Prieš 82 metus, t.y. 1944 m. sausio 9 d. Klyvlende, kilus gaisrui name, kuriame gyveno, žuvo pirmasis ir paskutinysis tarpukario nepriklausomos Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.
Jo žūtis apgaubta mįslių ir neatsakytų klausimų. Rimtas tyrimas niekada nebuvo atliktas. Žūties metu vyko karas, po karo – Lietuva liko okupuota, domėtis ta byla penkis dešimtmečius galimybių nebuvo.
Atgavus nepriklausomybę 1990-aisiais – jau buvo nutekėję „daug vandens”: daugelis amžininkų ir liudininkų išmirę, dalis dokumentų liko išbarstyta, išblaškyta ar net sunaikinta.
Buvodamas 2013 m. Klyvlende, kur ilgesnį laiką gyveno prezidentas A. Smetona su šeima, apsilankiau miesto archyve. Tikėjausi rasiąs medžiagos apie prezidentą, ypač apie jo žūtį, nes vis dėlto asmuo nebuvo eilinis žmogus ir mirtis ištiko aplinkybėmis, kurios vertos atitinkamų įstaigų dėmesio.
Deja, paaiškėjo, kad byloje likę tik keletas ne itin reikšmingų dokumentų, o visa pagrindinė medžiaga, kurioje, sprendžiant iš aprašo, būta ir privačių advokatų vestos bylos turinio, sunaikinta kaip… nebeaktuali.
Vienas sovietų agentas yra privačiai gyręsis, kad 1944 m. gaisras A. Smetonos name – jo darbas. Gali būti, kad tai buvo tik pasigyrimas, bet gal ir ne, kas dabar įrodys?..
2019 m. spalio 11 d. LNB TV studijoje esu įrašęs platų pokalbį su istorikais Algimantu Kasparavičium ir Ingrida Jakubavičiene (Ingrida Jakubavičienė) apie Antaną Smetoną. Tas pokalbis vėliau buvo publikuotas Delfi portale. Apie A. Smetonos žūtį A. Kasparavičius tada kalbėjo:
„Prieš tai buvo, beje, tam tikros patirties. Buvo Lenkijos egzilinės vyriausybės premjeras, generolas Wladislaw Sikorski. Jis buvo nesukalbamas su britais ir amerikiečiais, nenorėjo kontaktų su Stalinu. Jo lėktuvas nukrito. Beje, paaukojus ir pačius britus – lakūną ir kelis karininkus. Kai žaidžiami dideli žaidimai, į tokias smulkmenas dėmesio nekreipiama. Kalbu labai ciniškai.
Tikėti, kad Smetona užduso, kai visi kiti išsigelbėjo, na… Ir užduso likus keliems mėnesiams iki Raudonosios armijos priartėjimo prie Lietuvos sienų… Mane sunkiai gali įtikinti tokia virtinė atsitiktinumų…
Tiesą sakant, tuo galėjo pasirūpinti nebūtinai rusų specialiosios tarnybos. Buvo visa eilė kitų, kuriems Smetona buvo nepatogus. Kadangi iš tiesų, tam tikri politiniai dividendai Smetonai buvo duoti privačiai aukštų pareigūnų, jam atvykus į Ameriką 1941 m. Bet pasaulyje ir Europoje geopolitinė padėtis 1941 m. buvo viena, o 1944 m. – jau visiškai kita. Tai buvo jau po Teherano, prieš Jaltą ir Potsdamą, kada sprendėsi globalūs dalykai.
Lengva buvo kalbėti vienam ar kitam prezidentui, susitikinėti su lietuvių atstovais tegu ir privačiai, kaip tai pateikta Baltųjų Rūmų protokole. Bet jau kitas dalykas buvo kai teko spręsti globalius reikalus: kokia bus Vokietija, kur eis Lenkijos rytinė siena, kur – vakarinė, koks bus Suomijos, Graikijos, Jugoslavijos, likimas? Visa eilė rimtų klausimų.
Ir kai vis dar yra žmogus, kuris gali dar kažką įterpti ir gali griauti tam tikras konstrukcijas, toks žmogus tampa nepatogus. Visiems.”
Pridursiu, kad Latvijos ir Estijos prezidentai jau buvo „nepavojingi” – sovietai turėjo juos savo rankose.
Pridedu 1944 m. sausio 10 d. Čikagos dienraščio „Draugas” publikaciją apie prezidento A. Smetonos žūtį.
* * *
RADO SUKNIUBUSĮ DEGANČIAME NAME
Visi kiti šeimos nariai išliko sveiki
CLEVELAND. Ohio, sausio 9. – Tragedija ištiko Smetonų šeimyną anksti šį rytą. Antanas Smetona, pirmas ir paskutinis Lietuvs Respublikos Prezidentas, mirė dėl gaisro, kilusio Smetonų gyvenamo namo sklepe, 11596 Ablewhite Ave.
Sūnus Julius Smetona, jausdamas, jog kas norint negero atsitiko, nuėjo į namo rūsįį anksti ryte. Pamatęs, kad namo boileris jau išsprogęs ir liepsnos lipa sienomis, jis skubėjo apie tai pranešti savo žmonai Birutei ir tėvams, Antanui ir Sofijai Smetonams.
Kuomet visi buvo išėję iš namų, pasigedo tėvo. Iki tol jau buvo atvažiavę ir ugniagesiai. Kuomet Smetonai pranešė jiems, jog iš namo dar neišėjęs tėvas, ugniagesiai įėjo į degantį namą jo ieškoti, ir rado sukniubusį prie laiptų, vedančių iš antro aukšto į virtuvę.
Ugniagesiai išnešė jį iš namo ir tuoj nuvežė į Grandville ligoninę, bet Antanas Smetona neatgavo žado ir mirė apie 9 valandą ryte. Gydytojai sakė jis veikiausiai užtroško nuo gaisro sudarytų dujų ar dūmų.
Visas namo vidus išdegė.
A. a. Antanas Smetona buvo 69 metų amžiaus. Kaipo vienas Lietuvos Tarybos narių, 1918 m. vasario mėn. 16 d. jis pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Deklaraciją. 1920 m. buvo išrinktas pirmuoju Lietuvos Prezidentu.
Pirmasis jo terminas išsibaigė 1924 metais. (Iš tiesų prezidento pareigas A. Smetona pirmąsyk ėjo nuo 1919 m. balandžio 4 d. iki 1920 m. birželio 19 d. – V.V.)
Tapęs Lietuvos Prezidentu antrą kartą 1926 metais, Antanas Smetona išbuvo Prezidentu iki šių dienų. Dėl rusų invazijos ir okupacijos 1940 metų birželio mėn. 15 d., jis su šeima pabėgo iš Lietuvos, kad nepatektų į okupantų rankas.
Iš Vokietijos, dėl Stalino-Hitlerio susitarimo, buvo priverstas bėgti į Šveicariją, iš kur vyko į Pietų Ameriką. Smetona atvyko Amerikon 1941 m. pradžioje. Kurį laiką gyveno Chicagoje.
Šeima dar nepadarė galutinio nutarimo dėl laidotuvių. Kiek iki šiol žinoma, palaikai bus pašarvoti Clevelande, iš kur gal bus atvežti į Chicagą ir padėti Šv. Kazimiero kapinėse, kol bus galima juos nugabenti į laisvą ir nepriklausoma Lietuvą.
Amerika buvo pilna pabėgusių lietuvių – kodėl laiku nesdomėjo kas įvyko?