gydytojai], pasiveizė́dami į knygikę vaistus rašo Krš. Aš pastovu, pasivéizu kaip [paršiukai] ėda Rdn. Seniejai liuob eis pasiveizė́ti, jauniejai pasišokti Plt. Pasivéiza piktums – bijau marčios Krš. Pasi̇̀veizėjau – burna vienos piešos End. O kur tu buvai įlindęs? Pasiveizė́k, koks tu besi! Als.
ǁ tr. stebėti (kieno elgesį, veiksmus): Pečius traukau, ka pavéizu, kaip daba dirba Yl.
| refl.: Tepasivei̇̃zie, kaip žmonys gyvena i teemies proto Krš.
2. Važiuosu nors priš smertį Vilniaus paveizė́ti Krš. Atvažiavo tamstos (ligonės) paveizė́ti. A žinai, kas čia? Krš. Eisu paveizė́ti: sako, apsirgo Lk. Kelkiat, panos, paveizėkiat, ko loj ruds šunelis (d.) S.Dauk. Eisiu laukan paveizė́ti, koks vėjelis puta Vkš. Ką tik ketinau eiti prie jūsų paveizėti, bene išdvėsėt Žem. O ka dega žiuburys, reik eiti paveizė́ti, kas ten ką dirba Žeml. Ka tu nueisi į peklą, paveizė́k, kaip y[ra] ponams (ps.) End. Buvau į savo tėvynę nuvažiavusi paveizė́ti Krš.
| refl.: Pasiveizė́ti eikiav į sodnelį – muno diegtas Eig. Sako [Vaižgantas]: – Šiandie atejot pasiveizė́ti, koks tas nau[ja]s klebonas, koki ano nosė yr LKT44(Lž). Eisime pasiveizėt, kokia mano gaspadorysta BsMtII91(Srd). Vyriškas da pasivéiza, pagalvo[ja], o boba – e… Krš.
ǁ J.Jabl(Als) Jug karvė ne višta, nepaveizėsi, ar su kiaušiu Šts.
3. Šėmmargei paveizė́k stipresnį sietą, ka nenusitrauktum Slnt.
| refl. tr.: Kitą vietą vėl pasiveizė́jau, vėl ten nuvažiavom su valte Štk.
4. tr. Skd prižiūrėti, aptvarkyti: Vaikali, a paveizė́jai karves? Rdn. Myliamos karvelės: pavéizam, pamyliam geru kąsneliu Rdn. Arklį paveizė́suos, viską, o tu galėsi apsišerti tas kiaules Pln.
| refl. tr.: Arklius pasivéizu i miegtu Krš. Pavéizas [daržus], i užauga Rdn. Vedi paveizė́svos [, ar nesusišlapinęs vaikas], eikiatav judu mokyties Kl.
ǁ pasaugoti, pagloboti: Paveizė́k, ka vaikas į šulnį neįkristum Kv. Sakom, reiks jau pakeravoti, paveizė́ti Trk.
| refl. tr.: Vaikai kitas kitą pasivéiza Rdn.
5. tr. parūpinti: Nei ans anai medžio paveizė́jo, nei teip ką padirbo End.
| refl. tr., intr.: Kas vasarą ugnakuro nepasivéiza, tam šalta žiema Vvr. Žalnierius pasiveizėjo (susirado) dar du draugu TDrVII80.
^ Pasiveizė́k aple savi, ne aple muni Pvn.
ǁ intr. parodyti dėmesį, padėti: Paprastas žmogus vargsti kaip musis, i ka tau tie didiejai paveizė̃tų – tik šampanus trūbija Krš.
6. žr. paveizdėti 4: Kas bepavéiza į savi: velkas i senės strugus [drabužius], i gan Rdn.
| refl.: Reik žmoguo pasiveizė́ti į savi (per daug nesididžiuoti, neperdėti savo vertės renkantis žmoną ar vyrą) Grg. Pasivéiza (apsižiūri) vyrai, imdami mergą, by kokios neema Krš.
^ Žmogus į savi nepasivéizas, kitas tiktai velnias Krš.
◊ į stiklẽlio dùgną paveizė́ti gerti svaigalus: Visuomet buvo linksmas ir dažnai mėgdavo į stiklelio dugną paveizėti rš.
pérveizėti KŽ, perveizė́ti Rtr
1. M žr. perveizdėti 1: Párveizu, kad atminčio, kame lopų kokių yra Slnt. Atvažiavo kamisija párveizėti, partikrinti Rdn. Veizi párveizi svetimam duodamas, i vis ką išranda Krš. Popiežiui liepant visu visą Varmijos vyskupystę parvažiavo ir parveizėjo kaipo popiežiaus pasiuntinys M.Valanč. Teip pat tankiai turi parveizėti, ar nerados plyšės kamine, kakalėj, o parvis sienose, kur ugnavietė yra S.Dauk. J. Boduėnas de Kurtenė, kada tik buvo Kazaniuje spaudinant dainas, visados parveizė́davo drauge su manimi kožną lakštą korektūros JDIII(XVpsl.). Zosė net tekina laksto, kožnai bobai padeda, parveizi Žem.
| refl. KŽ: Pársiveizėties ateita visi į jaunojo gyvenimą Sg.
ǁ tr. mintyse peržvelgti, prisiminti, apmąstyti: Parveizėk save, kaip apsiejai kožnoje valandoje par visą dieną brš.
2. tr. permesti akimis, peržvelgti: Žvilgt párveizėjo – i mato, koks žmogus Rdn. Sakydavo, kitas tura tokias akis: párveiza – ir nesekas tas daiktas Rsn.
3. tr. nuodugniai apžiūrėti, aptikrinti (ligonį): Párveiza, paršvieta, jei sveikas – ir į karūmenę Pvn. Párveizėjo muni, išlankstė – sveika Pj.
4. tr. visą peržiūrėti pasklaidant, ką ne ką perskaitant: Visus laikraščius turu párveizėti, parsklaidyti Žr. Nebnoru to laikraščio, párveizėjau ir išskaičiau šmotą jau End.
5. tr. ilgu žiūrėjimu sugadinti, nusilpninti, nuvarginti: Veizėtos párveizėtos akės, jug aš devintą [dešimtį metų] žengu Krš.
| refl. KlvrŽ, Šts: Tiek metų, pársiveizėjusios akės Krš.
6. tr. veizėjimu įveikti, nugalėti, nurungti: Mes buvom susilažinę, katras katrą párveizėsma Užv.
7. žr. praveizėti 6: Senoji matušėlė šį vakarą ir langelius parveizėjo, kur buvusi šoks pri lango, apsidairys po trobelę, šėpelę pravers, pasižiūrės, nuo puodelio museles nubaidys ir – vėl žiūri pro langą Žem.
8. refl. KŽ, Slnt, Jdr prastai pamatyti, apsirikti žiūrint: Pársiveizėjai, taip nebuvo Rdn. Bene tu pársiveizėjai – negalia būti dvidešimt penki šilumos End. Pársiveizėjau: ne du buvo, vienas Krš.
ǁ neapsižiūrėti, suklysti: Ei dienos, dienos, ką aš jauna padariau: persiveizėjau, žvejuką suderėjau KlvD36.
pieveizė́ti (dial.) žr. priveizėti:
1. Aš aną pyveizė́jau Dov.
2. refl. Pysiveizė́jo visokių juokų Plik.
praveizė́ti
1. intr. pradėti matyti: Jau akimis praveizė́jo [žąsiukas], gal nesprogs DūnŽ.
| refl.: Įsiveizu – prasivéizu, o taip kaži kas užkremta Krš. Esu prasiveizėjusi ir matau verpti betemstant Ggr.
2. intr. galėti, pajėgti žiūrėti, matyti: Užpūliavo akys vaiko – nebipravéiza Šts. Pats vos bepraveiza, mirs veikiai Šts.
| refl.: Akės skausta, rytą neprasivéizu Krš.
3. refl. praleisti kurį laiką žiūrint: Visą dieną į tuos stebuklus prasiveizėjau rš.
4. tr. praleisti nežiūrint ką rodomą, nepamatyti: Nežinot i pravéizat visas [televizijos] naujynas Krš.
5. tr. veizėjimu pralenkti: Į tolumą munęs nepraveizėsi, muno šviesios akys Šts.
6. tr. Užv, Krtn ilgu žiūrėjimu paveikti, dažnais žvilgsniais lyg prasiskverbti: Kada lauku, kada lauku – galėjau i langus praveizė́ti! Plt. Nei pakarti, nei paleisti – langus praveizėjome Žem. Lauka [vaikai motinos], tą pusę pravéiza, kol parvažiuoju Rdn. Mažne tą pusę praveizėjau tavęs belaukdamas Šts. Lygiuosius laukelius aš praveizė́jau, kol savo martelę aš paregėjau JD1495.
7. tr. pajėgti prižiūrėti, patvarkyti: Senė praveizė́s dar visus vaikus, dar nemirs Šts.
8. tr. parinkti bulvių iš po kero: Eik bulvių praveizė́k pietums Brs.
9. tr. apleisti, neprižiūrėti: Praveizė́ta, smirda meisikė Rdn.
◊ aki̇̀s praveizė́ti labai ilgai įtemptai žiūrėti ko laukiant: Akis praveizėjau belaukdamas VP5, S.Dauk. Ir akes praveizė́jau – kur buvai užvirtęs?! Krš.
pro šãlį praveizė́ti abejingai stebėti, nereaguoti: Aš pro šãlį pravéizu – nėko nesakau [už vaikų kvailiojimą] DūnŽ.
priveizė́ti NdŽ, KŽ, pryveizė́ti KlbIX67(Lks)
1. D.Pošk, Als, Lnk žr. priveizdėti 1: Gera pati: vyras priveizė́tas, išpucytas, viskas kaip reikiant Krš. Vyrą turi priveizė́ti, anie taip pripratę – ne numų paukščiai Krš. Senis apiplautas, privéizamas – marti aptvarko Krš. Papunis liuob dagios skalas i priveizė́s šeimyną, kad dirbtų LTR(Pln). Lakštuos, čiulbės: – Babulel, babulel – i priveizė́si [provaikaičius], supsi Krš. Turi vaiką – reik priveizė́ti Rdn. Nepriveizė́ti vaikai visai pasiunta, nesušnekami Pvn. Vaikai, labiáu mergikės, buvo priveizė́ti, ka iš kelio neitų Krš. Kaimynų paprašiau, kad priveizė̃tum [gyvulius] Rdn. Da reik tus veršiukus priveizė́ti Yl. Muno tėvas buvo apiekūnu pridėtas, ans turėjo priveizė́ti tą žemę Yl. Kas čia dabar privéiza bažnyčią? J.Jabl. [Perdėtinis] išsiuntė į Žemaičius vieną zokaninką, kad koplyčias su klioštoriu statant priveizėtum M.Valanč. Kalti jau ir kunigai, kad nepriveiza ir neragina, idant kožnas turėtų bažnyčioje „Šaltinį“ TS1901,2–3. O čia vis reik sugaišti su vaikais, tai pečių priveizėti Žem. Gerai priveizimas veršiukas greit į bulių išauga sp. Anais laikais buvo tvirtos kainos, priveizė́ta buvo Krš.
| refl.: Nėkas nepriveizė́s, jei tamsta pati neprisiveizė́si Rdn. Vyriškuo viskas tinka, o motriška turi̇̀ labai prysi̇̀veizėti Pj.
2. tr. KŽ daug matyti, prisižiūrėti, patirti: Visako primatęs, priveizė́jęs – geras vaikiukas Krš.
| refl. tr. Grd, Krtv: Nu jau jomarke šiandien prisiveizė́jom visko Kv. Par amžių esu prisiveizė́jusi visako, ne naujyna! Rdn. Nuvažiuoju pas vaikus, prisivéizu visako iš tos radijos, kur kiną rodo Rdn. Ten tokių baisybių prisi̇̀veizėjau Tl. Da spėsi i tas kelnes prisi̇̀veizėti, nesistrošyk [ištekėti] (juok.) End.
3. tr. M žiūrėti, stebėti:
^ Priveizė́sam, kas juoksias paskutinis Lpl. Ko akimis nepriveizėsi (nesaugosi, neprižiūrėsi), tą kišene užmokėsi S.Dauk. Ko su akimis nepriveizėsi, tą su kišene užmokėsi VP25.
4. žr. priveizdėti 3 (refl.): Prisivéiza iš vaikų i dirbas Krš. Būkiat patys [tėvai] geri, vaikai prisiveizė́s, ar (irgi) būs geri Krš. Prisiveizė́s anų vaikai, anus irgi stumdys senatvė[je] dar labiau Krš. Eik ir prisiveizėk į skruzdėlių kupstą ir mokinkis teip dirbti Tat. Žvilgterėk ant manęs, o prisiveizėk gerai ir užvožk P.
5. refl. žr. priveizdėti 4 (refl.): Storokias visu pirmu pirm spaviednės gerai parkratyti ir prisiveizėti sunkumo griekų savo P.
6. refl. atsižvelgti, paisyti: Vyriškas juo prisivéiza (atsižvelgia į sąlygas, aplinkybes), o motriška marma, kas užplūdo Krš.
7. intr. galėti, įstengti gerai matyti: Sena sesutė, jau ana neprivéiza Vkš.
suveizė́ti NdŽ, KŽ žr. suveizdėti:
1. Brs, Kltn Tebėr visi žygiai nežygiuoti, gyvoliai nesuveizėti Ggr. Kas ten tokį skruzdėlyną vaikų suveizė́s! Up.
| refl.: Susiveizė́sma i pašvęsma kapą Krš.
2. Eik, suveizė́k adatą su siūlu Slnt. Suveizėk peilius, šaukštus – būs svečių Šts. Jei vaikas užmigs, eisi tujau kiaulėms žolių suveizė́ti a bulbes skusti Lpl. Ka būtumiam gerą daktarą iškart suveizė́ję, būtų viskas gerai buvę Trk.
| refl. tr.: Reik pečšluostes susi̇̀veizėti, kaminą reiks čystyti Vvr.
3. tr. apžiūrėti, patikrinti: Ar neišsiskleis [sukrautas] vežimas vidurkelė[je] – suveizė́ti reik Rdn. Apvažiuo[ja] zalatekninkė (zootechnikė), suvéiza gyvolius Rdn.
| refl.: Turu susi̇̀veizėti, ko da reik pirkti Šv.
4. tr. sužiūrėti, supaisyti: Tu jų nesuveizė́si Trg. Eik suveizė́k (ką čia gali suprasti), kam kunigai neleida balsuoti į seimą Plng.
5. žr. suveizdėti 4: Suveizė́jau šįryt vištas, buvo septynios su kiaušiniais Jrb.
6. intr. BzF196, KŽ nuvažiuoti pražvalgoms, susitikti prieš sužieduotuves.
7. refl. susižvalgyti: Susiveizėjo į vienas antrą Šts.
užveizė́ti
1. Rtr, NdŽ, KŽ, Varn, Akm, Yl žr. užveizdėti: Ana yra gerai užveizamà, nėko anai netrūksta Užv. Pri dukteries galėjo būti, duktė geriausiai užveizė́jo End. Anie brangiau mokėjo, geriau valgyti davė ir užveizė́jo tus vaikelius Krtn. Užvéiza be meilės (labai) tą vaiką Vž. Pamotė i pamotė – kas ten teip jau užveizė́s Lnk. Į Klaipėdą aną išvežė, geri daktarai užveizė́jo Sd. Pensininkai tura būti užveizami̇̀ žmonys Eig. Parašė, ka tėvas neužveizamas Varn. Teip y[ra] arklys neužvéizamas, ano tie karčiai nulinkę Sd. Žiūrėk, ka būtų gyvolis užvéizamas, ka būtų šeimyna pašerta Gd. Užveizėjo kožną daiktelį motinelės nabaštikė, o vaikai viską paleido Šts. Užveizėk žemę, iškartok, darbuokis, kad ir lėdniai, ir badu nemirsi – ne kaukoze! Ggr. Šieninykas užveizėjo, kad visos pievos būtų girėse išpjautos S.Dauk. Kaip naujai įtikėjusius žemaičius užveizėti klojos, tiesą pasakius, nežinom M.Valanč. Duokš visus raktus! – šaukė. – Man tavęs nebereikia, aš pats užveizėsiu Žem. Bet kad sunkiai ir nepigiai buvo apaštolams užveizėti visa, todėl išrinko septynis vyrus išmintingus, kuriems pavedė rūpestį brš.
2. refl. užsižiūrėti, užsižiopsoti: Užsiveizė́jau i pradėjau kitką valgyti Rdn. Užsiveizė́jęs par sąsuką gali̇̀ po mašinos pakliūti Krš.
3. tr. iš anksto numatyti, paskirti kokiam reikalui (?): Este apsunkinti darbais, užveizamos yra jūsų valandos brš.
Atsiprašau, gal kažką supainiojau. Kta vertus, manau, kad ir kitus žemaitiškus žodžius reikėtų įtraukti į Lietuvių kalbos žodyną.Štai į vokiečių kalbos žodyną DUDEN yra įtraukta nemažai vokiečių žemaičių tarmių žodžių, pavyzdžiui, achter-už ( kaip ir bendrine olandų kalba , o vokiečių bendrine kalba už- hinter), Deern- mergina ( bendrine kalba- Maedchen), Wiek- jūros įlanka ( bendrine kalba- Bucht).
„Žodyje „veizėti“ ataidi Platono eidos“
Šį kartą netyčia pataikėte, kaip Sokratas „Kratile“. Tie žodžiai iš tikrųjų turi tą pačią indoeuropietišką šaknį.