JAV smūgis Venesuelai – tai smūgis ir Rusijos energetinei bei geopolitinei įtakai

JAV kariuomenė ankstų šeštadienio rytą surengė smūgius Venesueloje. Tai „Foxnews” agentūros pranešimu, patvirtino JAV pareigūnai. Daugybė sprogimų buvo matyti sostinėje Karakase ir netoliese esančiose vietovėse.

Gaisras Fuerte Tiuna kariniame komplekse Karakase po JAV karinės atakos, 2026 m. sausio 3 d. (AFP per „Getty Images“)

Ankstų šeštadienio rytą Karakase buvo girdėti mažiausiai septyni sprogimai, o apie 2 valandą vietos laiku virš miesto pastebėti žemai skrendantys orlaiviai. Virš Karakaso skrendantys sraigtasparniai priklausė JAV kariuomenės 160-ajam specialiųjų operacijų aviacijos pulkui, kuris vadinamas „Naktiniais persekiotojais“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad buvo sulaikytas Venesuelos prezidentas Nicolás Maduro ir jo žmona. Prezidentas pranešė, kad operacija buvo sėkminga, o N. Maduro ir jo žmona buvo „sučiupti ir išskraidinti iš šalies“. N. Maduro bus pateikti kaltinimai pagal JAV įstatymus.

Savo ruožtu Venesuelos vyriausybė pareiškė, kad išpuolis įvykdytas Respublikos sostinės Karakaso miesto civilinėse ir karinėse teritorijose, taip pat Mirandos, Aragvos ir La Guairos valstijose. Ji apkaltino Jungtinės Valstijas įvykdžius „imperialistinę agresiją“ prieš Venesuelą.

Šių atakų tikslas – ne kas kita, kaip užgrobti Venesuelos strateginius išteklius, ypač naftą ir naudingąsias iškasenas, siekiant jėga palaužti šalies politinę nepriklausomybę, – teigė vyriausybė pareiškime. – Bet jiems nepavyks. Po daugiau nei dviejų šimtų nepriklausomybės metų žmonės ir jų teisėta vyriausybė išlieka tvirtai ginantys suverenitetą ir neatimamą teisę spręsti savo likimą, – skelbiama jame.

2020 metais JAV teismai apkaltino N. Maduro esant pagrindiniu veikėju, jei ne vadovu, vadinamojo „Saulės kartelio“ – tarptautinės kokaino kontrabandos struktūros, kuriai, kaip teigiama, vadovavo aukščiausi Venesuelos režimo nariai ir kuri daugelį metų siekė „užtvindyti“ Jungtines Valstijas kokainu, siekdama pakenkti jų visuomenei.

Venesuelos socialistinis režimas viešai nekomentavo JAV prezidento pareiškimo. Tuo tarpu Venesuelos laikraštis „El Nacional“ pranešė, kad didelė dalis Karakaso gyventojų nuo ankstyvo šeštadienio ryto liko be elektros, o dešimtys žmonių buvo evakuoti iš pagrindinio Venesuelos karinio komplekso Fuerte Tiuna.

Daugelį metų buvo manoma, kad Fuerte Tiuna yra Nicolás Maduro asmeninis bunkeris, taip pat viena svarbiausių režimo karinių ir administracinių struktūrų. „El Nacional“ nurodė, kad per smūgius nukentėjo pagrindinis Venesuelos karinis oro uostas La Karlota.

Venesuelos gynybos ministras Vladimiras Padrino Lópezas, kurio taip pat ieško JAV teisėsaugos institucijos dėl kaltinimų, susijusių su prekyba narkotikais, praėjus kelioms akimirkoms po smūgių kreipėsi į tautą socialiniame tinkle „Instagram“. Jis pasmerkė išpuolius, pavadindamas juos „invazija“, sukėlusia „didžiausią Venesuelos pasipiktinimą“.

„Toli gražu tai ne tariama kova su narkotikų terorizmu – šiuo apgailėtinu veiksmu siekiama galutinai pakeisti režimą ir pajungti mus Šiaurės Amerikos imperializmo planams“, – sakė Venesuelos gynybos ministras Vladimiras Padrino Lópezas.

„Neviltis yra įsibrovėlio sąjungininkė. Venkime chaoso ir anarchijos. Jie mus užpuolė, bet mūsų nepalaužė. Mes nugalėsime“, – teigė Padrino Lópezas, ragindamas tarptautinę bendruomenę telktis aplink Venesuelą ir pasmerkti Jungtines Valstijas.

Jis atmetė kaltinimus narkotikų terorizmu ir tvirtino, kad smūgiai yra vadinamosios „režimo keitimo“ operacijos dalis, kuria siekiama „pajungti“ Venesuelą „Amerikos imperijai“. Jo vaizdo įrašas buvo paskelbtas likus kelioms akimirkoms iki prezidento D. Trumpo pranešimo.

Venesuelos viceprezidentė Delcy Rodríguez per Venesuelos valstybinę televiziją pareikalavo „neatidėliotinų įrodymų“, kad N. Maduro ir pirmoji ponia Cilia Flores yra gyvi.

N. Maduro, kuris išsaugojo valdžią, anot kritikų, dėl fiktyvių prezidento rinkimų, yra aktyviai ieškomas JAV teisėsaugos institucijų dėl daugybės kaltinimų, susijusių su narkotikų terorizmu. JAV yra paskelbusios iki 50 mln. JAV dolerių siekiančią premiją už informaciją, galinčią padėti Nicolás Maduro sulaikyti ir (arba) nuteisti.

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Christopheris Landau sureagavo į D. Trumpo pareiškimą, pavadindamas jį „nauja Venesuelos aušra“. „Tirono nebėra, – rašė Landau socialiniame tinkle X. – Dabar jis pagaliau susidurs su teisingumu už savo nusikaltimus.“

JAV generalinė prokurorė Pam Bondi taip pat pareiškė, kad N. Maduro „netrukus susidurs su visa Amerikos teisingumo rūstybe“ pagal Jungtinėse Valstijose jam pateiktus kaltinimus.

Išpuolis įvykdytas JAV kariuomenei taikantis į įtariamus narkotikų kontrabandos laivus Karibų jūroje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje.

Jutos valstijos senatorius Mike’as Lee anksti šeštadienį paskelbtame įraše suabejojo smūgio teisėtumu, rašydamas: „Tikiuosi sužinoti, kas, jei išvis kas nors, galėtų konstituciškai pateisinti šį veiksmą, jei nebuvo nei karo paskelbimo, nei leidimo naudoti karinę jėgą.“

Ketvirtadienį N. Maduro pareiškė, kad jo vyriausybė yra pasirengusi derėtis su Jungtinėmis Valstijomis po kelis mėnesius trukusio JAV karinio spaudimo, nukreipto prieš su jo vyriausybe siejamus narkotikų prekybos tinklus.

Iš anksto įrašytame interviu ispanų žurnalistui Ignacio Ramonet, transliuotame per valstybinę televiziją, N. Maduro teigė, kad Venesuela yra „pasirengusi“ aptarti su JAV susitarimą dėl kovos su narkotikų prekyba. Jis paragino abi šalis „pradėti rimtą dialogą, grindžiamą duomenimis“.

„JAV vyriausybė tai žino, nes mes daugeliui jų atstovų pasakėme, kad jei jie nori rimtai aptarti susitarimą dėl kovos su narkotikų prekyba, mes esame pasirengę“, – sakė jis. – „Jei jie nori naftos, Venesuela yra pasirengusi JAV investicijoms, kaip ir bendrovės „Chevron“ atveju – kada nori, kur nori ir kaip nori.“

JAV ambasada Bogotoje (Kolumbija) šeštadienį perspėjo JAV piliečius nevykti į Venesuelą ir patarė esantiems šalyje likti saugiose vietose.

Gruodžio 3 dienos kelionių rekomendacijoje nurodoma, kad visiems JAV piliečiams Venesueloje primygtinai rekomenduojama nedelsiant išvykti. JAV Valstybės departamentas 2019 m. kovą atšaukė visus diplomatinius darbuotojus iš ambasados Karakase ir sustabdė jos veiklą.

Federalinė aviacijos administracija šeštadienį pranešimą lakūnams, kuriuo uždraudė visus JAV orlaivių skrydžius bet kuriame Venesuelos oro erdvės aukštyje.

Savo ruožtu, „ES remdama taikų perėjimą ne kartą yra pareiškusi, kad N. Maduro yra neteisėtas. „Bet kokiomis aplinkybėmis turi būti laikomasi tarptautinės teisės principų ir JT Chartijos. Raginame laikytis santūrumo”, – socialiniame tinkle X teigė S. Kallas.

Italija ir Ispanija buvo tarp Europos šalių, kurios pareiškė atidžiai stebinčios įvykius Venesueloje. Tuo tarpu Prancūzija pasmerkė pareikšdama, kad JAV su savo operacija atėmė iš venesueliečių apsisprendimo teisę.

„Karinė operacija, po kurios buvo sulaikytas Nicolás Maduro, prieštarauja jėgos nenaudojimo principui, kuriuo grindžiama tarptautinė teisė“, – pareiškė  Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noëlis Barrotas. – „Prancūzija primena, kad joks ilgalaikis politinis sprendimas negali būti primetamas iš išorės ir kad suverenios tautos pačios sprendžia savo ateitį.“

Maskva taip pat pasmerkė JAV ataką. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Vašingtono veiksmai yra „nepriimtinas kėsinimasis į nepriklausomos valstybės suverenitetą, kurio pagarba yra vienas pagrindinių tarptautinės teisės principų“.

N. Maduro sulaikymo operaciją įvykdė JAV kariuomenės „Delta“ pajėgos – elitinis specialiųjų operacijų padalinys, – rašo CBS News. Ataka truko mažiau nei 30 minučių. Ji buvo surengta po ilgos D. Trumpo administracijos spaudimo kampanijos. Federalinė aviacijos administracija uždraudė JAV komercinius skrydžius Venesuelos oro erdvėje.

Interviu telefonu laikraščiui „The New York Times“ D. Trumpas sakė, kad misiją sulaikyti N. Maduro buvo gerai suplanuota, joje dalyvavo daug puikių karių ir puikių žmonių“. „Tiesą sakant, tai buvo puiki operacija“, – pridūrė jis.

Paskutinėmis savaitėmis D. Trumpas įvedė Venesuelos blokadą, o N. Maduro ir kitus aukšto rango vyriausybės narius priskyrė užsienio teroristinių organizacijų lyderiams.

JAV taip pat konfiskavo su Venesuela susijusius naftos tanklaivius Karibų jūroje ir praėjusią savaitę pareiškė, kad amerikiečių pajėgos „sunaikino“ „didelį objektą“ Venesueloje, siejamą su įtariama narkotikų prekyba.

Tuo tarpu apklausos rodo, kad JAV visuomenė daugiausia nepritaria kariniams veiksmams prieš Venesuelą. Praėjusį mėnesį atliktoje „Quinnipiac“ apklausoje dauguma respondentų nurodė prieštaraujantys net dabartinei administracijos strategijai naudoti karinius smūgius prieš įtariamus narkotikų prekeivius jūroje.

Primename, kad Venesuela turi didžiausias pasaulyje patvirtintas naftos atsargas – daugiau nei penkis kartus didesnes nei Jungtinės Valstijos.

2023 m. duomenimis, Venesueloje yra apie 303 mlrd. barelių (Bbbl) naftos – tai didžiausios žinomos atsargos pasaulyje.

Antroje vietoje yra Saudo Arabija (267,2 Bbbl), po jos – Iranas (208,6 Bbbl) ir Kanada (163,6 Bbbl). Šios keturios šalys kartu sudaro daugiau nei pusę pasaulinių naftos atsargų.

Palyginimui, Jungtinės Valstijos turi apie 55 mlrd. barelių ir užima devintą vietą pasaulyje. Tai reiškia, kad Venesuelos atsargos yra daugiau nei penkis kartus didesnės nei JAV.

Kaip skelbia aljazeera.com, Venesueloje benzino kainos yra vienos žemiausių pasaulyje dėl masinių valstybės subsidijų. 2025 m. rugsėjo mėn. 95 oktaninio skaičiaus benzino kaina siekė 0,84 Venesuelos bolivaro už litrą – apie 0,04 JAV dolerio už litrą arba 0,13 JAV dolerio už galoną.

Tai tik šiek tiek daugiau nei Libijoje ir Irane, kur benzinas kainuoja apie 0,03 JAV dolerio už litrą. Palyginimui, vidutinė pasaulinė benzino kaina siekia 1,29 JAV dolerio už litrą.

Venesuela buvo viena iš OPEC steigėjų, organizaciją įkūrusi 1960 m. rugsėjo 14 d. Ilgą laiką ji buvo viena svarbiausių pasaulio naftos eksportuotojų, ypač po 1976 m. įvykdytos naftos sektoriaus nacionalizacijos ir PDVSA įkūrimo.

Į Baltuosius rūmus sugrįžus D. Trumpo administracijai, buvo įvestas 25 proc. tarifas visoms prekėms iš šalių, tiesiogiai ar netiesiogiai importuojančių Venesuelos naftą. Šiuo sprendimu JAV siekia spausti Kiniją, Rusiją ir Indiją.

Lietuva neimportuoja Venesuelos naftos, nėra priklausoma nuo OPEC sprendimų ir po 2022 metų yra visiškai atsijungusi nuo rusiškų energijos išteklių, todėl Venesuelos politiniai ar kariniai sukrėtimai neturi tiesioginio poveikio Lietuvos energetiniam saugumui.

Galimas poveikis Lietuvai būtų tik netiesioginis – per pasaulines naftos kainas ir ES ekonomiką, jei dėl JAV veiksmų Venesuelos nafta būtų pašalinta iš rinkos arba jos eksportas smarkiai sumažėtų – tai galėtų lemti brangesnius degalus, didesnes transporto sąnaudas ir papildomą infliacinį spaudimą, tačiau tai būtų ekonominis nepatogumas, o ne saugumo krizė.

Tuo tarpu Rusijai ši situacija kelia gerokai didesnę grėsmę, nes Venesuela ilgą laiką buvo viena iš Maskvos partnerių padedant apeiti sankcijas, realizuoti Rusijos naftą per tarpininkus ir palaikyti alternatyvius eksporto kanalus. JAV taikomi tarifai šalims, importuojančioms Venesuelos naftą, tiesiogiai silpnina šiuos mechanizmus ir mažina Rusijos galimybes parduoti savo energijos išteklius Azijos rinkose.

Be to, Venesuela, turinti didžiausias patvirtintas naftos atsargas pasaulyje, potencialiai gali tapti alternatyviu tiekėju Vakarams, ir jeigu jos naftos sektorius būtų atvertas JAV ir sąjungininkų investicijoms, tai ilgalaikėje perspektyvoje mažintų Rusijos įtaką pasaulinėje energijos rinkoje ir silpnintų jos gebėjimą naudoti naftą kaip geopolitinį spaudimo instrumentą.

Papildomą grėsmę Rusijai kelia tai, kad Venesuelos perėjimas į JAV įtakos zoną gali pakeisti jėgų pusiausvyrą naftą eksportuojančių šalių bloke, silpninti kainų koordinavimą ir mažinti Maskvos galimybes dirbtinai palaikyti aukštas naftos kainas, kurios yra kritiškai svarbios Rusijos karo ekonomikai.

Taigi, kaip tarptautiniu požiūriu bevertintume JAV veiksmus, jie Rusijai yra aiškus nemalonumas, nes silpnina jos energetinę ir geopolitinę įtaką, o atitinkamai didina Ukrainos, Baltijos šalių ir visos Europos saugumą, mažindami Maskvos finansines galimybes tęsti agresyvią politiką ir ribodami jos gebėjimą naudoti energijos išteklius kaip spaudimo priemonę tarptautiniuose santykiuose.

Naudojant foxnews, politico ir breitbart informaciją parengė Vytautas Budnikas.