Tautos forumas (TF) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimo narius, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, Teisingumo ministeriją dėl piliečių konstitucinės teisės tiesiogiai spręsti valstybei svarbiausius klausimus suvaržymo ir referendumo iniciatyvos blokavimo.
Pareiškime teigiama, kad visuomenei būtina išsiaiškinti, kiek Konstitucinio Teismo (KT) plėtojama, regis, aiškių ribų nebeturinti konstitucinė doktrina remiasi Konstitucijos tekstu, sisteminiu jos aiškinimu ir ankstesne jurisprudencija, o kiek – subjektyviomis teisėjų interpretacijomis. TF mano, jog būtina atsakyti, kokia šeimos samprata iš tikrųjų įtvirtinta Konstitucijoje ir ar jos turinys gali būti nuolat keičiamas vien teisėjų nuožiūra.
Konstitucinio Teismo nutarimų labirintas
TF pareiškime primenama, kad Konstitucinis Teismas (KT) 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime išaiškino, jog šeimos samprata nėra siejama vien su santuoka, kaip pavyzdį nurodydamas nesusituokusių vyro ir moters bendrą gyvenimą, ypač jiems susilaukus vaikų. Kartu KT pabrėžė šeimos narių savanorišką apsisprendimą prisiimti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su motinystės, tėvystės ir vaikystės institutais.
TF vertinimu, atsižvelgiant į šiuos kriterijus, 2019 m. sausio 11 d. KT išaiškinimas, kad konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu, neturėtų būti aiškinamas kaip pagrindas šeima pripažinti tos pačios lyties asmenų poras. TF nuomone, toks aiškinimas nesuderinamas su Konstitucijos 38 straipsnio nuostatomis dėl motinystės, tėvystės ir vyro bei moters santuokos.
Tačiau 2025 m. balandžio 17 d. nutarimu KT pripažino, kad Civilinio kodekso 3.229 straipsnis, kiek jis partnerystę leidžia sudaryti tik vyrui ir moteriai, prieštarauja Konstitucijai. TF įsitikinimu, taip KT išplėtė konstitucinę šeimos sampratą ir sukūrė prieštaravimą savo ankstesnėje jurisprudencijoje, todėl kyla esminis klausimas: ar KT vis dar aiškina Konstituciją, ar jau faktiškai keičia jos turinį, perimdamas pačiai Tautai priklausančias konstitucines galias?
KT plėtojama jo paties sukurta doktrina nebeturi aiškių ribų
Tokiu būdu išryškėjo, kad KT plėtojama jo paties sukurta konstitucinė doktrina nebeturi aiškių ribų. Šeimos samprata, kildinama ne tiek iš Konstitucijos teksto, kiek iš KT teisėjų aiškinamos tariamos „Konstitucijos dvasios“, vis labiau primena ne teisinę kategoriją, o kelių teisėjų valios, pasaulėžiūros ir kūrybinės vaizduotės vaisių.
Vadovaujantis tokia neribotos interpretacijos logika, šeima, tikėtina, gali būti paskelbta ne tik dviejų žmonių, bet ir trijų ar daugiau asmenų sąjunga, nesvarbu, ar juos sieja tik bendras gyvenimas ir tarpusavio emociniai ryšiai. Dar daugiau – šeima galėtų būti pripažinta net kartu gyvenančių draugų bendruomenė, jeigu tik jie patys save laikytų šeima.
KT 2025 m. balandžio 17 d. nutarimu nusprendus, kad tos pačios lyties asmenų poroms turi būti užtikrintas šeimos santykių teisinis pripažinimas ir apsauga, visuomenėje kilo aštrios diskusijos, ar KT, savavališkai apibrėždamas šeimos konstitucinę sampratą, neperžengė Konstitucijos aiškinimo ribų ir faktiškai nepakeitė jos 38 straipsnio turinio, kuriame santuoka aiškiai siejama su vyro ir moters sąjunga, o šeima su motinyste ir tėvyste.
Kai Teismas pasiklydo savo interpretacijose, visuomenė pradėjo skaityti Konstituciją
TF pažymi, kad KT, konstitucinę šeimos sampratą aiškindamas pagal kitų šalių pavyzdžius ir savo sukurtą „Konstitucijos dvasios“ doktriną, o ne tiesiogiai remdamasis Konstitucijos tekstu, kuriame išreikšta suvereno – lietuvių Tautos – valia, 2025 m. balandžio 17 d. nutarimu suformulavo itin prieštaringus šeimos santykių apibrėžimo kriterijus, iš esmės paneigiančius paties KT 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nustatytus kriterijus.
Todėl visuomenei kyla esminis klausimas: ar KT vis dar aiškina Konstituciją, ar jau savo nuožiūra ją perrašo, kurdamas naujas normas ir perimdamas jam nesuteiktas Konstitucijos keitimo galias?
Jeigu Konstitucijos tekstą ir Tautos valią gali pakeisti neribota teisėjų interpretacinė laisvė, aukščiausiuoju valstybės įstatymu tampa nebe Tautos referendumu priimta Konstitucija, o teisėjų valia. Tuomet kas iš tikrųjų yra Konstitucijos šeimininkas – ją priėmusi Tauta ar jos prasmę savo nuožiūra keičiantys teisėjai?
Teisės ir teisėtvarkos komitetas atšaukė klausymus dėl patariamojo referendumo
Todėl Seime kilo iniciatyva surengti patariamąjį referendumą, kuriame piliečiai galėtų išreikšti savo valią dėl 1992 m. referendumu priimtoje Konstitucijoje įtvirtintos autentiškos šeimos sampratos, grindžiamos santuoka, motinyste ir tėvyste.
2026 m. balandžio 9 d. Seimas po pateikimo pritarė šiai iniciatyvai ir pavedė ją apsvarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Tačiau komitetas spalio 1 d. numatytus klausymus atšaukė, nenurodydamas priežasčių.
TF pabrėžia, kad referendumo iniciatyva nesiekiama paneigti žmogaus teisių, asmens orumo ar privataus gyvenimo apsaugos. Tačiau žmogaus teisių apsauga negali būti supriešinama su Konstitucijos viršenybe, teisiniu aiškumu ir tinkamu jos nuostatų aiškinimu.
Todėl TF ragina Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą viešai pagrįsti klausymų atšaukimą ir užtikrinti skaidrų referendumo iniciatyvos nagrinėjimą pagal Seimo statutą.
Pradėtas visuomenės klaidinimas
TF pabrėžia, kad referendumo oponentų sąmoningai mėgina klaidinti visuomenę, painiodami teisines sąvokas, teigdami, kad šeima yra ir vieniša motina ar tėvas, auginantis vaiką, kartu gyvenantys broliai, seserys, seneliai su anūkais. Tačiau niekas to neginčija ir nesiūlo paneigti vienišų tėvų šeimų, motinystę ir tėvystę, aiškiai įvardindami tai kaip savarankiški egzistuojančius šeimos teisinių santykių pagrindus.
Būtent dėl to Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas KT išaiškinimus, yra pareiškęs, jog
sunkiai suprantąs interpretacijas, kurias pateikia „gudrūs ir protingi teisininkai“.
TF atkreipia dėmesį į ypač tendencingą ir ideologiškai angažuotą Mykolo Romerio universiteto docentės ir Seimo kontrolierės Jolitos Miliuvienės referendumo vertinimą.
Pastaroji konstitucinės šeimos sampratos keitimą susiejo su Lietuvos nusigręžimu nuo vakarietiškų vertybių, tarptautinės teisės, ir šalies pasitraukimu iš Europos Sąjungos, nors būdama aukštosios mokyklos dėstytoja neabejotinai supranta ir žino, kad Europos žmogaus teisių konvencijoje nėra įtvirtintos 72 žmogaus lytys, kad Konvencija neįpareigoja valstybių įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokų, o ES teisė nepanaikino valstybių narių teisės pačioms reguliuoti šeimos teisinius santykius.
Bet minėta kontrolierė mėginimą atsiklausti Tautos apie šeimos sampratą prilygino kone Lietuvos pasitraukimui iš Vakarų civilizacijos erdvės – šį mėginimą referendumą paversti Lietuvos geopolitinės orientacijos išbandymu TF vertina kaip atvirą kontrolierės politinę demagogiją.
Lietuvos Respublikos Konstitucija riboja valdžios galias
TF primena, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui principas. KT yra išaiškinęs, kad draudžiamų diskriminacijos pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir kad diskriminacija dėl seksualinės orientacijos taip pat draudžiama būtent, remiantis Konstitucijos 29 straipsniu.
Tačiau KT nutylėjo, kad suverenas (Tauta) referendume Konstitucijos 29 straipsnyje nustatė baigtinį nediskriminavimo pagrindų sąrašą. Todėl tol, kol Konstitucijos 29 str. 2 dalį įstatymų leidėjas nepapildė draudimu diskriminuoti asmenis dėl jų seksualinės orientacijos, tol KT sprendimai ir nurodymai registruoti vienos lyties asmenų šeimas aiškiai prieštarauja suvereno valiai, išreikštai Konstitucijos tiek 29, tiek ir 38 straipsniams, pagaliau paties KT 2011 rugsėjo 28 d. nutarimui.
Konstitucijos 5 straipsnyje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija, o 9 straipsnyje įtvirtinta, kad svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Taigi KT turi išimtinę kompetenciją oficialiai aiškinti Konstituciją, o jo baigiamieji aktai yra privalomi, tačiau tai nereiškia, kad pats Konstitucinis Teismas neprivalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos.
Tautos forumas atkreipia dėmesį į Seime sustabdytą iniciatyvą surengti patariamąjį referendumą dėl Konstitucijos 38 straipsnio nuostatų. TF įsitikinimu, piliečių teisė diskutuoti apie Konstitucijos turinį, siūlyti jos pakeitimus ir inicijuoti referendumą yra vienas svarbiausių demokratinės valstybės principų.
Pripažįstant, kad ne kiekvienas siūlomas Konstitucijos pakeitimas savaime atitinka visus konstitucinius reikalavimus, jo teisinis vertinimas turi remtis tik aiškiais argumentais, o ne politinėmis ar ideologinėmis nuostatomis. Piliečių siekis apibrėžti šeimos instituto konstitucinį turinį negali būti laikomas žmogaus teisių pažeidimu.
Būtina aiškiai atskirti Konstitucijos nuostatų turinio atskleidimą jas aiškinant ir Konstitucijos norminio turinio pakeitimą pagal Konstitucijos XIV skirsnyje nustatytą procedūrą.
Valdžios atsakomybė piliečiams – viešumas ir išsami diskusija
Tautos forumas reikalauja nedelsiant atnaujinti Seime pradėtą patariamojo referendumo dėl konstitucinės šeimos sampratos iniciatyvos svarstymą.
Taip pat sudaryti realias teisines ir politines sąlygas piliečiams tiesiogiai pareikšti savo valią dėl konstitucinės šeimos sampratos. Konstitucijos 9 straipsnyje įtvirtinta Tautos teisė svarbiausius valstybės gyvenimo klausimus spręsti referendumu negali būti deklaratyvi, o referendumo iniciatyvos svarstymas neturi būti vilkinamas ar stabdomas vien dėl to, kad joje keliami klausimai neatitinka kai kurių politikų ar valstybės institucijų formuojamos ideologijos.
TF ragina viešai ir išsamiai pagrįsti KT plėtojamos šeimos sampratos konstitucinius pagrindus bei jos aiškinimo ribas. Turi būti aiškiai atsakyta, kokiais Konstitucijos teksto, jos nuostatų sisteminio aiškinimo ir ankstesnės jurisprudencijos argumentais yra grindžiamas konstitucinės šeimos sampratos plėtojimas, kokie objektyvūs teisiniai kriterijai apibrėžia šeimos santykius ir kur baigiasi Konstitucijos aiškinimas bei prasideda jos norminio turinio keitimas.
Tautos forumas ragina aukščiausiuosius Lietuvos Respublikos vadovus užtikrinti, kad Konstitucijos aiškinimas nepakeistų Konstitucijoje nustatytos jos keitimo tvarkos. KT teisė oficialiai aiškinti Konstituciją negali būti tapatinama su savarankiška teise ją keisti. Konstitucijos norminio turinio pakeitimai turi būti atliekami laikantis jos XIV skirsnyje nustatytų procedūrų.
Taip pat kviečiama inicijuoti plačią viešą diskusiją dėl Konstitucinio Teismo įgaliojimų ir konstitucinės doktrinos plėtojimo ribų. Joje turėtų dalyvauti skirtingoms pozicijoms atstovaujantys konstitucinės teisės specialistai, akademinė bendruomenė, žmogaus teisių organizacijos ir pilietinės visuomenės atstovai. Būtina išsiaiškinti, ar dabartinė konstitucinės jurisprudencijos raida užtikrina deramą pusiausvyrą tarp Konstitucinio Teismo nepriklausomumo, Konstitucijos teksto viršenybės ir Tautos suvereniteto.
TF atsakingų institucijų prašo užtikrinti, kad diskusijos dėl šeimos instituto ir Konstitucijos nuostatų keitimo nebūtų savaime tapatinamos su žmogaus teisių neigimu. Tautos teisė svarstyti Konstitucijos turinį, kelti jos aiškinimo pagrįstumo klausimus ir inicijuoti teisėtus jos pakeitimus, užtikrinant visų asmenų lygybę prieš įstatymą, žmogaus orumo ir privataus gyvenimo apsaugą, yra demokratinės santvarkos dalis. Tai negali būti pretekstas riboti viešą konstitucinę diskusiją.
TF taip pat kviečia Seimo narius, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų, viešai pareikšti savo poziciją dėl referendumo iniciatyvos ir prisiimti politinę atsakomybę už jos tolesnį likimą. Piliečiai turi teisę žinoti, kurie jų išrinkti atstovai palaiko galimybę Tautai tiesiogiai pasisakyti dėl konstitucinės šeimos sampratos, kurie tam prieštarauja ir kokiais teisiniais argumentais grindžia savo poziciją.
Tautos forumas įstatymų nustatyta tvarka inicijuos ir rems pilietines bei teisines priemones, kuriomis būtų siekiama užtikrinti piliečių konstitucinių teisių įgyvendinimą. Jeigu Seime pradėtas referendumo iniciatyvos svarstymas ir toliau bus nepagrįstai vilkinamas, TF ragins pilietinę visuomenę pasinaudoti teisėtomis konstitucinėmis priemonėmis, įskaitant piliečių referendumo iniciatyvos galimybę, viešus kreipimusis ir kitus demokratinio dalyvavimo būdus.
Konstitucijos viršenybė ir Tautos suverenitetas nėra viena kitai priešingos vertybės
Tautos forumas pabrėžia, kad žmogaus teisių apsauga, Konstitucijos viršenybė ir Tautos suverenitetas nėra viena kitai priešingos vertybės. Jos sudaro Lietuvos demokratinės konstitucinės santvarkos pagrindą. Konstitucija negali tapti nei trumpalaikės politinės daugumos interesų įrankiu, nei nuo ją priėmusios Tautos atskirta, vien teisminių interpretacijų pagrindu nuolat keičiama teisinių nuostatų sistema.
Taip pat primena, kad Konstitucinis Teismas nėra aukščiau Konstitucijos, o jo teisė aiškinti Konstituciją nėra teisė pakeisti pačios Tautos konstitucinę valią. Todėl svarbiausias keliamas klausimas yra ne vien tai, kaip turi būti suprantama šeima, nes tai klausimas apie pačios Lietuvos valstybės konstitucinės santvarkos esmę: ar Tauta tebėra suvereni savo valstybės šeimininkė, turinti teisę Konstitucijos nustatyta tvarka spręsti pamatinius jos gyvenimo klausimus, ar ši teisė tapo tik formalia deklaracija, kurios tikrąjį turinį nustato ne Tauta, o jos vardu veikiančios institucijos.
Todėl šį klausimą būtina spręsti viešai, demokratiškai ir laikantis Konstitucijos, o ne tylėti ar užgniaužti procedūriniais sprendimais.
Pareiškimą pasirašo: Algimantas Merkevičius, Alina Laučienė, Almantas Stankunas, Birutė Simutienė, Daiva Jakubonienė, Dobilas Kezys, Eglė Lesniauskienė, Erikas Černauskas, Edvardas Sinickas, Gaudentas Aukštikalnis, Gintaras Rinkevičius, Gintautas Terleckas, Ignė Aperavičiūtė, Jolanta Mažylė, Jurgita Goštautaitė, Kęstutis Pakštas, Kęstutis Dubnikas, Laisvūnas Šopauskas, Lidija Veličkaitė, Neringa Paškevičienė, Ramūnas Kairys, Robertas Vitkauskas, Saulius Dinda, Sigita Dimgailė, Valentinas Šapalas, Valdas Daraškevičius, Vilius Antanas Adomaitis, Vytautas Radžvilas, Algimantas Saulėnas. Virginija Kubilienė, Tautvydas Galinis, Petras Gudynas, Auksė Valantinienė, Vida Nacytė.
Pareiškimui taip pat pritaria: Politologas Marius Kundrotas, afiliuotasis medicinos profesorius Alvydas Pauliukevičius; profesorius habil.dr. Gediminas Merkys, žurnalo „Miškai“ vyr. redaktorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Albertas Žostautas; teisės filosofijos profesorius Saulius Arlauskas; filosofas Edvardas Čiuldė, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija,Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Piliečių gynybos paramos fondas, Lietuvos Helsinkio grupė, Politinė partija Sąjūdis už miškus – Jaunoji Lietuva.
Visas pareiškimo tekstas ČIA
